Kalbos etiketas
5 (100%) 1 vote

Kalbos etiketas

Kalbos etiketas



Visuomenes egzistavimas neisivaizduojamas be galimybes bendrauti. Priimtinam

bendravimui reikalingos tam tikros taisykles – etiketas. Etiketu [pranc. etiquette] vadinamos paprociais virtusios žmoniu elgesio taisykles, kurios apima išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus (Kucinskaite, 1990, 3). Jis susiformaves kaip savitos ritualines bendravimo formos, privalomos visiems tam tikros bendrijos nariams. Taciau etiketas – ne tik elgesio išores dalykas, bet ir dvasines kulturos atributas

(Stoškus, 1981, 23).

Pagrindine bendravimo priemone paprastai yra laikoma kalba, kuri pirmiausiai parodo bendra žmoniu elgesio kultura. Taigi kalbine mandagumo išraiška yra vadinama kalbos etiketu. Jame slypi dvieju sistemu funkcijos ir ženklai: 1) kalbos – bendravimo priemones, minciu ir jausmu formuotojos ir reiškejos, 2) etiketo – tam tikru elgesio normu (Cepaitiene, 1997a, 75). Kalbos etiketas yra sritis, atskleidžianti ne tik bendravimo, bet ir mastymo buda, požiurio i pasauli ypatumus.

Šia savita sritimi ivairiu šaliu lingvistu imta labiau dometis XX amžiaus pabaigoje, taciau iki šiol Lietuvoje kalbos etiketo darbu nera labai daug. Dar mažiau aprašytas ivairiu socialiniu sluoksniu etiketas. Lietuvoje kai kuriuos etiketo aspektus tyrinejo G. Cepaitiene, B. Jasiunaite, A. Kucinskaite, K. Stoškus ir kt.

K. Stoškaus knyga „Etiketas ir žmoniu bendravimas“ (1981 m.) skirta kulturologinei etiketo analizei, istorinei etiketo raidai apžvelgti. Joje aiškinami etiketo prigimties, jo visuomenines funkcijos ir paskirties dalykai. Aprašoma etiketo vieta kulturoje, žmogaus reikšmingumas, pagarbos vaidmuo žmoniu bendravime. Kalbininkas teigia, jog etiketas – tai ne tik ritualines formules, atskleidžiancios tautu savitumus, bet ir kiekvieno žmogaus dvasines kulturos pasireiškimas.

A. Kucinskaite knygoje „Lietuviu kalbos etiketas“ (1985 m., 1990 m.) i lietuviu kalbos etiketo tautini savituma žvelgia kalbos kulturos požiuriu. Pasak autores, i šnekamosios kalbos žodi kaip kulturingo bendravimo priemone bei išraiška šeimoje ir svetur (su biciuliais, draugais, bendradarbiais, nepažistamais žmonemis) žiurima „kalbininko lituanisto akimis“ (Kucinskaite, 1990, 3). Šiek tiek kalbama ir apie jaunimo kalbai budingus ypatumus – pasisveikinimus, atsisveikinimus, kreipimasi ir pan. Trumpai užsimenama apie rašomosios kalbos dalykus (mokoma rašyti laiškus, sveikinimus, raštus). Ši knyga skirta kalbos praktikos reikalams.

Kalbininke B. Jasiunaite imasi tyrineti ne bendro pobudžio, bet konkretesnius kalbos etiketo dalykus – atskiras kalbos etiketo situacijas (kreipinius, linkejimus), ju raiška kai kuriuose meniniuose tekstuose, atskirose tarmese. Nagrinejami tradiciniai gero linkejimai, kurie laikomi teigiamai konotuotomis kolektyvines kurybos formulemis (Jasiunaite, 1997, 19-30), lietuviu kalbos maloniniai kreipiniai (Jasiunaite, 1998, 43-59). Autorei rupi ne tik

mandagi kalbos etiketo raiška, bet ir neigiama konotacija turincios leksemos, kurios priklauso kalbos etiketo paribiui. Savo darbe „Endriejaviškiu pejoratyvine leksika (Neigiamieji žmogaus apibudinimai)“ B. Jasiunaite kalba apie „tikruosius“ keiksmažodžius – disfemizmus ir ju švelnesnius pakaitalus – eufemizmus, kurie skirstomi i ivairias grupes pagal kilme, tematika ir

daryba (Jasiunaite, 1995, 35-57). Autores pateikiami pejoratyvines leksikos pavyzdžiai, skirti ivairiems žmogaus ar gyvuliu vidaus bei išores trukumams nusakyti, kartais vartojami ir jaunimo kalboje.

Kalbininkes G. Cepaitienes darbuose aptariami ir bendri (kalbos etiketas kaip tautos mentaliteto atspindys, kalbos savitumas ir kt.), ir konkretus kalbos etiketo aspektai (kreipiniu, prašymu, dekojimu ir kitu kalbos etiketo formuliu raiška ivairiu žanru tekstuose, aptariami juose atsiskleidžiantys adresanto ir adresato santykiai). Kalbininke nagrineja ir tokius specifinius dalykus kaip kreipimosi žodžiai lyciu aspektu, advokatu kalbu etiketo ypatybes, šiauleniškiu kalbos etiketas ir kt. (publikacijas žr. literaturos saraše 53 puslapyje). 1996 metais

Šiauliuose išleistoje G. Cepaitienes knygoje „Kalbos etiketas ir mokykla“ kalbos etiketas ijungiamas i platesni Lietuvos bendraji kulturos fona ir filosofiškai iprasminamas. Autore, suvokdama kalbos etiketo mokymo(si) svarba jau mokykloje, šia knyga skira specialiai mokytojams. Tai reikšminga ir teorinio, ir praktinio pobudžio knyga, kurioje aptariamos ne tik ivairios tekstu rušys, kalbos etiketo situacijos, bet ir pateikiama metodiniu nurodymu, kaip mokyti(s) kalbos etiketo.

Pokalbiai internete

Populiarejant informacinems technologijoms svarbia vieta visuomeneje užeme internetas kaip informacijos šaltinis ir bendravimo priemone. Nekontroliuojama ivairaus pobudžio informacijos gausa bei bendravimo pasirinkimo galimybe atskleidžia neaprepiama interneto tematika. Galbut todel (nors pasaulinis kompiuterinis tinklas žmonijos istorijoje atsirado ne taip jau seniai) pastaruoju metu jis tapo neatsiejama daugelio žmoniu gyvenimo dalimi. Tai rodo ir toks faktas, kad interneto vartotojai jau laiko save atskira savita bendruomene, turincia savo tradicijas ir kultura: „bene placiausiai paplites
ir daugelyje kalbu vartojamas interneto vartotoju, arba naršytoju, vardas yra internautai, o anglakalbiai interneto vartotojai save vadina dar ir nitizens (darinys iš angl. network citizens „tinklo pilieciai“), tuo ypac pabreždami sudara atskira socialini ir kulturini sluoksni“ (Rykliene, 2000a, 2).

Informaciniu technologiju visuomenei šiuo metu interneto tarnybines stotys teikia ivairias paslaugas:

1) pasaulini žiniatinkli;

2) elektronini pašta;

3) konferencijas (naujienu grupes);

4) tiesioginius pokalbius internete;

5) bylu siuntima;

6) bylu paieška;

7) radijo ir vaizdo laidu transliavima (Dagiene, Žandaris, 2002, 5).

Trys iš ju (2, 3 ir 4) skirtos bendrauti, kitos – keistis informacija. Šiame darbe aktualu pateikti bendravimo internetu pagrindinius bruožus.

Bendrauti internete galima dviem budais: sinchroniniu ir nesinchroniniu (žr. 1 pav., p.10). Jie skiriasi tuo, jog, bendraujant sinchroniniu budu, pašnekovu vietos koordinate

nesutampa, taciau sutampa laikas, bendraujant nesinchroniniu budu nesutampa nei laiko, nei vietos koordinates. Panašus šie budai savo dialogiška (klausimo – atsakymo) forma ir kalbos ypatybemis (apie tai žr. šio skyriaus poskyryje 2.2. Elektroninis diskursas – nauja kalbos atmaina).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 819 žodžiai iš 1614 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.