Kalbos kultūra
5 (100%) 1 vote

Kalbos kultūra

KALBOS KULTŪRA.

SANTRAUKA

K.K. DALYKO SAMPRATA. K.KLAIDŲ ŠALTINIAI

• Siauraja prasme – kalbos šaka, kuri rūpinasi bendr k norminimu,

Tyrimu, ugdymu

• K. klaida – tai nenorminis kalbos faktas neatitinkantis bendr. K taisykl.

• Plačiaja prasme – tai ne tik k. klaidos ir jų tyrimas, bet ir susijusi su

Liet k. vieta pasaul šeimoje,

l.k. suskirstymas; rašto raida, bend k susiformavimas;

jos santykis su tarmėm, etiketas irt.t.

4 pagr kalbos klaidų šaltiniai

1. tarmės – mažiausiai toleruojamos fonetikos ir kirt tarmybės

[ vysas, rūdas, muotina, bieg]

kirtis iš galo atitrauk. Į pradžią [laukus – laukus]

2. neoficiali šnekamoji kalba – j – specialus [spcijalus], šnek – specelus

2 balsės į1 – kooperatyvas [koperatyvas]

tarptaut ž. Sulietuv. – taxas

3. žargonas – tai specifinės ar profesinės gr. Kalba, kurioje yra netaisyklingų ž.

4. kitos kalbos – svetimybės.

LEKSIKOS KLAIDOS

Barbarizmai –

Hibridai – liet. K. šaknis+kt. K. priešd. Da-

Priesag. –ka, -inyčia, -avas, -avoti

(dėkavoti, liuoslaikis) + šaknis

Vertalai – atmintis, davinys, eilė, tampriai,

Pilnas –ai, giliai, aštrus, mylėti, mėgti

Žinoti, mokėti; naudoti, vartoti

Tarptaut. Ž. – dokumentalinis – dokumentinis

Amoralinis – amoralus

Emocinis – emocionalus

TARTIES KLAIDOS

• Žodžio pradžia a/e; ai/ei ekėčios [akėti]; jieškok [ieškok]

• Ž. Šaknyje – tarmė žargonas a) vietoj I, u rašoma y, ū

[krykštas, pūrvai, sūtemos, pesymistas]

b) vietoj e rašoma ė [dėje, išplėčia]

c) vietoj ė raš e [sekmingas, skrybelė, del]

• Neteisingai ė priesagose [ gyvėsnis, daugėlis]

• Atsigrįžti [atsigręžti], pagelba [pagalba], nusimina [nusimena]

Po I pasaulinio karo buvo įvesti – ch, f, h.

MORFOLOGIJOS KLAIDOS

1. Priesag. –ėjas, -ovas, -tojas, netinka įrankiams

pakrovėjas – kroviklis.

2. priesag. –inis, netinka vietoj –ai

psichiniai – psichiškai

3. priešd. – at-, pa-, pra-, pri-, už-.(atremontavo,

pakvietimas, pravedė, priduoda, užskaitė)

4. nevartot. vyr. g. daikt. mot. Profesijai.

(direktorius Butkienė)

5. sangraž. formos nevart. Kur veiksmas nevyksta savaime.

(išsinuomoja butas.)

6. padalyv. nevart. to paties veikėjo šalutiniam veiksmui

reikšti asmen. sakiniuose.(vart. Pusd. Dalyv.)

(atsižvelgiant (= atsižvelgdamas) isusidariusią padėtį

įsakau atlikti tokius darbus.

SINTAKSĖS KLAIDOS

1. linksnių vart. Klaidos

vard. – nevart. Neapibrėžt. Daiktų kiekiui, daliai reikšti

(grupėje atsirado nesutarimai (= nesutarimų))

kilm. – nevart. Datai laikui (atvyksiu kovo penkto)

nevart. Su veiksm. Prieiti (prieiti išvados

[prie išvados])

naud. – nevart. Konkretaus laiko ribai reikšti kai nežymima

paskirtis. (kovo pirmai [pirmą] dienai buvo atlikta užduotis)

nevartotinas su atitikti (nuorašas atitinka originalui [originalą]

gal. – nevart neapibrėžt. Daikt kiek. (reikalinga sekretorė mokanti

užsienio kalbas [kalbų])

nevart su atstovauti ( atstovauti Lietuvą [lietuvai])

įnag. – nevart būviui reikšti. (saraše jis buvo pirmuoju [pirmasis]

nevart su būdv. (ar lengva žmogui būti geru [geram])

vart su būdv vadinti, laikyti, skelbti, pripažinti

(skelbti pasibaigusiu)

viet. – pagr reikšm laikas, vieta (visumoje[iš esmės] darbas geras)

2. prielinksnių vartojimo klaidos

ant – (ant rytojaus [rytoj]

į – (kartą į [per] metus)

pas – nevart nuosavybei reikšti (kreipkis pas [į] dizainerius)

prie – (ir prie geriausių norų. Prie progos. Prie ko čia aš)

virš – (uždirba virš [per 1000] tūkstančio)

3. sakinių sandaros klaidos

• Nevart sudėt verstinis jungt o taip pat

• Dal gi nevart priešingam sujungimui

( jis mušė gi [o] mes tik žiūrėjome)

• Jungt kad, jeigu, jei nevart su bendrat. Ir sąlygai reikšti

( jeigu tikėti [tikėtume] trenerias)

DIDŽIOSIOS PASAULIO KALBOS

1. kinų 1 mlrd.

2. anglų 320 mln.

3. ispanų – 280 mln.

4. hindi – 230 mln.

5. portugalų – 180 mln.

6. bengalų – 170 mln.

7. arabų – 160 mln.

8. rusų – 150 mln.

9. japonų – 130 mln

10. vokiečių – 110 mln.

Tarptautinės: anglų, pranc., kinų, rusų, ispanų

KALBŲ ŠEIMOS, INDOEUROPIEČIAI

• APIE 30 šeimų

1. indoeuropiečių

2. ugrų-finų – suomiai, estai, vengrai.

3. semitų-chamitų – hebrajų, finikiečių, arabų

4. tiurkų-totorių – turkai, turkmenai, uzbekai, kirgizai,
– kinai, tailandiečiai, vietnamiečiai

6. kaukazo – čečėnai, apchazai,gruzinai

7. mongolų – mongolų, buriatų

8. paleoazinės – čiukčių

9. amerikos indėnų – majų, actekų

10. afrikos – bantu, par

11. vienišos – japonų, korėjiečių

INDOEUROPIEČIAI

1. baltai

2. slavai – rytų – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai

vakarų – lenkai, čekai, slovakai

pietų – slovėnai, makedonai, serbai, kroatai, bulgarai

3. germanai – anglai, vokiečiai, švedai, danai, norvegai, islandai, žydai

4. romanai – italai, prancūzai, ispanai, portugalai, moldavai

5. indai-iranėnai – hindi, persai, čigonai, bengalai, tadžikai, afganai

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 675 žodžiai iš 1344 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.