Lietuvos pinigų istorinė raida
5 (100%) 1 vote

Lietuvos pinigų istorinė raida

Turinys

ĮVADAS 3 psl.

1. Pirmykščiai lietuvių pinigai 4 psl.

2. Pirmieji metaliniai lietuvių pinigai 6 psl.

3. Laisvosios Lietuvos pinigai 8 psl.

4. Pavergtos Lietuvos pinigai 13 psl.

5. Nepriklausomos Lietuvos pinigai 14 psl.

6. Sovietinė okupacija 17 psl.

7.Nepriklausomybės atkūrimas 17 psl.

IŠVADOS 20 psl.

LITERATŪRA 21 psl.

Įvadas

Ko gero nebėra tokios žmogaus veiklos sferos, kur būtų apsieinama be pinigų. Pinigais yra mokama už prekes, paslaugas, įgyjamas turtas, jie yra taupomi. Šias laikais pinigais išmatuojamos visų kitų prekių vertės. Yra skiriama gana daug pinigų formų – grynieji pinigai, terminuoti indėliai, taupomieji indėliai, vyriausybės vertybiniai popieriai ir kiti. Šiame kursiniame darbe mes nagrinėsime tik grynųjų Lietuvos pinigų istorinę raidą ( monetų ir popierinių pinigų ).

Monetų kilmės laikas yra nustatomas pagal:

 Iškasenų radinius (iškasenos rodo, su kokio laiko monetomis žemėje gulėjo rastos monetos);

 Monetų ženklus (reikia atsižvelgti į tai, kokio laikmečio ženklai, pavadinimai yra iškalti monetose);

 Monetų metrologinius duomenis.

Svarbiausias šio kursinio darbo uždavinys: apžvelgti Lietuvos pinigų istorinę raidą. Kad būtų lengviau orientuotis mes suskirstėme nagrinėjamą laikmetį pagal tai, kas valdė Lietuvą tuo laikotarpiu.

Rašant šį darbą naudojomės moksline ekonomikos literatūra, jos analize, istorine literatūra.

1. Pirmykščiai lietuvių pinigai

Lietuviai, pirmiau negu pradėjo gaminti savus pinigus, jau senovėje sugebėjo vartoti svetimas monetas. Tos svetimos vartojamos monetos buvo įvairios, priklausomai nuo politinių ir prekybinių ryšių su kitomis tautomis. Spėjama, kad gintaro prekyba galėjo prasidėti anksčiau nei romėnai įsigalėjo pasaulyje, galbūt prieš antrąjį mūsų eros šimtmetį. Manoma, kad gintaro prekybą galėjo pradėti graikai. Lietuvos senovinius prekybos santykius su graikais tarsi patvirtina ir senosios graikų monetos, randamos įvairių Lietuvos vietų iškasenose.

Lietuvoje rasta Romos imperijos ir Romos respublikos monetų. Keli rasti respublikos „denarai“ turi palyginti aiškias raides „Lit“. Kai kurie tyrinėtojai teigė, kad tai galėtų būti stabmeldiškos Lietuvos pinigai, tačiau labiau tikėtina, kad tos raidės – tai sutrumpintas Lucius Itius, nes taip buvo vadinamas vienas respublikos laikų Romos pinigų kalyklos viršininkas. Be Romos monetų, nerandama jokių kitų II ir III a. monetų, tad tenka manyti, kad tais laikais Lietuvoje vyravo Romos pinigai.

Romos pinigai

Ketvirtuoju amžiumi prasideda tamsus Lietuvos pinigų istorijos periodas, kuris baigiasi aštuntuoju amžiumi. Gali būti, kad pinigais vartota kapoti sidabro gabalai, kurie įsigalėję virto vėlesniais laikais metaline kapų sistema; taip pat manoma, kad pinigų funkciją galėjo atlikti žvėrių kailiai, kurių buvo gausu Lietuvoje, o Pietų Rytų kraštuose itin pageidaujami. Jie vėliau sukūrė kailių grivinų sistemą. Šią hipotezę patvirtina Lietuvos aktyvi prekyba su arabais IX ir X amžiuje. Už gaunamus kailius arabai mokėjo Rytų kraštų liuksuso prekėmis, brangiaisiais metalais, ypač sidabro monetomis. Lietuva ne tik dėl savo įvairios ir turtingos gyvūnijos, bet ir dėl geografinės padėties ties jūra ir tarp dviejų slavų prekybos centrų, Naugardo ir Kijevo, užėmė arabų prekyboje svarbią vietą.

X a. be arabų monetų pasirodo Bizantijos, vokiečių ir skandinavų pinigai. Pasibaigus arabų prekybos periodui, Lietuvos užsienio prekyba sumažėjo, o vidaus prekyba vyko natūrinių mainų pavidalu. Gali būti, kad tuo metu lietuviams kaip ir slavams pinigai buvo žvėrių kailiai. Arabų prekyba kiekvienai kailių rūšiai suteikė palyginti pastovią vertę ir savotišką techninį vardą. Toks techninis kailių valiutos terminas buvo grivina. Grivinos Lietuvoje buvo kailinės ir metalinės. Metalinės grivinos buvo ne tik rinkės ar lazdelės, bet ir ant grandinėlės ar virvutės suvarstytos monetos.

2. Pirmieji metaliniai lietuvių pinigai

Kai ėmė stiprėti Lietuvos ūkis ir pradėjo didėti pinigų paklausa, griviną pakeičia tam tikro svorio sidabro lazdelės. Smulkesniems mokėjimams tokios lazdelės buvo kapojamos mažesniais gabalais. Kai padidėjo mainų skaičius, tai vis dažniau reikėjo kapoti ir pačias grivinas. Šis kapojimas duoda naują vardą grivinoms – kapa. Vėlesniais laikais, kai Lietuvoje įsigalėjo rusų kultūros įtaka, oficialiuose dokumentuose pradedama šalia žodžio „kapa“ vartoti ir rusų rublį. Pirmą kartą Lietuvos aktuose jis minimas 1337m. Vytauto ir Jogailos rūmai sąskaitybą vedė kapomis arba rubliais. Šios senovinės kapos nebuvo tokios monetos kaip šiandien, tai buvo tik sidabro gabalai. Kapa buvo pailgas, trimis briaunomis, laivelio pavidalo sidabro gabalas. Perskelta kapa sudaro du trikampės formos gabalus. Kapos ilgis buvo 12cm, o plotis – 2cm, svoris – vidutiniškai 180 g. Kapos neturėjo sidabro kokybės žymėjimų, tad metalo kokybei nustatyti buvo prakertami kapos kraštai ir pagal metalo kietumą bei spalvą sprendžiama apie metalo grynumą ir pinigo vertę. Kapos buvo kalamos iš gryno sidabro arba tokio mišinio, kuris turėjo 80 –
85% gryno sidabro, todėl ir pačios kapos buvo laikomos gryno sidabro pinigais.

Kapos didžiausio įsigalėjimo laikai – tai Algirdo, Kęstučio ir Vytauto laikai. Kapa savo forma, svoriu ir grynojo metalo kiekio pastovumu buvo labai tinkamas piniginis vienetas stambesniajai, ypač tarptautinei prekybai. Kapos įsigalėjo ne tik nukariautuose kraštuose, bet ir kitose valstybėse, su kuriomis tuo metu Lietuva prekiavo. Vytauto Didžiojo itin remiama prekyba su vokiečiais į Lietuvą atnešė čekų grašius. Manoma, kad pirmieji grašiai Lietuvoje pasirodė dar Algirdo ar Kęstučio laikais. Jie labai paplito visame krašte. Grašis buvo smulkesnis piniginis vienetas nei kapa, todėl jį imta vartoti netgi dažniau. Vadinasi, kapa vidaus apyvartai buvo per stambus pinigas. Apskaičiuota, kad kapa buvo verta 57 čekų grašių, tačiau manoma, kad paprastumo dėlei ji buvo prilyginta 60 grašių.

Kai pradėjo didėti ekonominė ir politinė Lenkijos įtaka Lietuvai, buvo pradėti naudoti ir lenkų pinigai. Lenkų pinigai neprigijo Lietuvoje, nes jų grynojo sidabro kiekis nebuvo pastovus ir todėl jų vertė nuolatos kito. Tačiau kapos pradėtos naudoti Lenkijoje. Jos pateko ten dviem būdais: Jogaila, turėdamas Lenkijoje didelių išlaidų, visą Lietuvos žemėse gaunamą pelną gabendavo kapomis į Lenkiją; lietuviai apmokėdavo visas gabenamas iš Lenkijos prekes savo kapomis.

3. Pirmosios Lietuvos monetos

Monetų atsiradimą Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, lėmė ekonominiai veiksniai – poreikis smulkioms monetoms prekių apyvartai vykdyti, visuotiniam sidabrinės mokesčiui surinkti. Kita vertus, jų kalimui buvo būtinos prielaidos – susiformavusi vidaus rinka, pakankamas valstybės ekonominis potencialas, leidęs ne tik atlaikyti iš visos Europos suplūdusių riterių puolimą, bet ir įsivežti iš užsienio pakankamą kiekį sidabro monetoms kalti.

Seniausios (XIV a.) Lietuvos monetos greičiausiai buvo smulkūs sidabriniai pinigėliai, kurių vienoje pusėje iškaltas ieties smaigalys, antroje pusėje – Gedimino stulpai. Kairiajame ieties šone yra iškaltas mažas kryžiukas, kuris dažniausiai viena savo kryžine siekia ieties kraštą. Manoma, kad ietis pateko į monetas kaip ginklo atvaizdas, kaip kovų už tėvynės laisvę simbolis. Kryžiukai, iškalti šalia tautinio ženklo – ieties, reiškia krikščionybės simbolį. Jei interpretacijos teisingos, tai pinigėliai turėjo būti nukalti po Lietuvos krikšto (1386m.). Tačiau yra manančių, kad šie kryžiukai gali reikšti ir kryžiuočių ginklą – durklą. Be ieties ir kryžiuko, toje pat monetos pusėje stovi ir mažutė V raidė. Ji interpretuojama skirtingai: vieni teigia, kad ji simbolizuoja Vytautą, kiti – Vilnių, pinigų kalimo vietą. Pasitaiko šios rūšies monetų ir be raidžių. Antroji pinigėlių pusė turi ženklus, vadinamus Gedimino stulpais. Vien pinigėlių stulpų formos įvairumas bei nusistovėjimas duoda pagrindo manyti, kad pinigėliai galėjo atsirasti XIV amžiaus pabaigoje, nes vėlesniais laikais Gedimino stulpai nebetenka tų visų nevienodumų, įgauną vienodą, aiškią, beveik šiandieninę formą. Vadinasi, galima teigti, kad pinigėliai atsirado 1378 – 1396 metais. Taip pat nebeaišku, kas kaldino šias monetas: Vytautas ar Jogaila. Pinigėlių svoris turėjo būti 0,30 g, nors rastos monetos sveria ir mažiau, tačiau jos nusidėvėjo apyvartoje ir nutrupėjo gulėdamos žemėje. Monetų medžiaga buvo sidabro ir vario mišinys, kuris turėjo gryno sidabro 0,15 g. Dešimt pinigėlių sudarydavo vieną čekų grašį. Tačiau lig šiol neišsiaiškinta, kokiu vardu to meto žmonės vadino pirmąsias Lietuvos monetas.

Kiek vėlesnio kilimo negu pinigėliai laikomos tos monetos, kurių vienoje pusėje yra tas pats ieties smaigalys, o kitoje – rusiškas žodis <печат> ( pečat ). Šį žodį randame senuose lietuvių ir rusų dokumentuose ir reiškia tą patį ką dabar „Lietuvos Respublikos vardu“. Jos buvo kalamos tuo metu, kai rusų įtaka buvo įsigalėjusi Kunigaikščio rūmuose. Monetos „pečat“ buvo apie penkis kartus stambesnės už pinigėlius, nes jos buvo gryno sidabro ir svėrė 0,70 – 0,78 g. Jos buvo vadinamos pusgrašiais, nes vieną grašį sudarė dvi „pečat“ monetos.

1844 m. Kaune buvo rastas puodelis pilnas monetų, kurios dar nebuvo žinomos. Tų monetų vienoje pusėje buvo į dešinę jojantis raitelis su pakeltu kardu, kitoje – Gedimino stulpus ir raidę K, kuri gali reikšti vietos pavadinimą ar asmens vardą. Šių monetų svoris buvo 0.39 g., gryno sidabro turėjo 0.29g., todėl yra du kartus brangesnės už pinigėlius. Už vieną raidės K monetą buvo duodami du pinigėliai; už vieną čekų grašį – 5 raidės K monetos.

Dar vėlesnės kilmės negu raidės K monetos laikomi tie pinigai, kurių vienoje pusėje yra iškaltas Vytis, antroje – Vyties skydas su dviem kryžiais. Tos monetos kartais turi ne dabartinį Vytį, bet raitelį su ietimi, jojantį į kairę. Toks raitelis pasirodo ir vėlesniuose Vytauto antspauduose. Šis raitelis vėliau pasirodo antspauduose, tai manoma, jog ir “raitelio” monetos yra vėlesnio kilimo. Visai naujas tokių monetų požymis – skydo kryžiai. Kaip lietuviai šias monetas vadino, nieko nežinome. Naugardo metraščiai mini Lietuvos grašius, tad galima manyti, kad tos monetos buvo vadinamos grašiais. Monetų įrašai yra labai
nusidėvėję, tačiau neabejotinai rusiški.Lenkijoje tokių monetų nerasta, tad tos kryžių monetos bus kaltos Vytauto , kuris valdė plačias rusų žemes, vartojo savo raštinėje rusų kalbą ir todėl galėjo dėti ir savo monetose įrašus rusų kalba. Vidutiniškai jos sveria 0.495 g., gryno sidabro turi 0.379g. tos monetos turėjo būti apie 21/2 karto brangesnės už pinigėlius. Manoma, kad kryžių monetos yra paskutinieji Vytauto užsakymu kalti pinigai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1717 žodžiai iš 5712 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.