Lietuvos policija
5 (100%) 1 vote

Lietuvos policija

Turinys

Įvadas

Institucijos charakteristika

Institucijos istorija

Institucijos modelis

Pagrindiniai rodykliai

Išoriniai ir vidiniai veiksniai

Institucijos strategija: vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės

IŠVADOS

Literatūra

Įvadas

Nors ir labai gaila, bet mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, yra dalis žmonių, nenorinčių gyventi pagal visiems priimtinas gyvenimo normas, nenorinčių vadovautis įstatymais. Todėl visuomenė turi turėti jėgą, kuri kovotų su blogiu. Tokia jėga yra policija. Policijos ir visuomenės sąveika, formos, jų tobulinimas buvo ir yra aktualios visais istoriniais periodais ir visose valstybėse. Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje įvyko pasikeitimai politinėje, ekonominėje sferose bei socialiniame gyvenime. Į atkuriamą policiją buvo priimta daug naujų žmonių be specialaus išsilavinimo, įgūdžių bendrauti su žmonėmis. Tik šiuo metu susidarė galimybė daryti atranką priimant dirbti į policiją. Daugelis gabių jaunuolių pareiškė norą studijuoti Lietuvos Policijos akademijoje. Spartus visuomenės vystymasis, demokratijos plėtra, teisinės valstybės kūrimas, sudėtinga kriminogeninė būklė – visa tai kelia iš esmės naujus reikalavimus policijai. Atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį būtina planuoti ir kuo optimaliau panaudoti lėšas, skiriamas vykdyti policijos funkcijas. Būtina tobulinti policijos valdymą ir veiklos planavimą, įdiegti naujus veiklos metodus, valdymo sistemą, pagrįstą atsakomybę už racionalų skirtų lėšų naudojimą. Jau 2000 metų biudžeto rengimo metu įdiegta strateginio planavimo sistema yra logiška ir skatinanti pastangas didinti veiklos efektyvumą. Iki šiol policijos sistemoje dar neįdiegtas praktinis strateginio veiklos ir biudžeto planavimo modelis šalies policijos regioniniuose padaliniuose, t.y. nerengiami aukštesnės pakopos policijos komisariatų veiklos ir biudžeto planai. Siekiant plėtoti plicijos veiklos strateginį planavimą regioniniame lygmenyje, butina tinkamai tam parengti atsakingus policijos įstaigų pareigūnus.

Institucijos charakteristika

Lietuvoje policijos įstaigos atsirado XIX amžiaus pradžioje, kai Lietuva po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijimo buvo atsidūrusi carinės Rusijos imperijos sudėtyje. 1811 m. birželio 25d. caras Aleksandras I išleido įstatymą”Apie ministerijų įsteigimą”, kuriuo remiantis imperijoje buvo įsteigta 12 ministerijų, tarp jų ir Vidaus reikalų ministerija.Lietuvišką policiją įsteigti pirmą kartą buvo mėginta Pirmojo pasulinio karo metais. Carinės Rusijos karinė vadovybė 1915 m. leido organizuoti Lietuvoje vietinę policiją.Jai buvo pavesta tvarkyti gyventojų turto evakavimą į Rusiją, išduoti gyventojams įvairias pažymas ir liudijimus, saugoti miestų turtą, gyventojų gyvybę, kovoti su plėšikavimu, turto grobimu, rūpintis viešosios tvarkos palaikymu. 1915 m. rugsėjo 18d. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, o netrukus ir visą Lietuvą, vietinė polocija nustojo veikti.Nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1918 m. lapkričio mėn. Pradžios Lietuva gyvavo be savo vyriausybės ir be savo policijos. Tiktai po to, kai kaizerinė Vokietija pralaimėjo Pirmąjį pasaulinį karą, Lietuvai buvo leista sudaryti savo vyriausybę. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Vyriausybės posėdis, kurį saugojo jau lietuvių policija. Taigi, 1918 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais visoje Lietuvoje kūrėsi lietuvių policija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais policija Lietuvoje buvo vadinama milicija. 1924 m. sausio 1d. milicija oficialiai buvo pavadinta policijos vardu.Nuo 1924 m. sukūrus atskiras policijos rūšis Lietuvoje susiformavo policijos struktūrinių padalinių sistema, kurios , kurios vyriausiasis vadovas buvo vidaus reikalų ministras.Viešoji policija buvo pavaldi Piliečių apsaugos (nuo 1935m. –Policijos) departamentui. Viešajai policijai vadovavo 19 miestų ir apskričių viršininkų ir 21 policijos vadas. Tuo metu Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 94 viešosios policijos nuovadas, kurios vietose turėjo 206 punktus. 1932 m. buvo 96 policijos nuovados.Vidutiniškai viena policijos nuovada prižiūrėdavo apie 21 tūkstantį gyventojų. Viešosios policijos veiklos kryptys ir funkcijos iš pradžių buvo neapibrėžtos ir tik nuo 1922m. pradėtos vienodinti visose apskrityse. Antrame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje viešosios policijos funkcijos buvo gerokai išplėstos. Nuo 1931 m. išleidus “Eismo taisykles”, viešajai policijai buvo pavesta eismą prižiūrėti bei autoavarijas išaiųkinti, nuo 1933 m. – kovoti su užkrečiamomis ligomis, nuo 1935 m. – kontroliuoti kainų nustatymą, oro transportą. Toks viešosios policijos funkcijų išplėtimas sąlygojo naujų specialių policijos rūšių sukūrimą. 1932 m. Kauno mieste buvo įsteigtos penkios specializuotos policijos tarnybos: Mokesčių išieškojimo, Teismo, Nepinamečių reikalų, Doros priežiūros ir Eismo tvarkymo.Vykdant viešosios policijos reformą, 1932 m. visoje Lietuvos teritorijoje buvo panaikinti policijos punktai. Vietoj jų buvo įsteigtos 263 miestų ir valsčių viešosios policijos nuovados, t.y.
kiekviename valsčiuje buvo sukurta policijos nuovada. Lietuvoje buvo įsteigta 91 pirmos eilės policijos nuovada ir 172 antros eilės nuovados. Pirmos eilės nuovados buvo didesnės, t.y. turėjo ne mažiau kaip 10 tūkstančių prižiūrimų gyventojų arba buvo svarbios kuriuo nors kitu atžvilgiu. Naujai sukurtų viešosios policijos apskričių centro nuovadų personalą sudarė: nuovados viršininkas, nuovados viršininko padėjėjai: kitose nuovadose – nuovadų

viršininkai, vachmistrai ir atitinkamas vyresniųjų bei eilinių policininkų skaičius. Įvykdžius reformą, vienos viešosios policijos nuovados plotas vidutiniškai buvo apie 250 kv. Km. Arba 15km. Spindulio. Reforma buvo baigta iki 1933m. sasio 1d. Vokiečių okupacijos metais91941-19440 Lietuvos Laikinajai Vyriausybei praginus policijos tarnautojus grįžti į ankstesnes savo darbo vietas, apie 3 tūkstančiai nepriklausomos Lietuvos laikų policininkų vėl pradėjo dirbti viešojoje policijoje. Lietuvių viešoji policija buvo suskirstytaį:

1. miestų nuovadų policiją

2. apskričių ir valsčių policijos nuovadas

3. savisaugos(pagalbinės policijos) dalinius

Policininkams buvo palikta teisė vilkėti senas uniformas, bet jie privalėjo ryšėti vokiečių antspauduotus nustatytos formos raisčius.1941 m. Rugpjūčio mėn 22d. apskričių policijai buvo skirti 1849 atatai. Apskričių policija 1941 m. Rugpjūčio 1 d. turėjo tokias susisiekimo priemones: 750 arklių, 1000 dviračių, 40 motociklų, 10 automobilių ir 10 sunkvežimių.

1943 m. rugpjūčio mėn.lietuvių viešojoje policijoje tarnavo 4034 policininkai. Lioetuvių policijos veikla karo metu vertinama teigiamai. Ilgą laiką lietuvių policija sugebėjo krašte palaikyti tvarką ir ramybę. Lietuvai buvo naudingiau turėti savo, o ne vokiečių policiją. Nors vokiečių valdžia vertė lietuvių policiją vykdyti okupacinės valdžios užduotis( gaudyti žmobes, siunčiamus darbams į Vokietiją ir į kariuomenę, rinkti duokles ir t.t ), tačiau dažnas lietuvių policininkas įspėdavo krašto gyventojus apie vokiečių organizuojamas akcijas, ir jie tam pasiruošdavo. Žinoma, buvo ir aklai atsidavusių vokiečiams policininkų. Vis dėlto tai, kad buvo ir lietuvių policija, sušvelnino okupacinės valdžios spaudimą krašto gyventojams.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1064 žodžiai iš 3287 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.