Kalbos kultūra
3 (60%) 2 votes

Kalbos kultūra

1. ĮVADAS 3

2. LEKSIKA 4

2.1. Žargonai 4

2.2. Barbarizmai 4

2.3. Frazeologizmai 5

2.4. Hibridai 5

2.5. Vartotina svetimoji leksika (skoliniai) 5

2.5.1. Senieji skoliniai 5

2.5.2. Barbarizmai 6

2.5.3. Tarptautiniai žodžiai 6

2.6. Semantizmai 6

3. ŽODŽIŲ DARYBA 7

3.1. Priešdėlinės žodžių darybos klaidos 7

3.2. Sudurtinių žodžių darybos klaidos 8

4. KLAIDŲ TAISYKLĖS 9

5. IŠVADOS 11

6. LITERATŪRA 12

7. PRIEDAI 13

ĮVADAS

„Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla. Ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.“ A. Baranauskas

Visi žinome, kad kalbos kultūra – ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stiklius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, gestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas. Šiame darbe stengsiuosi panaudoti visą turimą informaciją, sukauptą per paskaitas, ir vadovėlių pagalba, bei remtis didžiųjų klaidų sąrašu.

2. LEKSIKA

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:

1. nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;

2. nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertiniai;

3. netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos kai kas vadina semantizmais.

2.1 ŽARGONAI

Žargonas – tai „specifinė iškraipyta kalba“, kuri nuo literatūrinės skiriasi leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos. Ji neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, netaisyklinga, vulgari, turinti tam tikrą stilistinę paskirtį. Nors gramatinės sistemos šie žodžiai ir neturi, tačiau ir jiems būdingos kai kurios darybos ypatybės. Iš jų ryškiausios – trumpinamas, prastinimas, iškraipymas, svetimų darybos priemonių vartojimas: univerka – universitetas; stipkė – stipendija. Šiuolaikinio jaunimo žargonai: babkės ( = pinigai), barakas ( = bendrabutis), diskanas ( = diskoteka).

2.2 BARBARIZMAI

Barbarizmai –tai svetimi, nereikalingi žodžiai, atėję į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinė kalba ginama ir turi būti ginama nuo barbarizmų.

Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių esame įteisinę ir vartojame. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujaisiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos- tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Slaviškosios kilmės barbarizmai atėję į lietuvių kalbą, nes ilgai vienaip ar kitaip bendrauta su slavais.

1. Uždaroji akcinė bendrovė „Rūta“ siuva dailius kalnierius ( = apykakles), kurių dauguma nešioja ir mūsų įstaigos darbuotojai, kasininkai.

2. Barterinė ekonomika ( = Natūrinių mainų) – tai ekonomika, kai nėra vienos, visuotinai pripažintos mainų priemonės, o prekės mainomos viena į kitą.

2.3 FRAZEOLOGIZMAI

Frazeologizmas – tai pastovus žodžių junginys, turintis tokių pat savybių kaip savarankiškas žodis. Jie yra neskaidomi, vaizdingi ir ekspresyvūs.

1. Darbuotojui reikalingą aparatą pasisekė nusipirkti pigiau grybo ( = pigiau, sutaupant).

2.4 HIBRIDAI

Hibridai – tai nevartotini žodžiai, kurių šaknis lietuviška, bet nelietuviški priešdėliai, priesagos, nelietuviška antroji šaknis, kai žodis sudurtinis: dabėgti ( = pribėgti), daėsti ( = užbaigti valgyti), nedamuštas ( = neprimuštas)

Juose yra ir savų, ir svetimų elementų, t. Y. reikšminių žodžio dalių. Hibridų būna vartotinų ir nevartotinų.

Vartotini tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalboje įteisintų tarptautinių žodžių elementų. Nevartotino hibrido kuri nors reikšminė žodžio dalis lietuvių kalboje neįteisinta – yra svetimkūnis.

1. Studentai geru vasaros laiku dažniausiai eina link gedeminkės ( = Gedemino pilies).

2.5 VARTOTINA SVETIMOJI LEKSIKA (SKOLINIAI)

Ne viskas, kas kalboje svetima, yra nevartotina. Vartotinos dvi ryškesnės svetimos leksikos grupės: senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai.

2.5.1. SENIEJI SKOLINIAI

Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaikę prie lietuvių kalbos sistemos, paprastai nėra kuo jų pakeisti, todėl laikomi vartotinais ir dedami į visus norminamuosius žodynus.

Šie skoliniai visiškai prisitaikė lietuvių kalboje ir šiandien traktuojami, kaip savi žodžiai.

2.5.2. TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI

Tarptautiniai žodžiai tarp reikalingų svetimybių užima labai svarbią vietą visose kultūringose kalbose. Tarptautiniai žodžiai paprastai kyla iš vienos kurios kalbos ir ta pačia arba svetima reikšme paplinta daugelyje kalbų. Tiktai savosios kalbos skurdinimu reikia vadinti tokį tarptautinių žodžių vartojimą spaudoje:

1. Būtina minimizuoti ( = kiek galima sumažinti) Jono Jonaičio komandiruotės išlaidas.

2. Mikroekonomikos paskaitoje studentai
atidžiai klausėsi apie fiskalinę ( = iždo) politiką.

2.6 NEVARTOTINI VERTINIAI (VERTALAI)

Vertinys – tai žodis ar posakis, sudarytas pagal svetimos kalbos pavyzdį, antraip tariant, išverstas „paraidžiui“. Vertinių yra dvi rūšys: vieni jų kalbai labai reikalingi, ilgainiui net papildo pagrindinį žodinį fondą, o kiti – tiesiog barbarizmai. Vertiniai kalbą turtina, vertalai ją gadina.

1. Dėstytoja liepė, paprašė studentų parinkti gražių išsireiškimų ( = posakių) apibūdinti išlaidas kitaip.

2. Po ne kurio ( = tam tikro) laiko mus aplankė VMI darbuotojai, nes slėpėme ataskaitas ir vėlavome atnešti deklaracijas.

3. Kai gerai uždirbsiu, galėsiu būti savistovus ( = savarankiškas).

4. Vis tik ( = vis dėl to) pasirodo, kad tie darbo daiktai jam nereikalingi.

5. Kai kurie žmonės skaito ( = mano), kad žinynai nereikalingi.

2.7 SEMANTIZMAI

Žodžiai, pavartoti ne ta, t.y. netinkama reikšme – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais.

Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Semantizmai – savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisyklingumui.

1. Įmonė įsigijo įžymios įmonės technologijos, kuri dirba ( = veikia) nepriekaištingai.

2. Gavosi (= susidarė) didelis skirtumas tarp planuoto ir realaus biudžeto.

3. Įmonė norėdama išsaugoti savo gerą vardą ir ne bankrutuoti, įsiskolino ( = turi skolų, skolinga) bankui.

4. Darbuotojų nepasitenkinimas įmonės vadovu, iššaukia ( = sukelia) jų užmokesčio sumažinimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 967 žodžiai iš 1922 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.