Komercijos vadyba
5 (100%) 1 vote

Komercijos vadyba

3pgr organizacijos bruožai:

1.grupės nariai turi bendrus tikslus

2.””pasidalija užduotis ir kooperuoja jas

3.””keičiasi tarpusavyje info.

Visos komercinės (prekybos) įmonės nepriklausomai nuo teisinės formos yra organizacijos. Valdymas susiformavo griežtai įmonėse, ty ūkinėse organizacijose. Valdymą būtina suprasti 2 plotmėm:

1)kaip procesas specifiškas įmonei, būdingas žmogaus veiklai

2)veiklos sritis organizacijoje.

Valdymas skyla į finansų valdymą, marketinginės veiklos valdymą.

KV SAMPRATA. ESMĖ IR TURINYS

Comercia- prekyba, jos operacijos (lot).

Buračo žodyne sąvoka “komercija” apima prekybą ar kitą tarpininkavimo veiklą, susijusią su prekių ar kitokių reikmenų pardavimu siekiant iš to pasipelnyti.

Anglų klb žodyne “komercijos” sąvoka apima prekių bei plataus vartojimo produktų požiūrių pozicijų mainus, jų ryšius.

Trumpai komercija apibūdinama kaip verslas. Iš esmės visos su komercija susijusios sąvokos siejasi su veikla siekiant pelno. Taigi, komercijos vadybos disciplina yra orientuota į įmonėje numatomos veiklos bei procesų pelnui gauti įvairiapusį pagrindimą, rezultatų prognozę bei analizę.

KV disciplina plg nauja vadybos mokslo šaka. KV principai nėra pakankamai išnagrinėti.

KV CHARAKTERISTIKOS

1.KOMPLEKSIŠKUMAS-kompleksiškai formuojami visi valdymo sprendimai, susiję su komercijos veikla. Komercinėse įmonėse priimami valdymo sprendimai yra l susiję nes kokį spr bepriimtume jis turės tiesioginį arba netiesioginį poveikį įmonės ūkinei veiklai.

2.DINAMIŠKUMAS-tais susiję su išorinės aplinkos greitai kintančiais veiksniais, kuriuos įtakoja vartotojiškos rinkos konjunktūros pasikeitimai (būklės). Dinamiškumas dar pasireiškia įmonės funkcionavimo sąlygose. Tai ypač jaučiama pereinant į įmonės gyvavimo ciklo etapus. Įmonės vadovas įvertindamas konjunktūros būklę ir priimdamas sprendimus, turi atsižvelgti į išorinių aplinkos veiksnių pokyčius, resursus, darbo formų organizavimą ir valdymo įvairovę, finansinę padėtį.

???STRATEGIŠKAI ORIENTUOTA.

Pagrindinės valdymo mokslo kategorijos

Bet kuri veikla susideda iš šių pgr elementų:

1.subjektas

2.objektas

3.veiklos būdai ar technologija, jungianti S ir O į bendrą veiklą.

Komercijos valdymo subjektas plačiąja prasme –valstybė; organizaciniu požiūriu – kiekvienas aukštesnysis valdymo lygis yra subjektas žemesniajam lygiui.

Komercijos valdymo objektas –prekyba visumoje kaip veikla ir jos pošakės : D, M prekyba, viešasis maitinimas. Organizacijos požiūriu valdymo objektas –tai prekybos organizacijos, įmonės skyriai, sekcijos.

Charakterizuojant prekybos veiklos objektą kaip proceso valdymą skiriamos 3 prekių valdymo sferos:

-prekių judėjimo, prekių srautų ir atsargų valdymas;

-prekybos aptarnavimo procesų valdymas;

-darbo procesų valdymas.

Komercijos valdymas-tai sąmoningas valdančiosios sistemos (subjekto) poveikis valdomajai sistemai (objetui) tam, kad būtų realizuotas pgr komercijos tikslas: patenkinti gyventojų mokią paklausą plataus asortimento ir geros kokybės prekėmis esant minimalioms sąnaudoms.

Prekybos funkcijos (H. Buderbergas)

1.kontaktinė

2.informacinė

3.konsultacinė

4.prekių pergrupavimo (asortimento formavimo)

5.kiekio pergrupavimo (D perka daug, M iš jo mažiau)

6.teritorinio išlyginimo (superkama gamyb rajonuose, parduoda kur DD)

7.laiko išlyginimo (kai pr turi sezoniškumą gamyboje)

8.prekių kokybės gerinimo

Prof. Vengrauskas prekybos f-jos:

1.f-jos susijusios su preke:

a)gamybinio asortimento performavimas į vartotojišką

b)didelių transportinių pr pertvarkymas į smulkesnes ir komplektiškesnes

c)prekių kokybės išlaikymo ir pagerinimo f-ja.

2.prekių g-bos ir vartojimo erdvės bei laiko požiūriu išlyginimo f-jos:

a)prekių pirkimas g-bos rajonuose ir paskleidimas po visą vartojimo teritoriją

b)prekių g-bos ir vartojimo sezoniškumo išlyginimo f-ja.

3.papildomų paslaugų f-ja, skirta palengvinti pr įsigyjimą:

*ilgos darbo valandos

*pardavėjų konsultavimas

*kreditai

*prekių pristatymas į namus

*vaikų priežiūra

*automobilių aikštelė.

4.poveikio prekių g-bai funkcija.

Prekybininkai surenka v poreikius, pageidavimus ir geriausiai žinodami pardavimų rinkoje vykstančius pokyčius pateikia šią info gamintojams ir per savo konkrečius užsakymus daro įtaką prekių g-bos apimčių ir struktūros kitimui.

Prekybos funkcijų pasirinkimas yra vienas pgr prekybos strateginio planavimo etapų, todėl vadovas pasirinkdamas f-jas, kurias vykdys prekybos grandis turi apsispręsti kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais jos bus vykdomos.

Pirmiausias f-jų pasirinkimo kriterijus yra PELNAS. Minimizuojant pasirenkamų f-jų skaičių reikia atsižvelgti, kad tuo pačiu mažinamos pajamos bei konkurentiškumo lygis. Iš kitos pusės jei f-jų skaičius yra didesnis nei reikia pirkėjams, didėja išlaidos, vedančios į veiklos nuostolingumą. Prieš pasirenkant f-jas prekybos įmonės vadovas turi žinoti:

1.kokiomis pr prekiaus

2.kam bus skirtos pr/pslg

3.konkurencinės veiklos sąlygos.

Be to įmonės veiklos kryptį lemia:

1.įmonės vieta ir dydis

2.apsirūpinimas kapitalu

3.patalpų ir personalo išlaidos

4.absoliutūs ir santykiniai kaštai.

5.teisiniai aktai, reglamentuojantys parduotuvių darbą, reklamą, konkurenciją.

PĮ vadybos tikslas ir
uždaviniai

PĮ pagr tikslas – siekti aukštų PĮ išvystymo tempų strateginėje perspektyvoje ir kuo aukštesnės jos konkurencinės pozicijos vartotojų rinkoje.

Norint pasiekti šį pgr tikslą prekybos įmonių vadyba apibrėžia tokius uždavinius:

1.formuoti sąlygas, kurios labiausia tenkina pasirinkto vartotojų rinkos segmento paklausą

2.užtikrinti aukšto lygio pirkėjų aptarnavimą

3.prekybos įmonėje pasiekti ekonomiškumo lygį įgyvendinant prekybinius-technologinius ir prekybinius-ūkinius procesus.

4.maximizuoti pelną, kuris lieka prekybos įmonėje ir jį efektyviai panaudoti

5.minimizuoti ūkinę riziką, kuri susijusi su prekybinės įmonės veikla

6.nuolat didinti prekybos įmonės rinkos vertę

1.Šiam uždaviniui spręsti PĮ turi rasti savo rinkos nišą, išaiškinti pasirinkto v rinkos segmento pagrindinius paklausos parametrus, formuoti efektyvią prekių asortimento politiką, kuri tenkintų pirkėjų poreikius; turėti pastovų prekių asortimentą.

2.šis uždavinys išsprendžiamas, kai patenkinami visi pagrindiniai pirkėjo aptarnavimo poreikiai įsigyjant prekes. ESMĖ: per kuo trumpesnį laiką įmonė turi įsigyti reikiamas prekes. Tai pasiekiama pasinaudojus organizacinėmis technologijų priemonėmis, kurios formuoja prekybinio aptarnavimo lygį.

3.prekybos įmonė pasiekia ek. lygį…šis uždavinys išsprendžiamas, kai minimizuojamos darbo sąnaudos, materialiniai ir finansiniai resursai.

4.šis uždavinys realizuojamas:

-didinant prekių apyvartą;

-efektyviai valdant aktyvus;

-tikslingai vykdant amortizacinių atskaitymų ir mokesčių mokėjimo politiką;

-išlaikant pastovų santykį tarp naudojamo ir kaupiamo pelno dalies.

5.šį uždavinį galima išspręsti efektyviai valdant finansines, investicines ir kitas rizikas, susijusias su ūkine PĮ veikla. Ūkinės rizikos minimizavimas iš anksto numato PĮ veiklos finansinius rezultatus bei išvystymo galimybes.

6.didinti įmonės r vertę galima priklausomai nuo:

*įmonės finansinės veiklos;

*efektyvaus kaupimo savų finansinių resursų siekiant padidinti įmonės aktyvus;

*įmonės finansinio stabilumo;

*marketingo veiklos užkariaujant vartotojišką veiklą.

PĮ valdymo funkcijos

Valdymo f-jos: planavimas; organizavimas; vykdymas, kontrolė.

PĮ valdymo f-jos (13):

1. PĮ struktūrinių vienetų funkcionavimo ir organizacinių formų parinkimas

2. technologinio proceso valdymas;

3. pirkėjų aptarnavimo proceso valdymas;

4. personalo valdymas

5. prekių apyvartos valdymas;

6. pajamų valdymas;

7. išlaidų apyvarta;

8. pelno valdymas;

9. aktyvų valdymas;

10. kapitalo valdymas;

11. investicijų valdymas;

12. ūkinės veiklos rizikos valdymas;

13. finansų valdymas.

PĮ pagrindinės veiklos sferos: organizacinė 1-4; ekonominė 5-8; finansinė 9-13.

1 f-ja. Efektyviausių PĮ organizacinių formų parinkimas

ši prekybinio valdymo f-ja realizuojama atidarant naują PĮ arba plečiant jau esamą. Šiai f-jai atlikti reikia pasirinkti:

A. organizacinę-teisinę veiklos formą;

B. įmonės tipą

C. organizuoti prekių asortimentą.

A*********pį organizacinė teisinė forma.*************************

Pgl LR įmonių įstatymą įmonių rūšys:

1.fizinių asmenų įmonės: individualios (personalinės); tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos.

2.juridinių asmenų įmonės:

privataus kapitalo įmonės (AB, UAB);

valstybinio kapitalo įmonės-1.valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės) ir 2valstybinės akcinės įmonės

kooperacinio kapitalo įmonės –kooperacinės įmonės, kooperatyvai.

Steigėjas pasirinkdamas konkrečią PĮ organizacinę formą, turi įvertinti, kokiai teisinei formai teikti prioritetą, todėl svarbu įvertinti kiekvienos organizacinės formos privalumus ir trūkumus.

INDIVIDUALIOS ĮMONĖS

Privalumai Trūkumai

1)arti vartotojo (gali labiau atsižvelgti į poreikius) 1)finansinių resursų ribotumas;

2)asortimento lankstumas -galima greitai reaguoti į pirkėjų paklausą 2)sunku įsigyti didelės partijos prekių ir atit. gauti nuolaidų;

3)aukščiausias motyvacijos laipsnis (dirba sau) 3)žemas konkurentiškumo lygis.

4)lengvai įkuriama.

TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS IR KOMANDITINĖS ŪKINĖS BENDRIJOS

Privalumai Trūkumai

1)didesnės finansinės galimybės, įgalinančios išplėsti PĮ; padidinti PA, didesni įmonės vystymosi tempai 1)žemesnis motyvacijos laipsnis

2)galimybė paskirstyti PĮ veiklos f-jas 2)operatyvumo trūkumas priimant valdymo spr-mus

3)bendra atsakomybė pagal įsipareigojimus 3)didesnė konfliktų galimybė tarp steig –krypt, peln

4)plg greitai įkuriama

AB IR UAB

Privalumai Trūkumai

1)nesuvaržytos galimybės formuojant finansinius resursus: akcijų, obligacijų emisija. 1)žemas operatyvumo lygis (didelės apimtys)

2)aukščiausias konkurentiškumo laipsnis (užperki daug) 2)nepak operatyviai reaguojama į v rinkos pokyčius

3)info apie PĮ prieinamumas (konkurentai)

4)būtinumas formuoti didelį įstatinį kapitalą

PĮ teisinės formos pasirinkimą lemia:

(1)bendri veiksniai (2)individualūs veiksniai

numatomos PĮ veiklos apimtys Startinio kapitalo dydis

kapitalo imlumas prekybos veikloje Motyvacijos laipsnis (ar mėgsta 1 priimti spr)

numatomi vystymosi tempai strateginėje perspektyvoje Įmonininko kvalifikacijos lygis (išsil, prakt patirtis)

mokesčiai ir lengvatos Įmonininko požiūris į ūk veilos
individuali atsakomybė pagal įsipareigojimus

įstatinio kapitalo dydžio reguliavimas (įstatymai)

Detaliai išanalizavus šiuos veiksnius priimamas sprendimas, kokią organizacinę teisinę formą pasirinksime.

B********PĮ tipo pasirinkimas*******************

PĮ tipai skirstomi:

a)didmeninės (įmonės, kurios didesnę dalį prekių parduoda ne galutiniam v, o perpardavėjui. Perka iš Gamintojo.

b)mažmeninės (kai didžioji dalis galutiniam vartotojui)

c)mišrios (derina minėtas rūšis).

DIDMENINĖS PĮ TIPAI:

1)supirkimo-paruošinė: pgr uždavinys yra supirkti daugelio gamintojų prekes ir jas apdorojus bei sukomplektavus į atitinkamo kiekio ir kokybės partijas, parduoti kaip žaliavas kitoms gamybos įmonėms. Pvz.: žū, antrinių ž supirkim.

2)tarpgamyklinė: tokia DPĮ vykdo prekybą tarp gamybinių įmonių, paprastai esančių skirtingose g-bos proceso pakopose.

3)realizavimo:vykdo vartojimo reikmenų pardavimą mažmeninės prekybos įmonėms.

Pagal parduodamų prekių asortimentą DPĮ skirstome:

1)Prekiaujančias gamybinėm priemonėm;

2)Prekiaujančias vartojimo reikmėm.

Pagal specializacijos laipsnį DPĮ skirstomos:

(1)specializuotos (vyriškų, moteriškų batų)

(2)siauros specializacijos (vaikiški batai)

(3)mišraus asortimento (batai)

(4)universalios (ne tik batai, bet ir..)

Pagal klientų aptarnavimo laipsnį:

(1)visiško aptarnavimo –VA įmonės formuoja pirkėjams asortimentą, teikia kreditus, pristato prekes, konsultuoja, reklamuoja. Šios paslaugos mokamos, todėl ne visi pirkėjai jų pageidauja. Tai sudaro sąlygas steigtis (2)

(2)dalinio aptarnavimo – jos pirkėjams teikia nedaug paslaugų, plačiai taiko savitarną.

MAŽMENINĖS PĮ TIPAI:

Pgl specializacijos laipsnį, aptarnavimą….asortimentą; ĮMONĖS DYDĮ; VEIKLOS STRATEGIJĄ IR TAKTIKĄ.

Išsivysčiusiose ekonomikos šalyse MPĮ tipai:

1.Mišrios ir specializuotos parduotuvės

2.Universalinės parduotuvės ir prekybos namai

3.Supermarketai ir kitos stambios savitarnos principu dirbančios MP ir ne maisto parduotuvės

4.Mažesnių kainų parduotuvės

5.siunčiamosios prekybos įmonės

6.kilnojamosios prekybos įmonės

C*********PĮ asortimento politika**************************

PĮ pateikiamų bei realizuojamų prekių visuma vadinama asortimentu.

Asortimentas matuojamas 2 matais:

()platumu – apie jį sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus

()gilumu – apibūdina tos pačios paskirties prekių kiekis.

PREKIŲ ASORTIMENTO KLASIFIKAVIMAS

Yra daug prekių klasifikacijų bei klasifikacinių sistemų. Komercijos veikloje ypač svarbią reikšmę turi prekės paskirtis, jos sugebėjimas tenkinti tam tikrus poreikius.

Pagal tai skirstome į gamybinės paskirties prekes ir vartojimo reikmes.

Pagal paklausos dažnumą:

1)kasdieninės (maisto, nebrangios ne maisto-muilas, tualetinis popierius ir pan.)

2)periodinės (ne rečiau kaip 1 metai-rūbai, avalynė)

3)epizodinės paklausos prekės (ilgalaikio vartojimo laikmenys >5 metų-TV, šaldytuvai).

PĮ asortimentas gali būti skirstomas atsižvelgiant į pirkėjų konsultavimo poreikį. Pagal tai prekės skirstomos į problemines ir neproblemines.

PA asortimento formavimas susideda iš 4 galimų veiksmų:

1)asortimento mažinimas

2)asortimento didinimas

3)asortimento pergrupavimas

4)asortimento pakeitimas.

Intensyvus asortimento formavimas – juo siekiama, kad klientai įsigytų daugiau prekių.

Ekstensyvus asortimento formavimas – siekiama pritraukti naujus klientus.

1)asortimento mažinimas-procesas, kai iš asortimento išimama atskirų grupių, pavadinimų bei pavidalų prekės. Išskirti iš asortimento atskirų prekių grupes gali prireikti dėl šių priežasčių:

a)nutraukus tų prekių gamybą

b)sumažėjus paklausai

c)dėl konkurencijos

d)dėl sezoniškumo.

2)asortimento didinimas-procesas, kai asortimentas papildomas atskirų grupių, pavadinimų prekėmis. Asortimentas gali būti didinamas: diversifikuojant, diferencijuojant.

Asortimento diversifikacija-tai tokių prekių grupių įsigyjimas, kurios nėra susiję su kitų parduotvėje buvusių prekių grupėmis.

Asortimento diferencijacija-tai asortimento didinimas panašių prekių grupėmis.

3)asortimento pergrupavimas

tai asortimento koregavimas vienų grupių pagrindinių pavadinimų ar pavidalų prekių atsisakant, o kitomis prekėmis asortimentą papildant.

Asortimentas pergrupuojamas asortimento struktūros viduje tokiomis kryptimis:

Keičiamas asortimento platumas

Keičiamas asortimento gilumas

Keičiamas asortimento kiekybinis lygis

Keičiamas asortimento požiūris į madą..

4.Asortimento pakeitimas-tai procesas, kai parduotuvės asortimentas keičiamas kitu, nauju prekių asortimentu.

Išvada. Sprendimus dėl formos, teisinio tipo, asortimento reikia priimti vieną kartą, nes norint keisti brangu.

0312,19 svietem “pajamu valdymas”

0402KĮ aptarnavimo teritorija ir jos nustatymo metodai

PĮ aptarnavimo teritorija- tai teritorija, kurioje yra jos potencialūs pirkėjai, arba kurioje pasireiškia tos įmonės trauka.

Tai nereiškia, kad šios įmonės yra tos zonos monopolistai. Lt 1995 01 12 priimtas įstatymas, kuris draudžia įmonei dominuoti tt teritorijoje:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2102 žodžiai iš 6969 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.