Lietuvos asmenybių žodynėlis
5 (100%) 1 vote

Lietuvos asmenybių žodynėlis

Mindaugas (žuvo 1263 m. rudenį). Pirmasis žinomas Lietuvos valdovas (1238–1263). Krikštijosi, iš popiežiaus gavo karaliaus karūną ir 10-čiai metų įtraukė Lietuvos Karalystę į katalikiškosios Europos politinę sistemą. Sustiprino karaliaus (didžiojo kunigaikščio) valdžią.

Traidenis (mirė 1281 m.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1269–1281). Apgynė Lietuvos valstybės žemę nuo kryžiuočių antpuolių. Jo valdymo metais buvo pasiektos pergalės prieš Livonijos kryžiuočius Karusės ir Aizkrauklės mūšiuose. Sudarė sąjungą su Mazovija.

Vytenis (mirė apie 1315 m.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1295–1315). Pasiekė pergalę prieš lenkus Trojanovo mūšyje ir prieš Livonijos kryžiuočius Turaidos (Gaujos) mūšyje. Sudarė sąjungą su Ryga. Sustiprino Lietuvos vakarinio pasienio apsaugą.

Gediminas (mirė 1341 m.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341). Išplėtė Lietuvos teritoriją ir įtakos zoną Rusios žemėse. Įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinę. Plėtojo diplomatinius santykius su Vakarų Europa, sudarė sąjungą su Lenkija, Novgorodo žeme ir Tverės kunigaikštyste.

Vytautas (apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose – 1430 m. spalio 27 d. Naujuosiuose Trakuose). Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430). Įtvirtino Lietuvos savarankiškumą sąjungoje su Lenkija. Sueuropino Lietuvos valstybę bei visuomenę, sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią. 1410 m. Žalgirio mūšyje pasiekė lemiamą pergalę prieš kryžiuočius. Išplėtojo parapinių bažnyčių tinklą, įkūrė Žemaičių vyskupiją.

Algirdas (mirė 1377 m. gegužės 24 d.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377). Maksimaliai išplėtė Lietuvos teritoriją Rusioje, varžėsi su Maskvos kunigaikščiu dėl valdžios visai Rusiai. Pasiekė pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje (1363 m.).

Algirdas (mirė 1377 m. gegužės 24 d.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377). Maksimaliai išplėtė Lietuvos teritoriją Rusioje, varžėsi su Maskvos kunigaikščiu dėl valdžios visai Rusiai. Pasiekė pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje (1363 m.).

Jogaila (1351 m. – 1434 m. birželio 1 d. Gorodoke, dabar Lvovo sritis). Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1381, 1382–1386), Lenkijos karalius ir Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis (1386–1434). 1385 m. sudarė Krėvos uniją, kuri padėjo pagrindą būsimai Lenkijos ir Lietuvos valstybei. Įvedė Lietuvoje krikščionybę, suteikė pirmąją privilegiją bajorams ir Magdeburgo teises Vilniui, pirmajam savivaldžiam Lietuvos miestui. 1400 m. atnaujino Krokuvos universitetą, kuris padėjo sukrikščioninti Lietuvą.

Kęstutis (žuvo 1382 m. rugpjūčio 15 d. Krėvoje). Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382), Trakų kunigaikštis (1337–1382). Apgynė vakarinę Lietuvos sieną intensyviausių kovų su kryžiuočiais metu.

Kęstutis ir Algirdas Lietuvai paliko nepakartotą broliško valdovų bendradarbiavimo pavyzdį – parodė, kad tik vienybė ir abipusė parama tautai ir valstybei garantuoja gerovę bei saugų gyvenimą.

Jonas Goštautas (mirė 1458 m.). Nuosekliai gynė Lietuvos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Iškilo didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Jo vadovaujami lietuvių ponai 1440 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Jogailos sūnų Kazimierą. Dėl to unijiniai ryšiai su Lenkija nutrūko. Padėjo normalizuoti santykius su žemaičiais, nepatenkintais Kazimieru (1441–1442), slopinti bruzdėjimus Smolenske ir Kijeve. Prisidėjo atimant iš Mozūrijos Palenkę (1444). Didžiojo kunigaikščio Vytauto dvaro maršalka (1426), Smolensko vietininkas (1436), Trakų vaivada ir LDK kancleris (1443).

Kazimieras Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine). Didysis Lietuvos kunigaikštis (1440–1492) ir Lenkijos karalius (1447–1492). 1468 m. kartu su Lietuvos ponų taryba aprobavo Teisyną – pirmąjį rašytinį Lietuvių teisės kodeksą. Mokėjo lietuvių kalbą, žinojo tautos papročius. Galutinai teisiškai sunormino Lietuvos santykius su Žemaitija, Lietuvai sugrąžino Mozūrijos užimtą Palenkę. 1447 m. tapęs Lenkijos karaliumi, suteikė Lietuvos bajorams privilegiją, kuria praplėtė jų teises ir laisves: karo tarnyba tapo pagrindine ir vienintele bajoro prievole. Dideles Smolensko ir Kijevo kunigaikštystes pavertė vaivadijomis. Pradėjo pinigų reformą.

Šv. Kazimieras (1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje – 1484 m. kovo 4 d. Gardine). Didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnus. Nepaprastų gabumų, išsilavinęs, doras ir taurus “švento gyvenimo vyras”. Lydėdavo tėvą, didįjį kunigaikštį, kelionėse, dalyvavo valstybinėje veikloje. Pasak amžininkų, jo karsto koplyčia nuo XVI a. pradžios garsėjo stebuklais. 1517 m. spalio 4 d. popiežiaus Leono X įsaku sudaryta Kazimiero kanonizacijos komisija. 1602 m. lapkričio 7 d. Kazimieras paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju.

Konstantinas Ivanovičius Ostrogiškis (apie 1460–1530). Kunigaikštis, žymus karvedys, laimėjęs 60 mūšių. 1508 m. numalšino promaskvietišką kunigaikščio Mykolo Glinskio sukilimą. Sėkmingai kariavo su Maskvos valstybės kariuomene (1514 m. pergalė prie Oršos), Krymo totoriais (1527 m. pergalė prie Olšanicos). 1528 m., jam būnant LDK didžiuoju etmonu, įvykdytas pirmasis Lietuvos kariuomenės surašymas, sutvarkytos ir sugriežtintos bajorų karinės
tarnybos taisyklės. Nuo 1522 m. – Trakų vaivada, Volynės maršalas.

Pranciškus Skorina (1486–1541 arba 1551 m.). Knygų spausdinimo pradininkas Lietuvoje, gudų (dabar baltarusių) literatūrinės kalbos kūrėjas. Vilniuje įkūrė pirmąją Lietuvos spaustuvę, kurioje 1522 m. išleido maldaknygę “Mažoji kelionių knygelė”, 1525 m. – “Apaštalą”. Paduvos (Italija) universitete 1512 m. tapo medicinos daktaru. 1517–1519 m. leido knygas Prahoje.

Albertas Goštautas (mirė 1539 m.). Vadovavo rengiant Pirmąjį Lietuvos Statutą (1529). Nuosekliai gynė valstybės savarankiškumą nuo Lenkijos Karalystės, primindamas Vytauto pastangas vainikuotis Lietuvos karaliumi. Lietuvos ponų tarybos narys, nuo 1522 m. – Vilniaus vaivada, LDK kancleris. Pasirūpino, kad mažametis Žygimantas Augustas 1529 m. būtų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu. Jo pastangomis įkurta savarankiška Lietuvos bernardinų provincija. Ragino išsiųsti iš Lietuvos visus lenkų vienuolius. Turėjo didelę vertingų knygų biblioteką.

Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. Kulvoje – 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje). Savo veikla sukūrė prielaidas pirmajai lietuviškai knygai pasirodyti (1547). Reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. 1539 m. Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą ir jai vadovavo. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už reformacijos idėjas 1542 m. pasitraukė į Karaliaučių. 1544 m. tapo Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir psalmių.

Stanislovas Rapolionis (XVI a. pr. netoli Eišiškių – 1545 m. gegužės 13 d. Karaliaučiuje). Vienas iš lietuviškosios raštijos pradininkų. Rūpinosi lietuviškų raštų leidimu, į lietuvių kalbą vertė Bibliją. Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (1544).

Martynas Mažvydas (apie 1510 m. – 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje). Parengė ir 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą “Katekizmusa prasti žadei”. Vėliau parengė keturias reformatų religines knygas, iš kurių “Giesmės krikščioniškos” (1566–1570 m., 2 dalys) darė didelį poveikį vėlesnių protestantų giesmynų sudarytojams.

Žygimantas Augustas (1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine). Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1547–1551 m. patvirtino visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teises ir privilegijas. Įvykdė žemės ūkio (valakų) reformą (nuo 1547–1557 m.) ir teritorinio administracinio padalijimo bei teismų reformą; patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą (1566). 1561–1562 m. prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prijungė Livoniją, panaikino Livonijos ordiną. Liublino uniją (1569) sudarė kaip dviejų lygiateisių valstybių federaciją. Leido Lietuvoje kurtis jėzuitų brolijai. Vilniaus jėzuitų kolegijai padovanota asmeninė biblioteka tapo būsimosios Vilniaus universiteto bibliotekos branduoliu.

Mikalojus Radvila Rudasis (1512 m. – 1584 m. balandžio 27 d.). Valstybės veikėjas, karvedys, reformacijos šalininkas. 1572–1576 m. buvo tikrasis Lietuvos valdovas. Livonijos kare (1558–1583) 1564 m. laimėjo Ulos mūšį. Priešinosi unijai su Lenkija. Lietuvos didysis etmonas (1553), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris (1566), Olikos ir Nesvyžiaus kunigaikštis (nuo 1547). Rėmė Vilniaus evangelikus reformatus, Biržuose jiems įsteigė mokyklą.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje – 1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse, prie Vilniaus). Gynė Lietuvos savarankiškumą. Griežtai pasisakė prieš unijos su Lenkija rengimą. Organizavo poleminės knygos “Pasikalbėjimas lenko su lietuviu” kūrimą ir išleidimą (1565). Lietuvos valstybės ir reformacijos veikėjas, Biržų ir Dubingių kunigaikštis nuo 1547 m., Vilniaus vaivada ir LDK kancleris (1550–1551), Uždauguvio (Livonijos) vietininkas. Evangelikams reformatams 1553 m. pastatydino bažnyčią Vilniuje. Organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir ją išleido Breste 1563 m. Tai buvo pirmoji spausdinta Biblija LDK teritorijoje.

Steponas Batoras (1533 m. rugsėjo 28 d. Šomjyje (Rumunija) – 1586 m. gruodžio 12 d. Gardine). Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1576). Raštu pripažino Lietuvos ir Lenkijos lygiateisiškumą federacijoje, įsipareigojo saugoti Lietuvos savarankiškumą. 1579 m. balandžio 1 d. davė privilegiją perorganizuoti Vilniaus jėzuitų kolegiją ir akademiją į universitetą. 1581 m. įkūrė Lietuvos bajorijos teismų aukščiausią apeliacinę instanciją – Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą. Įvykdė karinę reformą: įvedė pėstininkų iš valstiečių ir husarų, sunkiosios kavalerijos kovinius dalinius, modernizavo artileriją, sudarė inžinerinius kariuomenės dalinius. Sėkmingai užbaigė karą dėl Livonijos, Rusiją nustūmė nuo Baltijos uostų; ketino paversti Rusiją Lenkijos ir Lietuvos valstybės vasale. Rėmė jėzuitus, Katalikų Bažnyčios pastangas plėsti įtaką Livonijoje ir stačiatikių žemėse.

Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose (Prūsija) – 1602 m. spalio 10 d. Karaliaučiuje). Prūsijos lietuvių raštijos veikėjas, vertėjas, švietėjas. Parengė ir 1589 m. išleido lietuvių kalba giesmyną “Giesmės duchaunos”, giesmių su natomis rinkinėlį “Kancionalas”, maldaknygę, pamokslų rinkinį “Postilė”. 1579–1590 m. Martyno Liuterio
vokiškai išverstą Bibliją išvertė į lietuvių kalbą. Jo darbai turėjo įtakos lietuvių literatūrinės kalbos raidai.

Merkelis Giedraitis (apie 1536 m. – 1609 m. balandžio 6 d. Varniuose). Kunigaikštis iš Giedraičių giminės, Žemaičių vyskupas (1576), lietuvių raštijos veikėjas. Priešinosi lenkų kunigų skverbimuisi į lietuvių vyskupijas, rengė lietuviškai mokančius kunigus, globojo Motiejų Stryjkovskį, Mikalojų Daukšą, išleido pastarojo parengtas knygas lietuvių kalba. Reformavo Žemaičių vyskupiją, įkurdamas Virbalio (Užnemunės), Viduklės ir Luokės dekanatus.

Mikalojus Daukša (prieš 1538 m. Babėnuose – 1613 m. vasarį Varniuose). Vienas lietuvių raštijos pradininkų. Iš lenkų kalbos išvertė ir išleido J. Ledesmos katekizmą “Katechizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus” (1595). Tai pirmoji lietuvių kalba knyga Lietuvoje. Išvertė J. Vujeko postilę (Postila katolicka, 1599). Gynė lietuvių kalbos teisę tapti valstybine kalba, prisidėjo prie lietuviškosios raštijos plėtojimo.

Motiejus Stryjkovskis (apie 1547 m. Strykove (Lenkija) – apie 1593 m.). Istorikas, literatas, poetas. Parašė ir išleido “Lietuvos istoriją” (Kronika Polska, Litewska…, Karaliaučius, 1582). Tai pirmoji spausdinta LDK istorija. Kronika darė poveikį taip pat Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos istorinei raštijai. Veikale aukštinami Lietuvos valdovai ir jų valstybės stiprinimo politika. Gausu vertingų etnografijos, geografijos žinių, lietuvių pagoniškojo tikėjimo ir kalbos faktų. Šiuo veikalu rėmėsi vėlesni istorikai: Albertas Kojelavičius-Vijūkas, Simonas Daukantas ir kt.

Mikalojus Radvila Našlaitėlis (1549 m. liepos 2 d. – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje). Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjas, kartografas. 1613 m. Amsterdame išleido vieną pirmųjų tikslių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių. Nuo 1576 m. turėjo spaustuvę Vilniuje, vėliau atitekusią Vilniaus universitetui. Aprašė 1582–1584 m. keliones po Artimuosius Rytus “Kelionė į Jeruzalę” (Hierosolymitana peregrinatio, 1601), kurioje yra daug vertingų etnografijos ir geografijos žinių. 1569–1578 m. – LDK rūmų maršalka, 1578–1580 m. – didysis maršalka, 1590–1604 m. – Trakų vaivada, nuo 1604 m. – Vilniaus vaivada.

Leonas Sapiega (lenk. Sapieha) (1557 m. balandžio 4 d. Ostrovne (dab. Baltarusijoje) – 1633 m. liepos 7 d. Vilniuje). Rengė Trečiąjį Lietuvos Statutą (įstatymų kodeksą), įtikino naująjį karalių Zigmantą Vazą patvirtinti jį (1588 m. sausio 27 d.), organizavo jo spausdinimą. Statute vėl buvo uždrausta užsieniečiams, tarp jų ir Lenkijos Karalystės piliečiams, užimti Lietuvoje valstybines pareigas bei gauti iš didžiojo kunigaikščio dovanų žemių. Aktyviai dalyvavo rengiant bažnytinę uniją tarp LDK ir Lenkijos Karalystės stačiatikių bei Katalikų Bažnyčios (sudaryta Breste 1596 m.). Buvo daugelio bažnyčių fundatorius. Nuo 1623 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1625 m. – LDK didysis etmonas.

Jonas Karolis Chodkevičius (1560–1621 m. rugsėjo 24 d. Chotine (Ukraina). Vienas talentingiausių LDK karo vadų. 1599–1616 m. buvo Žemaitijos seniūnas, 1600–1605 m. – LDK lauko, o nuo 1605 m. – didysis etmonas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada. 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio (vok. Kircholm, dabar – Latvija) mūšyje jo vadovaujama LDK kariuomenė sutriuškino daugiau nei tris kartus didesnę Švedijos kariuomenę (apie 14 tūkst. žmonių), kuriai vadovavo karalius Karolis IX. Tai buvo didžiausia pergalė prieš švedus Lenkijos ir Lietuvos valstybės kare su Švedija (1600–1629). 1607 m. malšino bajorijos sukilimą (rokošą) prieš karalių Zigmantą Vazą. 1611–1612 ir 1617–1618 m. vadovavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės kariuomenės žygiams į Maskvą. 1614 m. Kražių miestelyje įkūrė Jėzuitų kolegiją – žymiausią XVII–XVIII a. švietimo įstaigą Žemaitijoje. 1621 m. vadovavo Lenkijos ir Lietuvos valstybės kariuomenei (apie 70 tūkst. žmonių), kuri ties Chotinu (dabar – Ukraina), prie Dnestro upės, atrėmė Turkijos kariuomenės (apie 200 tūkst. žmonių) puolimą. Gynybos metu mirė.

Konstantinas Sirvydas (Szyrwid) (tarp 1578 ir 1581 m. – 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje). Vienas lietuvių raštijos pradininkų, leksikografas. Parengė pirmąjį lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodyną (“Trijų kalbų žodynas”, lot. Dictionarium trium linguarum). Pirmasis leidimas išėjo Vilniuje 1620 m., pakartotiniai leidimai – 1631, 1642, 1677 ir 1713 m. Tai vieninteliai Lietuvoje spausdinti lietuvių kalbos žodynai iki pat XIX a. vidurio (iki XIX a. jau buvo parengti ir išleisti lietuvių kalbos žodynai Prūsijoje). Vilniaus universiteto dėstytojas.

Albertas Kojelavičius-Vijūkas (lenk. Kojałowicz) (1609 m. Kaune –1677 m. spalio 6 d. Varšuvoje). Įžymus istorikas, heraldikos pradininkas Lietuvoje. Parašė ir išspausdino pirmąją “Lietuvos istoriją” (lot. Historiae Litvaniae, du tomai, 1650–1669 m.). Jo Lietuvos istorija tapo vienu svarbiausių žinių apie Lietuvą šaltiniu kitų Europos kraštų istorikams ir geografams. Aprašė LDK bajorų herbus, parašė žymiausių Lietuvos didikų giminių istorijas. 1650 m. išleido knygą apie krikščionybę Lietuvoje (Miscellanea rerum ad statum ecclesiasticum in Magno Lithuaniae Ducatu pertinentia).

Danielius Kleinas (1609
gegužės 30 d. Tilžėje – 1696 m. lapkričio 28 d. Tilžėje). Parašė ir lotynų kalba išspausdino lietuvių kalbos gramatiką Grammatica Litvanico-Germanicum… (1653 m., Karaliaučius). Pirmą kartą buvo sistemingai aprašyta lietuvių kalbos gramatinė sandara, nustatytos pastovesnės to meto bendrinės lietuvių kalbos normos. Darbas smarkiai paveikė lietuvių kalbos raidą: gramatika vadovavosi beveik visi XVIII a. Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) išleistų lietuvių kalbos gramatikų autoriai. 1666 m. Karaliaučiuje parengė ir išleido lietuvišką giesmyną “Naujos Giesmju knygos…”, o kaip šio veikalo priedą su atskira paginacija – lietuvišką maldaknygę. Tai buvo ne tik pirmoji spausdinta lietuviška protestantiška, bet ir apskritai – pirmoji lietuviška maldaknygė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2274 žodžiai iš 7379 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.