Kalbotyros ivadas
5 (100%) 1 vote

Kalbotyros ivadas



1.Kalbotyra – mokslas apie kalbą.Kalba yra ženklų sistema.Kalba buvo tyrinėjama nuo labai seniai, ypač tose šalyse, kur turėjo aukštą kultūrą: graikai.

Palninis-Indų kalbininkas (parašė Sanskrito kalbos gramatiką), preciziškai aprašė sanskrito kalbą (2 tūkst.p m.e).

Platonas– pradėjo klasifikuoti žodžius, atskryė daik. nuo veiks.

Aristotelis– detaliau skirstė žodžius į kalbos dalis, bandė aiškintis žodžių santykius sakinyje.

Aleksandrijos mokykla (III-II a.pr.Kr)Analogistai

Aristarchas-kalbos atžvilgiu studijavo Iliados ir Odisėjos poemas. Gramatika savarankiška, disciplina.

Leksikografai rinko ir doroojo leksiką.

Glosininkai aiškino sunkius terminius, tarmines formas, poetinius išsireiškimus. Scholastai komentavo tekstus. Aleksandriečių laikais suklestėjo morfologijos studijos. Jie domėjosi fonetika.

D. Trakas „Techne grammatike“ (Gramatikos menas)

A. Diskolas (IIa.) sintaksė

H. Diskolo jo sūnus kalbos istorija, graikų kalbos akcentas.

Stoikai anomalistai 4 kalbos dalys: vardažodis, veiks., jungtukas, artikelis – vėliau atskyrė apeliatyvus nuo tikrinių vardų.Dėmesys fleksijai, prasmė linksnio sąvokai.

Romėnai

M. T. Varonas „De lingua latina“ stoikų ir aleksandriečių įtaka. Disputas tarp analogistų ir anomalistų.

Cezaris „Apie analogiją“ dedikavo Ciceronui.

E. Donatas 2 gramatikos vadovėliai „Ars garammatica“ pradedantiesiems ir pažengusiems

Priscianas (Va.) „Institutiones grammaticae“

ViduramžiaiScholastika – dogų taikymas

Abelaras scholastinę logiką taikė gramatikai

R. Lulle idėja sukurti universalią filosofinę kalbą perdirbtos lotynų kalbos pagrindu. Metakalbos kūrėjų pirmtakas.

T. Akvinietis garsai egzistuoja tam,kad ką nors reikštų.Fonologijos idėjos.

Arabų gramatinė tradicija

Sibaivachis iš Basros „Al Kitab“ („Knyga“) arabų gramatinė sistema, garsų klasifikacija. (8a.)

Firazubadis 100 tomų žodynas leksikografas „Al Qamuš“ beribis žodžių okeanas.

Indų gramatinė tradicija reiškiniai apibrėžaimi be galo tiksliai. Matematikai.

Paninis sanskrito gramatika vienas iš didžiausių žmonijos intiligencijos paminklų 4000 apibrėžimų – formulių. Jis suvokė, kad kalba – tai sistema. Nulinė morfemos sąvoka, garsų kitimų vaidmuo.

Bartrakaris pastebėjo reiškinį, kuris XXa. Buvo pavadintas fonema.

-Indai sėkmingai aprašinėdavo fonetikos dalykus, atkreipė dėmesį į artikuliacinius momentus, buvo geri leksikografai.

Renensansas – domėjimasis graikiškais ir lotyniškais tekstais. Studijuojamos hebrajų ir arabų kalbos.

K. Tolomėjas – italas. Atkreipė dėmesį į garsų dėsnių reguliarumą.

Dantė „De Vulgari elequentia“ Loginė kalbos koncepcija atgaivinta Port Rojalio centre.

-Gramatikos normas turinčios atitikti logikos reikalavimus. Logika esanti viena, universali, todėl įmanoma universali gramatinė teorija, atitinkanti visų pasaulio kalbų esmę.

W.Jones sanskritas graikų, lotynų, gotų ir galbūt keltų kalbos esančios giminaitės.

Sanskrito atradimas parengė Europos lingvistinę mintį lyginamosios arba komparatyvistinės kalbotyros epochai.

Lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas

Franz Bopp 1816m. Garsusis veikalas „Apie sanskrito asmenavimo sistemą lyginant su graikų, lotynų, persų ir vokiečių kalbų asmenavimo sistemomis“. Jis norėjo įrodyti,kad visose kalbose, kurios kilo iš sanskrito arba kartu su juo iš bendro protėvio yra visai ta pati asmenavimo sistema. Jis norėjo atstatyti gramatinių formų pirmykštį pavidalą, išaiškino visų kalbų gramatinės sistemos panašumą. Jis ieškojo prokalbės ir sukūrė lyginamąją IDE gramatiką. Dėmesys lietuvių ir prūsų kalboms.

R. K. Raskas „Tyrinėjimas apie senovės skandinavų arba apie islandų kalbos kilmę“ lyginamasis – istorinis metodas.

J .Grimas germanų filologijos kūrėjas „ Deutsche grammatik“

F. Potas etimologinių studijų pradininkas.

A.Vostokovas slavų kalbos .Kalbos istoriškumo požymis

19a. vid. Naujos lingvistinės kryptys

A. Šleicheris natūralistinė kryptis, kalba – natūralus organizmas, genealoginis medis, parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, parengė Donelačio raštų leidimą.

J. Šmitas A.Šleicherio kritikas. Kalbos naujovės atsiradusios vienoje kalboje plinta ne šakojimosi pavidalu, o kaip vandens bangos „Wellentheorie“

W. von Humboldtas Didžiausias teoritikas XIXa. Lingvistikoje. bendrosios kalbotyros pagrindėjas.

JaunagramatikiaiAugustas.Karlas Brugmanas.Hermanas Paulis.

Ferdinand de Saussure „Cours de linguistique generale“ 1916m. Lietuvių kalbos akcentologija Sosiūro-Fortūnatovo dėsnis. Kalba organizuota sistema,kalba yra ženklų sistema, ženklas yra kompleksinės prigiminties. Kalba yra kolektyvo nuosavybė, individas ją realizuoja šnekoje. Kalbą galima tirti sinchroniškai ir diachroniškai.

Amerikiečių mokykla:Franc Boas.Edvardas Sopiras.Leonardas Blumfildas.N.Chomskis

-Kalbų tyrinėjimo metodai – diachroniniai ir sinchroniniai.

Diachroniniai-*Filologinis metodas ta pačia kalba rašytų skirtingų epochų tekstų lyginimas*Lyginamasis istorinis lyginami giminiškų kalbų faktai, nustatomi reguliarūs fonemų atitikmenys ir stengiamasi atkurti kalbų praeitį.

Sinchronininia-*Gretinamasis(konfrontacinis) tiriamos dviejų ar daugiau kalbų struktūros bendrybės ir skirtybės 
K.Musteikis *Distribucinis metodas remiasi aplinkos, kuriose gali būti vienoks ar kitoks kalbos elementas, analize sukurtas E.Sepiro ir L.Blumfildo taikomas fonolgijoje, morfologijoje. *Tiesioginių dėmenų metodas stambesnius kalbos vienetus skaidome į smulkesnisu, kurie susiję formos ir turinio atžvilgiu. Sukūre L.Blumfildas*Transformacinis metodas kalbos reiškinys pakeičiamas reikšmės atžvilgiu, ekvivalentiška.*Opozicijų metodas tiriamas kalbos faktas aiškinamas jį supriešinant su kitais to paties lygmens faktais  N.Trubeckijus*Statistinis metodas kalbos reiškiniai nagrinėjami matematikos statiskos priemonėmis.*Kartografinis metodas kalbos reiškinių paplitino vaizdavimas žemėlapiuose dialektologiniai atlasai, tarmių atlasai.*Instrumentinis metodas kalbos reiškinių tyrinėjimas įvairiais prietaisais, instrumentais, magnetofonas, oscilografas, spektografas.

2.Mokslinė kalbotyra (XIXa.)

1.Bendroji k. (bendri kalbos struktūros dalykai, jos funkcionavimo ir raidos dėsningumai. *Taikomoji K.*Metalingvistika – šnekos procesų ryšys su mąstymu. *Sociolingvistika – kalbos ryšys su visuomenės gyvenimu*Etnolingvistika – kalbos santykis su tautos papročiais. *Psicholingvistika – šnekos aktų ryšys su psichika.

2.Atskiroji (dalinė) k. – tiria atskiros kalbos struktūrą,funkcionavimą ir raidą.

*Istorinė arba diachroninė k. (per laiką)*Statinė arba sinchroninė (su laiku)*Lyginamoji arba komparatyvinė*Struktūrinė*Aprašomoji arba diskriptyvinė*Arealinė*Gretinamoji arba kontrastinė

Kalbotyros šakos

Fonetika šnekos garsai jų sudarymas, ypatybės, kirtis, intonacija.a)akcentologija-kirtis ir intonacijab)instrumentinė arba eksperimentinė fonetika.

Fonologija – garsų funkcijos kalbos, fonemos  A.Girdenis

Morfologija (forma+žodis) žodžių formų mokslas, kaityba ir daryba.a)žodžių daryba, žodžių sudarymo būdai, žodžio sanadara;b)morfonologija fonemų ir morfemų santykis.

Sintaksė žodžių junginių, žodžių jungimas į sakinius, sakinių struktūra.Sintaksė + morfologija = gramatika (rašto mokslas)

Leksikologija (žodžių, posakių mokslas) – žodžiai, leksika.a)etimologija, žodžių kilmė b)frazeologija – pastovūs žodžių junginiai, frazeologizmai.c) onomastika – tikrinių žodžių tyrinėjimas

Leksikografija (žodžių rinkimas, aiškinimas, žodynų sudarymas).

Kalbotyros rysiai su kitais mokslais.

Sinchronijatiria kaip realią ženklų sistemą, kurią vartoja tam tikru laikotarpiu gyveną žmonės.

Diachronija tiria kalbos raidą (istorinė gramatika, IDE kalbą, lyginamoji gramatika).3.Kalba kaip ženklų sistema.

Kalba yra visuomeninis reiškinys.Kalba-sistema.Nuo F. De Sosiūro laikų.

Sistema ( gr.systema sandara,junginys) planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija, darni visuma, kurios dalys glaudžiai susijusios.

Prisiminkime kalbos struktūros vienetus.Logemos (sakiniai) susideda iš sintagmenų (žodžių junginiai), jos iš leksemų(žodžių), žodžiai iš morfemų(morfų), o jos iš fonemų (garsų).

-Raiškos planas kūrinio reiškinio kalbos priemonėmis ar kalbos ženklų išorinė pusė, garsais ir gramatinis jų apiforminimas. Raiškos planai priklauso : foneminė, morfeminė, leksinė, sintaksinės sistemos.

-Turinio planas kalbos ženklų vidinė pusė, jų reikšmė ir funkcijos. Jam priklauso semantinė (semema – reikšmė sistema).

Kalbos ženklas – kalbos vienetas (fonema,morfema,leksema) perduodantis soc.informaciją. Kalbiniai ir nekalbiniai ženklai.Kalba, kaip ženklų sistema, turi du planus – turinį (pr.signifie, tai, kas žymima,vok.bezeichenete, signatas arba žyminys) ir išraišką.

-Visi ženklai yra dviplaniai. Turinys yra ženklu perduodama informacija, jo reikšmė. Išraišką sudaro materialus įsikūnijimas – fiz.objektai, požymiai,padėtys.Tos pačios materialios formos ženklas yra vienareikšmis ženklas, priklauso nuo susitarimo, jis yra konvencionalus (sutartinis,sąlyginis, visuotinai priimtas, atitinkantis tradiciją).Ženklų (leksemų) turinio ir išraiškos ryšys yra nemotyvuotas, sutartinis liet.k. arklys, lat.zirgs.

Homonimai-tai vienodai skambantis zodziai bet reiskia ne ta pati.

Kalba kaip fenomenas skirstoma:Kalba kaip sistema.Kalbėjimo aktas,šneka.Kalba apskritai langage.

Langue yra suprantama kaip sistema, lemianti tekstų kūrimą ir susidedanti iš konvencinių ženklų bei jų jungimo taisyklių, ir egzistuojančių visų ta kalba kalbančiųjų sąmonėje. Ji yra soc. Faktas, bendras kodas, kurį moka visi tos kalbinės bendruomenės nariai F.de Sosiūro langua lygina su žodynu.

Kalbos funkcijos

Kontekstas

Pranešimas

Siuntėjas ______________ gavėjas-

Kontaktas (ryšys)

Kodas

*Komunikacinė funkcija*Ekspresinė funkcija*Mąstomoji funkicija*Gnoseologinė (pažintinė) funkcija*Įvardinamoji (nominatyvinė) funkcija*Impresinė (apeliatyvinė) nukreipta į gavėją.*Fatinė (kontaktą užmezganti ir palaikanti funkcija).*Metalingvistinė funkcija (gebėjimas kalbėti apie kalbą bei kalbėjimą)*Estetinė (poetinė) kalbos funkcija.4.Kalbos strukturos suvokimas

Raiškos planas

Fonema – mažiausias kalbos vienetas, šnekoje realizuojamas garsu.

Morfema – mažiausias kalbos vienetas, turintis reikšmę. Šaknis, priešdėlis, priesaga, galūnė, sangrąžos dalelytė. Intarpų ir
sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ne visų laikomas morfemomis. Morfemos realizacija šnekoje – morfa.

Leksema – reikšminis kalbos vienetas, apimantis paradigmines vieno žodžio formas, pvz.: stalas. (paradigma žodžio kaitybos formų sistema, asmenavimo, kirčiavimo arba linksniavimo) šnekoje atitinka žodis. Vienamorfinės leksema, kai negalima suskaidyti į morfemas.

Sintagmena – stambesnis kalbos vienetas, šnekoje sintagama mažiausias sintaksinis vienetas, kurį sudaro žodis arba artimai prasmės ir intonacijos atžvilgiu susijęs žodžių junginys.

Logema – šnekoje sakinys.

Turinio planas

Semema – mažiausias savarankiškai realizuojamas reikšminės sandaros vienetas, nesusijęs su konkrečia šių vienetų forma.Sememą sudaro atskira tam tikro žodžio reikšmė.

Sintagminiai (lijiniai santykiai tarp kalbos vienetų tekste, šnekos sraute, grafikšai vaizduojami horizontalia linija) ir paradigminiai (santykiai tarp tos pačios rūšies kalbos vienetų kaip visumos sistemos). Grafiškai vaizduojami vertikalia linija.7.Tipologinė (morfologinė) kalbų klasifikacija – kalbos struktūros panašumas

Fr.Schlegel „Apie indų kalbą ir išmintį“ : fleksinės ir afiksinės kalbosA.Šlegelis + anorfinės kalbos (žodžiai nekaitomi).W. von Humdoldt: fleksinės, agliutacinės, izoliacinės (šakninės), inkorporacinės (polisintetinės).

Fleksinės kalbos dalys – fleksijos ir afiksų daugiareikšmingumas, IDE,semitų-chamitų.

Fleksija gali buti:Išorinė (galūnės) ir vidinė fleksija (fonemų kaita morfemų viduje)Viena galūnė fleksinėse kalbose gali turėti ne vieną gramatinę reikšmę.

Fleksinėse kalbose ta pati gramatinė reikšmė dažnai reiškiama skirtingomis galūnėmis. (Vns.vard. reiškiamas 8 galūnėmis.Pagal galūnes daiktavardžiai skirstomi į linksniuotes,o veiksmažodžiai – asmenuotes).Linksniuotės pagal galūnes lietuvių ir lotynų kalbose 5 linksniuotės, vokiečių 3.

Agliutinacinės kalbos (lot. Agglutinara „prilipdyti“ fleksijos ir afiksų vienareikšmingumas, ugrų-finų, tiurkų-totorių,mongolų,druidų,japonų).Afiksai turi vieną apibrėžtą reikšmę.Afiksai yra vienareikšmiai .Nėra supletyvizmo (įvairiašaknės to paties žodžio formos).

Izoliacinės (šakninės, amorfinės) kalbos nėra formų kaitybos afiksų, žodžių grynos, izoliuotos šaknys kinų – tibetiečių, polineziečių.Sintaksiniai santykiai išreiškiami tarnybiniais žodžiais ir žodžiu tvarka.Intonacijos reikšmė kinų kalboje 4 lygioji,kylančioji krintančioji, banguojančioji, krintančioji.

Inkorporacinės (polisintetinės kalbos) į turinio formą įjungiamos kitos sakinio dalys ir tuo būdu susidaro savotiškas žodis – sakinys.8.Fonetika –kalbotyros saka-tiria garsine kalbos sandara.

Garsinės sandaros aspektai: artikuliacinis, akustinis, funkcinis, ortoepinis.

Artikuliacinė fonetika nagrinėja kalbos padargų veiklą. Eksperimentinės fonetikos metodai. Garsų artikuliacija atsispindi rentgenogramose.

Akustinė fonetika – kalbos padargų sukelti virpesiai.Akustika išskiria 4 garso požymius: aukštumą, stiprumą, ilgumą,tembrą.

Ortoepija – nustato tarties normas, numato galimus jų pažeidimus.

Transkripcija –3transk.rusys:Fonemine,Fonetine,Praktine

Kalbos padargai: aktyvieji (balso stygos,liežuvis,lūpos, minkštasis gomurys,liežuvėlis) ir pasyvieji (dantys, alveolės, kietasis gomurys).Eilė horizontalus liežuvio poslinkis: užpakalinės (a,e,o) ir priešakinės eilės balsiai (e,ė,i), vidurinės eilės balsiai pr.mere,pere, vok. Sagen, angl. Bird,work.Pakilimas vertikalus liežuvio poslinkis: aukštutinio pakilimo (u,i) pagal burnos atvirumą – uždarieji arba siaurieji, vidutinio pakilimo (o,ė), žemutinio pakilimo (a,e) pagal burnos atvirumą – atvirieji arba platieji.

Pagal lūpų veiklą: lūpiniai arba labialiniai (u,o) ir nelūpiniai arba nelabialiniai (a,ė,i).

Lietuvių kalboje yra 6 ilgieji ir 6 trumpieji balsiai.Minkštojo gomurio ir liežuvėlio atžvilgiu: nosiniai ir nenosiniai (grynieji)Priebalsiai lietuvių kalboje 45 priebalsinės fonemos (8 afrikatos).

Skirstomi pagal: oro skverbimosi būdą, artikuliacijos vietą, balso stygų veiklą, palatališkumą.

Oro skverbimosi būdas. Sprogstamieji,pučiamieji,sklandieji.Sprogstamieji b,d,g,p,t,k.

Pučiamieji (spirantai): f,s,š,z,ž. S,z, – švilpiamieji arba sibiliantai. Š,ž – šnypščiamieji. Aspiruotieji (lot.aspirare „pūsti“).Sklandieji arba likdvidai lot. Liguidus „skaidrus“ (pusbalsiai, sonantai,balsingieji) v,j,m,n,l,r: paprastieji (v,j), nosiniai (m,n),šoniniai arb laterealiniai ot.latus „šonas“ (l), virpamieji (r) arba vibrantai lot. Vibrare virpinti“.

Artikuliacijos vieta: pagal aktyviuosius kalbos padargus:lūpiniai,liežuvio priešakiniai,liežuvio viduriniai, liežuvio užpakaliniai. Pagal pasyvųjį kalbos padargą: lūpiniai, dantiniai, alveoliniai, gomurio viduriniai, gomurio užpakaliniai.Lūpiniai arba labialiniai: abilūpiai arba bilabialiniai p,b,m, angl. W,lūpiniai dantiniai arba labiodentaliniai v,f.Liežuvio priešakiniai : dantiniai t,d,n,s,z; alveoliniai š,ž,l,r, anglų t,d, (tarpdantiniai anglų th; viršūniniai liet. Č, anglų r)

Liežuvio viduriniai, gomurio viduriniai(palataliniai):j (minkštieji k,g,ch,h).Liežuvio užpakaliniai,gumurio užpkaliniai (veliariniai): liet. Kietijeji k,g,ch,h.Liežuvėliniai arba uvuliariniai: paryžietiškas r, jidiš
r Rykliniai arba faringaliniai : liet. H.Gerkliniai arba laringaliniai: vad. Hamza ra‘sun „galva“ arabai.Balsto stygų veikla: duslieji (p,t,k,s,š,ch,f) ir skardieji (b,d,g,z,ž,v,j,m,n,l,r,h) p:b, t:d…M,n,l.r neturi dusliųjų atitikmenų.Palatiškumas –minkstieji ir kieteji

Dvigarsiai-Glaudus dviejų to paties skiemens garsų junginys, kurios dėmenis jungia du pagrindiniai veiksniai: artikuliacijos slinktis ir priegaidė. Abu dėmenys turi priklausyti tam pačiam skiemeniui.Grynieji ir mišrieji dvigarsiaiGrynieji: grynieji priebalsiniai (afrikatos) liet. C,č,dz,dž: cukrus, pločio,dzyruoti, džaulis ir grynieji balsiniai dvigarsiai (dvibalsiai, diftongai) ai,au,ei,uo,eu,oi,ui – terapeutas, boikotas, klounas – svetimos kilmės žodžiai.Mišrieji dvigarsiai a,e,i,u + l,m,n,r: kalnas,lamdo,kanda,darbas, kelmas, temsta,bernas, gyvendavo,pilnas,gimsta, vadindavo,pirmas,ulba,stumdo,dunda,kurdavo.Svetimos kilmės kolba,bomba,frontas,delta,tempas,pensas,ferma.Pirminiai (paveldėti pvz.ausis,laimė) ir antriniai pvz.žemdirbysPagal dėmenų sąlydį sutaptiniai (ie,uo) ir sudėtiniai (au,ai,ei,ui).

TribalsiaiTuoj,sudiev,nuompinigiai, aštuonmetė, Braunšveigas, pirmtakas, kirmgrauža, Bernsas trigarsinės samplaikosAnglų kalbos žodžiuose sour,flour.

9 Fonetinia Procesai snekos sraute

Garsų kitimai priklauso nuo to, kokią poziciją jie užima žodyje.Žodžio pr., žodžio vid. Ar žodio gale.Garsai nėra izoliuoti, patekę į žodį jie prisitaiko prie konkrečių fonetinių sąlygų.Liet. K. Skardieji priebalsiai prieš dusliuosius suduslėja, o anglų kalboje – ne.Ilgieji priebalsiai, rašte geminatos (lot. Geminare „dvigubinti“) lot. Collum, it.ceretto, est.linna, vos.Masse, schleppen,bitten,Klasse, Grammatik. Liet. K. Žodžiuose tikrųjų geminatų nėra,yra dviejų vienodų priebalsių susidūrimas: perrašė, iššoko, pussunkis,švarraštis, šėmmargas.Skiemuo atvirieji (skai-to), uždarieji (bėg-ti), ilgieji (turi mišrųjų dvibalsį, ilgąjį balsį),trumpieji (trumpąjį balsį) pvz im-ti, -ti trumpasis skiemuo.Garsų kitimai kombinaciniai (sąlygoja tarpusavio kombinazija) ir poziciniai (lemia vieta skiemenyje, žodyje, žodžių sandūroje).Žodžio pradžios ir galo dėsniai:*Prieš dvibalsį ie tariamas j ieško, iešmas, paieškos, be ienų, graži ieva, pridėtinis j.

*Žodio galo dėsniai yra 2: skardieji priebalsiai virsta dusliaisiais: kad,dievaž ir minkštieji – kietaisiais (gali – gal, būti – būt, mamyte – mamyt, mergele – mergel).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2577 žodžiai iš 8586 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.