Laikinosios ir sezoninės darbo sutarčių lyginamoji analizė
5 (100%) 1 vote

Laikinosios ir sezoninės darbo sutarčių lyginamoji analizė

1121

Planas

1. Sezoninės ir laikinosios darbo sutarčių samprata……………….. 3

2. Sezoninės ir laikinosios darbo sutarčių galiojimo sąlygos…………. 3

3. Darbai, dirbami sezoninės ir laikinosios darbo sutarties metu……… 4

4. Darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybės………….…. 6

5. Išvados……………………………………………………………… 7

Sezoninės ir laikinosios darbo sutarčių lyginamoji analizė

1.Sezoninės ir laikinosios darbo sutarčių samprata

Darbo kodekso 112 straipsnio pirmoje dalyje teigiama, kad sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu) ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Sezoninė darbo sutartis – tai darbo sutartis, kuria darbdavys suteikia darbuotojui sezoninį darbą ir darbuotojas įsipareigoja jį dirbti.

Sezoniniais darbais laikomi darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). Tokių darbų negalima dirbti dėl jiems keliamų kokybės, darbų saugos ar kitų technologinių reikalavimų, kurie įtvirtinti normatyviniuose dokumentuose arba suformuluoti pagal įprastą darbų atlikimo praktiką. Kada nebegalima dirbti sezoninio darbo, sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į gamtines sąlygas, sinoptikų prognozes, įprastą darbų atlikimo praktiką ir panašiai.

Darbo kodekso 113 straipsnio pirmoje dalyje teigiama, kad laikinoji darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Taigi laikinoji darbo sutartis yra viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių, ją nuo kitų sutarčių skiria galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu du mėnesiai. Pažymėtina, kad laikinosios darbo sutarties terminas (iki dviejų mėnesių) gali būti išreikštas ne tik tam tikra kalendorine data, bet ir tam tikrų aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, su sąlyga, kad šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad darbo santykių trukmė neviršys dviejų mėnesių.

Laikinosios arba sezoninės darbo sutartys yra darbo sutartys, išskirtos pagal jų trukmę (galiojimo laiką). Tai yra bendra ypatybė abiem sutartim: sezoninei ir laikinajai.

Šioms sutartims skirtinga tai, kad jos apibrėžtos skirtinga laiko trukme – sezoninė darbo sutartis sudaroma darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. Jie dirbami ne ilgiau kaip aštuonis mėnesius. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.

2. Sezoninės ir laikinosios darbo sutarčių galiojimo sąlygos

Būtina sezoninio darbo sąlyga – darbo (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo ar darbo funkcijos) įtraukimas į patvirtintą sezoninių darbų sąrašą.

Sutarties sąlyga dėl sezoninio darbo pagal DK 95 straipsnio 2 dalį yra laikoma būtinąja sutarties sąlyga. Sutartyje neaptarus sezoninio darbo pobūdžio, sutartis nebūtų pripažįstama sezonine darbo sutartimi.

Sezoninės sutarties galiojimo laikas – darbo funkcijos negali būti vykdomos pasibaigus sezonui, kai gamtinės ir klimato sąlygos nebeleidžia darbo atlikti tinkamai pagal keliamus reikalavimus. Todėl sezoninė sutartis laikytina viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių – šios sutarties terminas sietinas su tam tikrų darbams atlikti tinkamų gamtinių ir klimato sąlygų pasibaigimu atitinkamais metais. Tai reiškia, kad sutarties terminas turi būti apibrėžtas ne kalendorine data, o tam tikrų aplinkybių pasibaigimu, pavyzdžiui, iki 2004 metų sezono, kuriam dirbti buvo įdarbintas darbuotojas, pabaigos (2004 metų tam tikrų darbų sezonui).

Dažniausia tokios sutartys sudaromos vienam sezonui, bet gali būti sulygta dėl sezoninio darbo keliems sezonams, todėl be sezoninio darbo sąlygos, sutartyje būtina nurodyti ir sutarties terminą. Šios nuostatos tikslas – apibrėžti, keliems sezonams sudaroma sezoninė darbo sutartis.

Vyriausybės 2003 metų sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 ,,Dėl darbo sutartiers pavyzdinės formos patvirtinimo” patvirtintos darbo sutarties pavyzdinės formos 2 punkte nustatytas reikalavimas sutarties šalims nurodyti, kad yra sudaryta sezoninė darbo sutartis ir jos galiojimo terminą. Taigi sezoninėje sutartyje būtina nustatyti sutarties terminą ir apsispręsti keliems sezonams ji sudaroma.

Sudarius darbo sutartį ilgesniam kaip du mėnesiai laikui ar pratęsus ją, kai sutarties trukmė viršija du mėnesius, tokia darbo sutartis negali būti pripažįstama laikinąja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien darbo sutarties termino, kuris neviršija dviejų mėnesių, įrašymas į sutartį dar nedaro terminuotos darbo sutarties laikinąja darbo sutartimi.

113 straipsnio 2 dalis numato, kad laikinosios darbo sutarties pagrindus (aplinkybes,
kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.

Vadinasi, ne kiekviena terminuota darbo sutartis, kurios terminas neviršys dviejų mėnesių, bus laikoma laikinąja, o tik tokia, kuri bus sudaryta esant esant laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindams. Kita vertus, kad iki dviejų mėnesių galiojanti darbo sutartis būtų laikoma laikinąja turi būti expressis verbis susitariama – ne kiekviena iki dviejų mėnesių trukmės darbo sutartis yra laikinoji sutartis.

Būtina sezoninio darbo sąlyga – darbo įtraukimas į patvirtintą sezoninių darbų sąrašą. Laikinajai darbo sutarčiai tokio sąrašo nėra.

Sutarties sąlyga dėl sezoninio darbo pagal DK 95 straipsnio 2 dalį yra laikoma būtinąja sutarties sąlyga. Sutartyje neaptarus sezoninio darbo pobūdžio, sutartis nebūtų pripažįstama sezonine darbo sutartimi. Tas pats ir su laikinąja darbo sutartimi – kad iki dviejų mėnesių galiojanti darbo sutartis būtų laikoma laikinąja turi būti expressis verbis susitariama – ne kiekviena iki dviejų mėnesių trukmės darbo sutartis yra laikinoji sutartis.

3. Darbai, dirbami sezoninės ir laikinosios darbo sutarties metu

Darbo kodekso 112 straipsnio 2 dalis nustato, kad sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi Darbo kodeksu nustato Vyriausybė.

Taigi 112 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija nustatyti sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo ypatybes. Šie klausimai reguliuojami Vyriausybės 1994 metų kovo 7 d. nutarimu Nr. 154 ,,Dėl sezoninio darbo”. Minėtame nutarime yra išvardinti tokie sezoniniai darbai:

1) mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas; nerūdinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio, molio) gavyba, gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų gamyba lauke bei nešildomose patalpose, prekinio betono, skiedinių, klinmilčių gamyba; automobilių kelių pagrindų stabilizavimas organiniais ir neorganiniais rišikliais, pagrindo ir dangos rengimas permerkimo būdu, asfalbetonio gamyba, aktyviųjų mineralinių asfalbetonio miltelių gamyba, asfalto klojimas, asfalto dangos regeneravimas, jos paviršiaus apdorojimas, bitumo ruošimas saugyklose, ruloninės stogo dangos įrengimas ir remontas;

2) žemės melioravimas, hidrotechnikos įrenginių statyba; melioracijos įrenginių priežiūra ir remontas;

3) žemės kasyba (išskyrus grunto pylimą tiesiant ir remontuojant kelius, plentus ir geležinkelius, taip pat kitus su tuo susijusius darbus);

4) geodezijos ir topografijos darbai; žemėtvarkos lauko darbai;

5) darbai , susiję su paviršiaus geologine nuotrauka;

6) cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių;

7) daržovių auginimas atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose;

8) darbai susiję su sėklinių linų sėmenų ruošimu, linų pirminiu perdirbimu, taip pat spalių briketų gaminimu;

9) vaisių ir uogų skynimas, paruošimas ir perdirbimas;

10) žemės ūkio produkcijos auginimas ir derliaus nuėmimas atvirame lauke;

11) miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų parengimas sėjai, dirvos parengimas miško želdiniams, želdinių priežiūra, daigynų, medelynų įveisimas ir priežiūra, priešgaisrinis budėjimas, miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas, kova su jais, medelynų sakinimas, kelmų dervuolių rovimas ir perdirbimas;

12) miško plukdymas;

13) miškotvarkos lauko darbai; upių transporto darbai;

14) durpių kasimas ir gaminimas;

15) upių ir jūros pakrančių tvirtinimas, dugno valymas (gilinimas);

16) patalpų šildymas (kūriko darbas);

17) patarnavimo darbai turistinėse bazėse, poilsio namuose ir sanatorijose, kurie veikia ne ištisus metus arba kuriuose vasarą padaugėja vietų;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1309 žodžiai iš 4348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.