KALBOTYROS PRADMENYS
1. Kas parašė ir kada buvo išspáusdinta pirmoji lietuvių kalbos gramatika?
Pirmoji žinoma lietuvių kalbos gramatika buvo išleista 1653 m. Karaliáučiuje. Ją lotyniškai parašė Danielius Kleinas.
Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką parašė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris.
2. Kurias žinai lietuvių kalbos gramatikas, išėjusias XVII – XVIII a.?
1653 m. išleista Danieliaus Kleino parašyta pirmoji žinoma lietuvių k. gramatika.
1747 m. Povilas Frydrichas Ruigys; 1791m. Gotfrydas Ostermejeris; 1800m. Kristijonas Gotlibas Milkus išleido Prūsijoje vokiškai parašytas lietuvių kalbos gramatikas.
3. Nurodyk svarbesnes XIX – XX a. gramatikas.
Kazimieras Jaunius parašė ‘’Lietuvių kalbos gramatiką’’ , kuri buvo išleista Sankt Peterburge 1911m. lietuvių kalba.
Jonas Jablonskis parašė pirmąją norminę lietuvių kalbos gramatiką. Ji pasirodė 1901m. Tilžėje. Vėliau Jonas Jablonskis išleido dar dvi lietuvių kalbos gramatikas:1919m. Vilniuje ir 1922m. Kaune.
Didžiausia ir išsamiausia yra Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto 1965 – 1976m. išleista trijų tomų ‘’Lietuvių kalbos gramatika’’
4. Kas ir kada išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną? Kuo jis svarbus?
Pirmas lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje apie 1620m. Autorius Konstantinas Sirvydas. Jis daug prisidėjo norminant ir turtinant lietuvių kalbą.
5. Kuriuos žinai XVII – XIX a. žodynus ?
Prūsijoje išleisti dvikalbiai (lietuvių ir vokiečių) žodynai: F. Hako (1731m.), P. Ruigio (1747m.) ir K. Milkaus(1800m.).
1850 – 1864m. parašytas Simono Daukanto lenkų – lietuvių kalbų žodynas.
1883m. lietuvių – vokiečių, o 1870 ir 1874m. dvitomį vokiečių – lietuvių žodyną išleido Frydrichas Kuršaitis.
Lietuvių kalbotyrai labai svarbus Antano Jùškos žodynas. Jį Rusijos mokslų akademija leido 25-erius metus (1894 – 1922)
Pats išsamiausias, reikšmingiausias ir didžiausias yra daugiatomis ‘’Lietuvių kalbos žodynas’’, kurio sumanytojas ir pirmasis leidėjas Kazimieras Būga.
6. Kuris žodynas yra svarbiausias lietuvių leksikologijos darbas? Kodėl?
Iš visų lietuvių kalbos žodynų reikšmingiausias, didžiausias ir išsamiausias yra daugiatomis ‘’ Lietuvių kalbos žodynas’’. Jo sumanytojas ir pirmas leidėjas yra žymus kalbininkas Kazimieras Būga. ’’Lietuvių kalbos žodynas’’ yra unikalus savo dydžiu ir išsamumu.
7. Kada prasidėjo mokslinis lietuvių kalbos tyrimas?
Rimčiau kalba pradėta tirti nuo XIX a. vidurio.
8. Nurodyk, kuo lietuvių kalbos mokslui yra nusipelnę Augustas Šleicheris ir Frydrichas Kuršaitis.
1856m. Prahoje A. Šleicheris išleido vokiškai parašytą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, netrukus pasirodė lietuvių kalbos chrestomatija(tekstų rinkinys). A.Š. pirmasis parodė kaip reikia tirti gyvąją kalbą.
Frydrichas Kuršaitis pirmasis moksliškai aprašė lietuvių kalbos priegaides, ištyrė kirčiavimą, nustatė kirčiuotes. Jo gramatika ir žodynas ir dabar kalbos mokslui yra didžiai vertingi.
9. Pasakyk svarbiausius A. ir J. Juškų , A. Baranausko ir K. Jauniaus nuopelnus lietuvių kalbos mokslui.
Antanas ir Jonas Juškos vieni pirmųjų lietuvių, gyvenusių Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje susirūpino lietuvių kalbos lobių kaupimu ir jų tyrimu. A.J. rinko lietuvių tautosaką ir žodžius. J.J. kaupė lietuvių tarmių duomenis.
Antanas Baranauskas sukaupė daug tarmių duomenų, vykusiai suskirstė pačias tarmes.
Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos mokslui svarbi jo gramatika ir tarmių aprašai.
10. Kuriose lietuvių kalbos mokslo srityse daugiausia yra dirbęs Kazimieras Būga?
Daugiausia jis yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai(mokslui apie žodžius). K. Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam’’Lietuvių kalbos žodynui”. Jis yra paskelbęs labai daug gerų etimologijų(žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. Daug jis yra davęs lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, taip pat kirčiavimo studijoms. Daug nusipelnė lietuvių bendrinės kalbos ugdymui.
11. Kuo K. Būga nusipelnė lietuvių leksikologijai?
K.Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam ‘’Lietuvių kalbos žodynui”. Jis yra paskelbęs labai gerų etimologijų, nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą.