Konstitucine teise teismine valdzia lietuvos respublikos konstitucineje teiseje
5 (100%) 1 vote

Konstitucine teise teismine valdzia lietuvos respublikos konstitucineje teiseje

11213141

PLANAS

Įvadas

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos teismų sistema

Teismų veiklos konstituciniai principai

Teisėjai ir jų statusas

Teisminės valdžios ir prokuratūros santykiai

Išvados

Naudota literatūra

Įvadas

Teisminę valdžią sudaro valstybėje veikianti teismų sistema. Teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma.

Įvairiose šalyse būdami neabejotinai panašūs, teismai skirstomi pagal pačius įvairiausius struktūrinius požymius: pagal nacionalines sistemas (anglų teismų modelis), pagal valstybės santvarkos formas (JAV, Šveicarijoje, be federalinės teismų sistemos, veikia federacijos subjektų sistemos), į konstitucinius ir administracinius, bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus ir pan.

Yra keletas nuomonių apibūdinančių teismų sistemos požymius. Vieni teisininkai aiškina, kad valstybės teismų sistemą apibūdina teismų hierarchiniai ryšiai. Pagal šį kriterijų valstybėje gali veikti viena arba keletas teisminių sistemų. Kita vertus, yra nemažai nuomonių, jog tai ne vieninteliai ryšiai, siejantys valstybėje veikiančius teismus, pvz., juos jungia ta pati funkcija, veiklos principai, teisinė bazė ir kt. Šiuo požiūriu kai kuriose valstybėse veikia viena vieninga teismų sistema (pvz., Didžiojoje Britanijoje), o daugumos valstybių teismų sistemą sudaro keletas santykinai savarankiškų teismų grupių. Šiuo požiūriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikos teismų sistemą.

Šią sistemą sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. Šiuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus įstatymu gali būti įsteigti ir kiti specializuoti teismai, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti .

Šiuolaikinės Lietuvos Respublikos teismų sistema

Lietuvoje šiuo metu veikia 4 pakopų (grandžių) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Jų kompetenciją nustato Teismų įstatymas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas.

Apylinkės teismas yra pirmoji instancija: civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; hipotekos teisėjų priskirtoms byloms; administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai . Taip pat įstatymų nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų. Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Prie apylinkės teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyrius įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka registruoja turto įkeitimus ir turto arešto aktus, tvarko hipotekos ir turto arešto registrą, priima sprendimus dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto bei paskirsto išieškotas sumas išieškotojams. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darbą kontroliuoja ir organizuoja hipotekos teisėjas. Hipotekos teisėjas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti apylinkės teismo teisėjai.

Prie apylinkės teismo taip pat dar veikia ir teismo antstolių kontora. Teismo antstoliai vykdo teismo sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Teismo antstolis yra valstybės pareigūnas. Jo reikalavimai vykdymo procese yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms.

Teismų įstatymo 14 straipsnyje nurodoma jog, „apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų“

Apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymų priskirtas jo kompetencijai funkcijas. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų .

Apeliacinis teismas – tai apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Jis taip pat nagrinėja kitas bylas, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jo kompetencijai, bei atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtas su tei¬singumo vykdymu susijusias funkcijas. Taip pat kaip ir apygardos teismas, apeliacinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsi¬teisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutari¬mams ir įsakymams peržiūrėti . Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso ko¬deksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kilos institucijos, taip pat kili subjektai taikydami tuos pa¬čius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuoja teismų prak¬tiką įstatymu taikymo klausimais, susipažindamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo darbu vietose bei kitais būdais, konsultuoja teisėjus bendraisiais įstatymų laikymo klausimais.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra sudaromas Teisėjų senatas. Tai kolegiali teisėjų institucija, turinti savarankišką įstatymo nustatytą kom¬petencija. Teismų įstatymo 24 straipsnis nurodo senato sudėtį, į kurią įeina: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Kiti Lietu¬vos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti senato posėdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

Pagrindinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato funkcija – aprobuo¬ti teismų sprendinius ir nagrinėti įstatymų laikymosi teismų praktikoje api¬bendrinimo rezultatus. Senato aprobuotos teismų praktikos apibendrini¬mo apžvalgos skelbiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Senatas turi ir kitus įstatymo nustatytus įgaliojimus: svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras; teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina šio teismo nuostatus, taip pat nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų, bei sprendžia kitus organizacinius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus.

Administraciniai teismai. 1999-2000 m. Lietuvos administracinių teis¬mų sistemą sudarė apygardų administraciniai teismai, Aukštesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administraciniu bylu skyrius. Šių teismų kompetenciją nustatė Administraciniu bylų teisenos įstatymas .

2000 m. rugsėjo 19 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu ši sistema buvo reorganizuo¬ta. Vadovaujantis šiuo įstatymu buvo įsteigti:

1. Administraciniai teismai:

1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas;

1.2. Kauno apygardos administracinis teismas;

1.3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas;

1.4. Panevėžio apygardos administracinis teismas;

1.5. Šiaulių apygardos administracinis teismas;

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Administracinių teismų sistemą sudaro: 1) apygardų administraciniai teismai ir 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia bylas:

1) dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompe¬tencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

2) dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksnių teisėtumo, taip pat dėl šių subjektu atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

3) dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam as¬meniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institu¬cijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo;

4) dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokes¬tinių ginčų;

5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant parei¬gūnus ir įstaigų vadovus);

6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios ko¬misijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutrau¬kimo;

7) dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius gin¬čus priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

8) dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;

9) dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;

10) dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turin¬čių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmu viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisa¬kymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

11) dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;

12) dėl užsieniečių skundu dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat dėl skundų dėl pabėgėlio statuso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis
yra:

1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat bylas dėl ad¬ministracinių teisės pažeidimų;

2) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, ku¬rias išnagrinėjo apylinkių teismai;

3) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administraci¬nių aktu, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 str. l d. 11 p. nurody¬toms byloms;

4) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;

5) galutinė instancija administraciniu bylų priskyrimo tam tikriems teismams klausimais.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą admi¬nistracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Teismų veiklos konstituciniai principai

Teismine valdžią įgyvendina teisėjas asmeniškai arba teisėju kolegija, laikydamiesi nustatytos procesinės tvarkos.

Pagrindinius teismų veiklos principus apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dauguma iŠ jų yra bendro pobūdžio. Procesinius teismų veiklos principus įtvirtina procesiniai civiliniai, baudžiamieji ir administ¬raciniai įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti šie bendrieji teismų veiklos principai:

• Teisingumą vykdo tik teismas.

Teismas priima sprendimus ir nuosp¬rendžius Lietuvos Respublikos vardu. Šių funkcijų negali atlikti jokios kitos valstybės valdžios institucijos ir pareigūnai.

• Teisėjų nepriklausomumas ir jų veiklos teisėtumas.

Šio principo esmė – teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas – vienas iš esminių teisinės valstybės bruožų. Jo laikomasi visose demokratinėse valstybėse.

• Konstitucijos viršenybės principas.

Lietuvos Respublikos Konstitu¬cijos 110 str. draudžia teisėjui taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar ki¬tas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, priešta¬rauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

• Teisė į teisminę gynybą.

Tai viena iš svarbiausių teisingumo garantijų, numatytų Konstitucijoje, Teismų įstatyme, civilinio proceso kodekse ir baudžiamojo proceso kodekse atitinkamuose straipsniuose.

Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys. Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos.

• Lygybė įstatymui ir teismui.

Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma, kad įstatymui teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yra lygūs.

Teisingumas vykdomas vadovaujantis visų asmenų lygybe įstatymui ir teismui pagrindu, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Šis principas reiškia, kad visiems asmenims taikomi bendri įstatymai, niekam nesuteikiant papildomų teisių, lengvatų, privilegijų.

• Valstybinės proceso kalbos principas.

Teismo procesas vyksta ir sprendimai priimami bei skelbiami lietu¬vių kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją .

• Teismo proceso viešumo principas.

Šis principas įtvirtintas Konstitu¬cijos 31 str. 2 d. ir 117 str. l d. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras tik žmogaus asmeninio ar šeimy¬ninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

• Galimybė apskųsti ir peržiūrėti teismo sprendimą.

Asmuo, nepa¬tenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, turi teisę apeliacine ar kasacine tvarka jį apskųsti.

• Valstybės atsakomybė už teismo klaidas.

Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas . Atsakomybės už žalą, padarytą kvo¬tos, tardymo, prokuratūros ir teismo organų neteisėtais veiksmais, bendruosius pagrindus nustato civiliniai įstatymai. Civiliniame kodekse nustatyta, kad turtinę ir moralinę žalą fiziniam asmeniui, padarytą dėl neteisėto nutei¬simo, dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, dėl neteisėto suėmimo taikant kardomąją priemonę, dėl neteisėtos administracinės nuobaudos – suėmimo arba pataisos darbų paskyrimo, atlygina valstybė, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokura¬tūros organų pareigūnų ir teismo kaltės, įstatymo nustatyta tvarka.
suteiktos teisės teismams taikyti griež¬čiausias valstybės prievartos priemones (skirti kriminalines bausmes as¬menims, padariusiems nusikaltimus), apibrėžia ir tam tikrus baudžiamojo proceso principus – teisingumo garantijas. Tai nekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; teisė į gynybą: asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą; draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius; draudimas bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Teisėjai ir jų statusas

Teisminę valdžią įgyvendina teismas – kolegiali teisėju institucija (ar¬ba vienas teisėjas). Būtent teisėjams yra suteikiami ypatingi teisminės valdžios atstovo įgaliojimai ir teisė priimti privalomus sprendimus, vie¬naip ar kitaip liečiančius ar keičiančius konkretaus žmogaus gyvenimą. Konkrečios bylos nagrinėjimas ir sprendimas reikalauja ne tik didelių asmeninių teisėjo pastangų, bet ir moralinės bei pilietinės atsakomybės, profesinių sugebėjimų ir gyvenimiškos patirties. Neatsitiktinai teisėjams keliami aukšti profesiniai ir moraliniai reikalavimai. Kuo aukštesnės ins¬tancijos teismas, tuo didesni reikalavimai teisėjui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2370 žodžiai iš 4692 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.