Leksikos klaidos
5 (100%) 1 vote

Leksikos klaidos

Įvadas

“Kalba, kuria kalbame ir didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso. Kaip ir visos – ji nori gyventi.” (1)

Just. Marcinkevičius

Tačiau žmonės pamiršta šį kalbos lūkestį ir pamažu ją naikina – vartodami gimtąją kalbą nepaiso kalbos taisyklingumo ir grynumo, pažeidinėja kalbos normą. Bendrinės kalbos normų pažeidimai, t.y.neatititikimai pavyzdinės ir sunormintos kalbos kriterijams, vadinami kalbos klaidomis. Dažniausiai pasitaikančios kalbos klaidos yra tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos, formų vartojimo, sintaksės ir stiliaus klaidos.

Jos pasitaiko dėl tarmių poveikio, žargono ir slengo įtakos ir dėl kitų kalbų skverbimosi pasekmių. Pastaroji priežastis yra pavojingiausia, nes dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką. Taigi šio referato tikslas ir yra išanalizuoti ir aptarti leksikos klaidas, pateikti dažniausiai sutinkamus leksikos klaidų pavyzdžius ir juos ištaisyti.

“Leksika – kurios kalbos, tarmės, grupės ar atskiro žmogaus žodžių visuma; kalbos žodyno sudėtis”(2), trumpai tariant, žodynas (šiaip žodynas dažniau reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai). O žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija.

Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę net iš indoeuropiečių prokalbės. Kalbininkai yra nustatę, kad itin dažni žodžiai motina, duktė, brolis, akis, avis, ugnis ir panašūs turi neabejotinų atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų, germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose.Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:

1. nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;

2. nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;

3. netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadina semantizmais.

Barbarizmai – tai kalbai nebūdingi žodžiai ar posakiai, paimti iš kitos kalbos, svetimybės.(3) Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. Barbarai nuniokojo Romos imperiją, sugriovė jos kultūrą. Taigi, terminas “barbarizmas” pasirinktas ne atsitiktinai. Barbarizmai nuo senų laikų griauna mųsų kalbą. Į lietuvių kalbą seniau jie veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.

Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių: gadynė (= laikas, metas, laikotarpis, epocha); iš lenkų: kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), univermagas (= universalinė parduotuvė), skladas (= sandėlis, sandėliukas); ukolas (= dūris, injekcija). Neretai neaišku, iš kurios slavų kalbos toks žodis imtas, nes keliose jis tas pats: kralikas (= triušis), bagotas (= turtingas).

Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis), jo (= taip). Viena kita germanybė galbūt atėjo per slavus: špricas (= švirkštas), zelcas (= slėgtainis).

Vertalai – tai nekūrybiškai, netinkamai arba be reikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų. Nuo barbarizmų skiriasi tuo, kad jie nėra nevartotini svetimi žodžiai. Jie lyg ir skamba lietuviškai, bet tiesiog tokio žodžio lietuvių kalboje nėra – jis nukopijuotas iš kitos kalbos. Įsidėmėtini šie jokiame kontekste nevartotini vertiniai (vertalai):

apystovą (= aplinkybė): Tiriamos nusikaltimo apystovos (= aplinkybės);

gerbūvis (= gerovė, kartais aplinka, aplinkotvarka): Kyla ar krinta mūsų žmonių gerbūvis (= gerovė)? Statybininkai nesutvarkė gerbūvio (= aplinkos). Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai);

įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė (= įstatymų leidėjas, -a): Įstatymų tobulumu turi rūpintis įstatymdaviai, įstatymleidžiai (= įstatymų leidėjai). O vietoj įstatymdavystė, įstatymleidystė vartotina įstatymų leidimas, leidyba;

išsireiškimas – žr. išsireikšti;

laisvanoris (= savanoris): Už Lietuvos laisvę kovojo laisvanoriai (= savanoriai). Netinka ir vediniai laisvanoriškas, -a (= savanoriškas, -a), laisvanoriškai (= savo noru): Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. Į kolūkius žmonės stojo atseit laisvanoriškai (= savo noru), nors visi žinome, koks buvo laisvanoriškumas (= savanoriškumas);

lygsvara (= pusiausvyra): Išlaikyk lygsvarą (= pusiausvyrą). Jei lygsvaros (= pusiausvyros) neteksi, nuo buomo nukrisi;

obalsis (= šūkis, devizas): Jų pasirinktas obalsis (= šūkis, devizas) buvo „Gyventi ar mirti“;

pasėka (= padarinys, rezultatas): Karo pasėkas (= padarinius, rezultatus) šalys dar ilgai jautė;

stovyla(s) (= statula, kartais figūra, stotas): Parke buvo gipsinių
stovylų (= statulų). Tai buvo gražios stovylos (= gražios figūros, gražaus stoto) vyras.

Šiandieninėje visuomenėje ypač gausu nevartotinų vertinių iš anglų kalbos, palitusių tarp jaunimo. Lentelėje pateikiama keletas dažniausiai sutinkamų ir labiausiai paplitusių tokių naujųjų skolinių ir jų teisingasis variantas:

Netaisyklinga Taisyklinga

burgeris suvožtinis

hepiendas laiminga pabaiga

hostelis nakvynės namai

krosfordas kryžiažodis

miusliai dribsniai

parkingas automobilių aikštelė

popkornai spragėsiai

rolskeitai riedučiai

taimeris laikmatis

Semantizmai – žodžiai, pavartoti ne ta, t. y. netinkama reikšme. Terminas semantizmas tarpiškai sietinas su graikų kalbos žodžiu semantikos „reikšminis“. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Dalis semantizmų ateina kaip mados, tam tikro slengo, žodžiai. Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais – kokios kitos ) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, bet ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys arba kai vartojami nesuprasti lietuviški žodžiai, ypač kai imami iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės. Pavyzdžiui, žodis aplamai tiems rytų aukštaičiams, kurie jį dar išlaikę, reiškia „sujauktai, netvarkingai, paviršutiniškai“, todėl aplamai nevartotinas reikšme „apskritai“: Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant; Iš esmės) gerai parašėte. Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant) rinkimai praėjo sėkmingai. Taip pat ne visi žino, ką reiškia senųjų raštų žodis tūlas. Tikroji jo reikšmė – „dažnas, daug kas, ne vienas“. Taisyklingai jį vartojo, pavyzdžiui, Antanas Baranauskas: Seniau miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta (t. y. dažnoje dainoje minėti). Tačiau tūlas, -a netinka reikšme „kažkoks, -ia“: Tūlas (= kažkoks, vienas) žmogus nusipirko asilą. Tūla (= kažkokia, viena) moteriškė vežė parduoti kiaušinių. Čia, matyt, darbavosi tūli (= kažkokie) plėšikai.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 1125 žodžiai iš 1924 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.