Konstitucinio teismo įgaliojimai ir santykis su kitais teismais
5 (100%) 1 vote

Konstitucinio teismo įgaliojimai ir santykis su kitais teismais

1121

Įžanga

1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad vienas iš lietuvių tautos tikslu yra atviros, teisingos, darnios pilietines visuomenės ir teisines valstybes siekis. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos valdymas turi būti vykdomas teisės pagrindu, kad pagrindinės vertybes šioje valstybėje yra žmogus ir jo teisės bei laisvės. Be to, Konstitucijoje nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Kituose Konstitucijos straipsniuose skelbiamas atitinkamų prigimtinių, žmogaus teisių, ir laisvių neliečiamumas, numatomi jų apsaugos būdai. Minėtas siekis taip pat reiškia, kad vienas esminių pozityviosios teises, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, pamatu yra teisingumas.

Tačiau neužtenka priimti naują Konstituciją, kuri būtų pagrista Vakarų demokratinių valstybių ir Lietuvos nacionalinėmis demokratinėmis konstitucinėmis vertybėmis. Taip pat būtina sukurti naują konstitucinę tvarką ir žmogaus teisių bei kitų esminių principų apsaugos ir ginties mechanizmus, taip pat ir aparatą bei procedūras, kuriomis remiantis iš pozityviosios teises būtų. ,,valomos“ neteisėtos normos.

Pagrindinės institucijos, ginančios pažeistas žmogaus teises ir teisėtus interesus – bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, taikydami teisės normas, susiduria su ,,neteisiniais“ įstatymais ir kitais teisės aktais, priimtais centrinių valstybes institucijų, kuriu jie negali pripažinti neteisiniais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pagrindinis (ir vienintelis) minėtų aktų ,,valytojas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta abstrakčioji konstitucinė kontrolė. Tai reiškia, kad ypatinga institucija – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – egzistuoja greta bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų.

Konstitucinio Teismo įkūrimas ir įkūrimo prielaidos

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas veikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume, pagrindu.

Praktiškai suvokiama Konstitucinio Teismo doktrina pradėta formuluoti Atgimimo laikotarpiu. Reikšmingas dokumentas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 1988 m. spalio 23 d. priimta rezoliucija ,,Dėl Konstitucinio Teismo įsteigimo”. Joje nusakyta pagrindinė šio teismo funkcija : ,,<..> įstatymų ir įstatyminių aktų konstitucinė priežiūra, šiuo klausimu gautų skundų sprendimas.”

Iš daugelio žinomų konstitucinės priežiūros formų konstitucinio tesimo variantas buvo pasirinktas dėl įsitikinimo, kad būtent konkreti kontrolė bus efektyvesnė nei abstrakti įstatymu teisėtumo kontrolė, kurią paprastai įgyvendina bendrosios kompetencijos teismai spręsdami konkrečias bylas. Tai pat tai buvo siekimas necentralizuoti teisminės valdžios įprastų funkcijų ir įstatymų konstitucingumo kontrolės prerogatyvų. Šiuo atžvilgiu buvo orientuojamasi į moderniąsias pokario Europos šalių konstitucijas.

Prielaidos ir aplinkybes Konstituciniam Teismui atsirasti buvo:

1) Visose Lietuvos Konstitucijoje buvo numatyta, jog valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai, tačiau nebuvo specialios institucijos, įgyvendinančios šią nuostatą.

2) Atgimimo laikotarpiu buvo suaktualinta būtinybė atkurti ne tik nepriklausomybę, bet ir demokratinę valstybę. Šiame kontekste teisinė (konstitucinė) valstybė buvo suvokiama kaip pagrindinė teisingos pilietines visuomenes egzistavimo garantija.

3) Išorinės politinės aplinkybės: Lietuvos siekimas priešintis Tarybų Sąjungos kuriamai Konstitucinės priežiūros komiteto jurisdikcijai ir vadinamajam išstojimo iš TSRS mechanizmui.

4) Vidaus politines prielaidas sąlygojo 1991 m. ir ypač 1992 m. išryškėjusi politinių doktrinų priešprieša. Konstitucinė justicija buvo įsivaizduojama kaip priemonė bei galimybė varžyti parlamento daugumos laisve priimti sprendimus.

Konstitucinio Teismo kompetencija ir funkcijos

Konstitucinio Teismo įstatymas skelbia, jog: ,,Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.” Iš čia kyla Konstitucinio Teismo apibrėžimas:

Konstitucinis Teismas – tai specialioji konstitucinės apsaugos institucija, kuriai patikėta kontroliuoti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją. Jis nepriklauso bendrosios kompetencijos teismų sistemai (ji yra numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymu), todėl jo kompetencija taip pat yra specifinė.

Konstitucinis Teismas yra tikras teisės konstitucionalizacijos variklis. Jokios kitos institucijos veikla taip aiškiai neatskleidžia Konstitucijos, kaip visam teisiniam gyvenimui įtaka darančios teisės, reikšmės. Tokį vaidmenį Konstitucinis Teismas įgyvendina aiškindamas Konstitucijos principus ir normas, saugodamas konstitucines vertybes, užtikrindamas žmogaus teises ir laisves, taip pat valdžių padalijimu grindžiamą viešosios valdžios organizaciją ir funkcionavimo darną.

Konstitucija – ne teisės paminklas, bet
“gyva”, aukščiausioji teisė, daranti įtaką visoms teisinėms sistemos sritims. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylas, ne tik užtikrina Konstitucijoje įtvirtintų pagrindiniu teisių apsaugą, ne tik saugo valstybės institucijų Konstitucijoje nustatytas galių ribas, bet ir daro tiesioginę įtaką tiek teisės normų kūrimui, tiek teisės praktikai. Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstyta Konstitucijos principų ir normų interpretacija – teises doktrinai, teisėkūrai ir teisinei praktikai įtaką darantis ir skatinantis pagrindas. Svarbiausias Konstitucinio Teismo uždavinys – apginti kiekvienai institucijai priklausiančias teises.

Konstitucinį Teismą domina teisinės problemos, bet būdamas objektyvus problemos tyrėjas jis suvokia ir jos politines socialines priežastis. Neretai jis įstatymų leidėjui “sufleruojama”, kurios normos ydingos, kokių esama spragų, primenamos teisės vertybės, kurių tiesiog negalima pamiršti ar ignoruoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atskirai nenurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia kompetencijos ginčus tarp aukščiausiosios valstybės valdžios institucijų. Tačiau taip teigiant, būtina daryti ir kai kurias išlygas. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas įstatymų, vykdomosios valdžios aktų konstitucingumą, labai dažnai vertina, ar valstybės valdžios neviršijo Konstitucijoje įtvirtintos jų kompetencijos, neįsibrovė į kitos valdžios institucijų įgaliojimų sritį. Konstitucinis Teismas iš esmės ne tik vertina kompetencijos klausimus, tačiau užtikrina ir valdžių padalijimo principo realų įgyvendinimą.

Atskyrai reikėtų paminėti ir Konstitucinio Teismo galią vertinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių konstitucingumą. Pabrėždami tai, kad tokios konstitucinės funkcijos nevykdo jokia kita valstybės institucija, pastebėsime, jog tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo procese iškilti problema dėl jų atilikimo Konstitucijai. Dėl šios priežasties 1999 in. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prevencinio pobūdžio nurodymas įstatymo leidėjui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybės struktūroms jau pradinėje tarptautinės sutarties sudarymo stadijoje vertinti jos atitikimo Konstitucijai klausimą. Tačiau šis ,,apsvarstymas“ yra visiškai kitokio pobūdžio nei Konstitucinio Teismo funkcija.

Galima daryti atsargią prielaidą, jog kai kada konstitucinės priežiūros institucija Lietuvoje yra ir konstitucinė, teisinė priemonė sprendžiant politinius konfliktus, politinių interesų sandūrių problemas tais atvejais, kai jų pagrindas yra Konstitucijos, demokratijos gynimo siekiai.

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1080 žodžiai iš 3586 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.