KALBOS KULTŪRA.
SANTRAUKA
K.K. DALYKO SAMPRATA. K.KLAIDŲ ŠALTINIAI
• Siauraja prasme – kalbos šaka, kuri rūpinasi bendr k norminimu,
Tyrimu, ugdymu
• K. klaida – tai nenorminis kalbos faktas neatitinkantis bendr. K taisykl.
• Plačiaja prasme – tai ne tik k. klaidos ir jų tyrimas, bet ir susijusi su
Liet k. vieta pasaul šeimoje,
l.k. suskirstymas; rašto raida, bend k susiformavimas;
jos santykis su tarmėm, etiketas irt.t.
4 pagr kalbos klaidų šaltiniai
1. tarmės – mažiausiai toleruojamos fonetikos ir kirt tarmybės
[ vysas, rūdas, muotina, bieg]
kirtis iš galo atitrauk. Į pradžią [laukus – laukus]
2. neoficiali šnekamoji kalba – j – specialus [spcijalus], šnek – specelus
2 balsės į1 – kooperatyvas [koperatyvas]
tarptaut ž. Sulietuv. – taxas
3. žargonas – tai specifinės ar profesinės gr. Kalba, kurioje yra netaisyklingų ž.
4. kitos kalbos – svetimybės.
LEKSIKOS KLAIDOS
Barbarizmai –
Hibridai – liet. K. šaknis+kt. K. priešd. Da-
Priesag. –ka, -inyčia, -avas, -avoti
(dėkavoti, liuoslaikis) + šaknis
Vertalai – atmintis, davinys, eilė, tampriai,
Pilnas –ai, giliai, aštrus, mylėti, mėgti
Žinoti, mokėti; naudoti, vartoti
Tarptaut. Ž. – dokumentalinis – dokumentinis
Amoralinis – amoralus
Emocinis – emocionalus
TARTIES KLAIDOS
• Žodžio pradžia a/e; ai/ei ekėčios [akėti]; jieškok [ieškok]
• Ž. Šaknyje – tarmė žargonas a) vietoj I, u rašoma y, ū
[krykštas, pūrvai, sūtemos, pesymistas]
b) vietoj e rašoma ė [dėje, išplėčia]
c) vietoj ė raš e [sekmingas, skrybelė, del]
• Neteisingai ė priesagose [ gyvėsnis, daugėlis]
• Atsigrįžti [atsigręžti], pagelba [pagalba], nusimina [nusimena]
Po I pasaulinio karo buvo įvesti – ch, f, h.
MORFOLOGIJOS KLAIDOS
1. Priesag. –ėjas, -ovas, -tojas, netinka įrankiams
pakrovėjas – kroviklis.
2. priesag. –inis, netinka vietoj –ai
psichiniai – psichiškai
3. priešd. – at-, pa-, pra-, pri-, už-.(atremontavo,
pakvietimas, pravedė, priduoda, užskaitė)
4. nevartot. vyr. g. daikt. mot. Profesijai.
(direktorius Butkienė)
5. sangraž. formos nevart. Kur veiksmas nevyksta savaime.
(išsinuomoja butas.)
6. padalyv. nevart. to paties veikėjo šalutiniam veiksmui
reikšti asmen. sakiniuose.(vart. Pusd. Dalyv.)
(atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) isusidariusią padėtį
įsakau atlikti tokius darbus.
SINTAKSĖS KLAIDOS
1. linksnių vart. Klaidos
vard. – nevart. Neapibrėžt. Daiktų kiekiui, daliai reikšti
(grupėje atsirado nesutarimai (= nesutarimų))
kilm. – nevart. Datai laikui (atvyksiu kovo penkto)
nevart. Su veiksm. Prieiti (prieiti išvados
[prie išvados])
naud. – nevart. Konkretaus laiko ribai reikšti kai nežymima
paskirtis. (kovo pirmai [pirmą] dienai buvo atlikta užduotis)
nevartotinas su atitikti (nuorašas atitinka originalui [originalą]
gal. – nevart neapibrėžt. Daikt kiek. (reikalinga sekretorė mokanti
užsienio kalbas [kalbų])
nevart su atstovauti ( atstovauti Lietuvą [lietuvai])
įnag. – nevart būviui reikšti. (saraše jis buvo pirmuoju [pirmasis]
nevart su būdv. (ar lengva žmogui būti geru [geram])
vart su būdv vadinti, laikyti, skelbti, pripažinti
(skelbti pasibaigusiu)
viet. – pagr reikšm laikas, vieta (visumoje[iš esmės] darbas geras)
2. prielinksnių vartojimo klaidos
ant – (ant rytojaus [rytoj]
į – (kartą į [per] metus)
pas – nevart nuosavybei reikšti (kreipkis pas [į] dizainerius)
prie – (ir prie geriausių norų. Prie progos. Prie ko čia aš)
virš – (uždirba virš [per 1000] tūkstančio)
3. sakinių sandaros klaidos
• Nevart sudėt verstinis jungt o taip pat
• Dal gi nevart priešingam sujungimui
( jis mušė gi [o] mes tik žiūrėjome)
• Jungt kad, jeigu, jei nevart su bendrat. Ir sąlygai reikšti
( jeigu tikėti [tikėtume] trenerias)
DIDŽIOSIOS PASAULIO KALBOS
1. kinų 1 mlrd.
2. anglų 320 mln.
3. ispanų – 280 mln.
4. hindi – 230 mln.
5. portugalų – 180 mln.
6. bengalų – 170 mln.
7. arabų – 160 mln.
8. rusų – 150 mln.
9. japonų – 130 mln
10. vokiečių – 110 mln.
Tarptautinės: anglų, pranc., kinų, rusų, ispanų
KALBŲ ŠEIMOS, INDOEUROPIEČIAI
• APIE 30 šeimų
1. indoeuropiečių
2. ugrų-finų – suomiai, estai, vengrai.
3. semitų-chamitų – hebrajų, finikiečių, arabų
4. tiurkų-totorių – turkai, turkmenai, uzbekai, kirgizai,
– kinai, tailandiečiai, vietnamiečiai
6. kaukazo – čečėnai, apchazai,gruzinai
7. mongolų – mongolų, buriatų
8. paleoazinės – čiukčių
9. amerikos indėnų – majų, actekų
10. afrikos – bantu, par
11. vienišos – japonų, korėjiečių
INDOEUROPIEČIAI
1. baltai
2. slavai – rytų – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai
vakarų – lenkai, čekai, slovakai
pietų – slovėnai, makedonai, serbai, kroatai, bulgarai
3. germanai – anglai, vokiečiai, švedai, danai, norvegai, islandai, žydai
4. romanai – italai, prancūzai, ispanai, portugalai, moldavai
5. indai-iranėnai – hindi, persai, čigonai, bengalai, tadžikai, afganai