Lietuvos respublikos valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su valstybės sienos apsaugos tarnyba
5 (100%) 1 vote

Lietuvos respublikos valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su valstybės sienos apsaugos tarnyba

112131415161

KLAIPĖDOS AUKŠTESNIOSIOS POLICIJOS MOKYKLOS

4 KURSO 5 BŪRIO STUDENTĖS

Kursinis darbas

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba

2003 m. vasario 5 d.

Klaipėda

PLANAS

I. Įvadas.

II. Bendrieji valstybės sienos apsaugos organizavimo pagrindai.

III. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba:

1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba;

2. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija;

3. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija;

4. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas;

5. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija;

6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos;

7. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija;

8. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija;

9. Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos departamentas;

10. Lietuvos Respublikos Valstybinė augalų karantino inspekcija.

IV. Išvados.

Literatūra

I. Į VA D A S.

Mano kursinio darbo tema: „Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos subjektai ir jų sąveika su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( VSAT)“.

Pasirinkau šią temą skatinama naujų reformų, vykstančių mano darbe, eigos. Manau, jog tai gan aktualus klausimas žiūrint į nūdienos problemas, juolab kad šiandien vis dažniau tenka išgirsti visur akcentuojamą žodį „bendradarbiavimas“.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme sakoma, jog valstybės sienos apsauga – tai teisės aktų nustatytos priemonės (politinės, teisinės, ekonominės, režimo, karinės, operatyvinės, inžinerinės-techninės, organizacinės, ekologinės, sanitarinės ir kt), skirtos:

1) išvengti neteisėtų valstybės sienos ženklinimo pakeitimų;

2) užtikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio teisinio režimo ir pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių;

3) užtikrinti kitus gyvybiškai svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas.

Ko gero nė nereikia sakyti, kad vienas iš nacionalinio saugumo pagrindų – tai patikima valstybės sausumos ir jūros sienų bei oro erdvės kontrolė. Viso to padaryti vien Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra neįmanoma. Tad tam yra numatytas visas būrys valstybės sienos apsaugos subjektų (tame tarpe ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kurie vienokiu ar kitokiu teisėtai įformintu būdu prisideda prie valstybės sienos apsaugos. Būtent siekimas susipažinti su valstybės sienos apsaugos subjektais, jų funkcijomis, teisėmis, jų sąsaja su mano darbu, privertė perversti nemažai literatūros, ypač „Valstybės žinių“, pasiknaisioti jau negaliojančių įstatymų labirintuose, siekiant išsiaiškinti, kas yra priimta naujo mūsų įstatymuose. Skaitant įvairių tarnybų nuostatus, kurie pasižymi specifiškumu pagal savo atliekamas funkcijas, įgyvendinamus uždavinius, buvo gan painu suvesti juos į vieną tašką – sąsają su pasienio policija. Tad šiame darbe pabandysiu šiek tiek giliau apžvelgti Į valstybės sienos apsaugos subjektus ir , žinoma, rasti tai, kas sieja juos su pasienio policija, dabar – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Beje, reikia pasakyti, kad šiame darbe aš daugiau žiūrėjau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pozicijų, tuo šiek tiek nusižengdama temos pavadinimui. Bet manau, kad pasikeitęs pavadinimas valstybės sienos apsaugos subjektų, anksčiau numatytų LR valstybės sienos apsaugos įstatyme, nepakeitė, tik gal šiek tiek praplėtė jų rata. Be to ši aplinkybė paskatino ne tik studijuoti galiojančius įstatymus, bet ir įsigilinti įjų pirmtakus.

II. BENDRIEJI VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS

ORGANIZAVIMO PAGRINDAI.

Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Valstybės sienos ir jos apsaugos ir kitais įstatymais, vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Jei tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios nuostatos negu LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme nėra sukonkretinti valstybės sienos apsaugos uždaviniai, todėl juos pateiksiu iš jau negaliojančio LR Valstybės sienos apsaugos įstatymo, nes manau, kad ten jie išdėstyti gan aiškiai ir konkrečiai, be to puikiai sufleruoja, kokios tarnybos turėtų prisidėti prie valstybės sienos apsaugos uždavinių įgyvendinimo. Taigi, valstybės sienos apsaugos uždaviniai:

1) valstybės sienų fizinė ir techninė apsauga;

2) muitinės, medicininė karantininė, veterinarinė ir fitosanitarinė (augalų) kontrolė;

3) pasienio incidentų reguliavimas, valstybės ginkluotų užpuolimų atrėmimas;

4) migracijos procesų kontrolė;

5) sienų perėjimo, krovinių ir kitokių vertybių gabenimo per valstybės sieną kontrolė;

6) verslovinės veiklos bei įvairių darbų ekonominėje zonoje ir pasienio
ruože kontrolė;

7) įstatymų pažeidimų nustatymas bei poveikio priemonių pažeidėjams taikymas,priežasčių bei sąlygų šiems pažeidimams atsirasti šalinimas.

LR Valstybės sienos apsaugą užtikrina LR Vyriausybė, Ją sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka VSAT, oro erdvėje – Krašto apsaugos ministerija. Prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą, Respublikos Prezidento ar krašto apsaugos ministro įsakymu, Į pagalbą VSAT gali būti pasiųsta kariuomenė.

Valstybės ir vietos savivaldos institucijos bendradarbiauja su VSAT pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiti asmenys talkina VSAT savanoriškai.

Valstybės sienos įgaliotiniai kartu su atitinkamų gretimos valstybės institucijų atstovais nagrinėja pasienio incidentus ir kitus klausimus, susijusius su valstybės sienos apsauga.

Karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu pasienio policijos padaliniai priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Taigi aptarus bendruosius valstybės sienos apsaugos organizavimo pagrindus manau bus daug lengviau aiškintis kiekvieno valstybės sienos apsaugos subjekto, atskirai paėmus, vietą valstybės sienos apsaugos sistemoje.

111. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS

SUBJEKTAI IR JŲ SĄVEIKA SU VALSTYB4S SIENOS APSAUGOS TARNYBA

1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tam, kad atskleisti kitų valstybės sienos apsaugos subjektų sąsaja su VSAT, visų pirma reikia išsiaiškinti kuom užsiima pati VSAT, kokie jos uždaviniai, įgaliojimai. Visa tai yra išdėstyta LR Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme. Pabandysiu nors prabėgom išdėstyti tai, kas, mano manymu, svarbiausia.

Tarnyba:

1) saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;

2) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;

3) užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą;

4) dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;

5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;

6) ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu.

Siekiant įgyvendinti šias funkcijas, tam būtini įgaliojimai, kurie ir numatyti šiame įstatyme.

Tarnybos įgaliojimai saugant valstybės sieną:

1) įrengia ir prižiūri valstybės sienos ženklus, pasienio patrulio taką, inžinerines užtvaras, signalizacijos sistemas (kompleksus), kitus valstybės sienos apsaugos objektus bei įrengimus;

2) koordinuoja valstybės institucijų veiklą užtikrinant valstybės sienos teisinį režimą;

3) užkardo ir pagal kompetenciją tiria pasienio incidentus;

4) neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir (ar) pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku;

5) nustato bei sulaiko asmenis ir transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;

6) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose;

7) užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose.

Tarnybos įgaliojimai atliekant asmenų ir transporto priemoniųpasienio kontrolę:

1) tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas;

2) tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones;

3) išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo LR metu, ar atitinka kitus LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į LR reikalavimus;

4) nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną;

5) tikrina transporto priemones, ar jose nėra pasislėpusių asmenų;

6) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, bei gabenamų krovinių radiacinę kontrolę;

7) sulaiko neteisėtai kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones;

8) sulaiko, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimo įvežančius ar išvežančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines, pavojingas ir (ar) kenksmingas medžiagas;

9) įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka taiko administracines atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo ir (ar) pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus.

Tarnybos įgaliojimai užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų režimą:

• kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos LR piliečių ir užsieniečių vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos;

• užkardo krovinių (prekių, vertybių ir kt. daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus;

• kontroliuoja kaip laikomasi nustatytos gamybinės, ūkinės ar kitokios fyzinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklos pasienio ruože tvarkos;

• kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į teritorinę jūrą, jūros vidaus vandenis, pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos;

• dalyvauja kontroliuojant, kaip pasienio ruože naudojami gamtos ištekliai;

• dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus
Kuršių mariose bei pasienio vidaus vandenyse;

• užtikrina nepertraukiamą pasienio kontrolės punktų funkcionavimą;

• kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, įeinančius ar įvažiuojančius į pasienio kontrolės punktą bei jų judėjimą jame;

• tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį;

• pasienio kontrolės punkte palaiko viešąją tvarką, užtikrina visuomenės rimtį ir kertančių valstybės sieną asmenų bei punkte dirbančių pareigūnų saugumą;

• nustačiusi muitų taisyklių pažeidimą ar kontrabandos gabenimo faktą, tarnyba sulaiko asmenis, transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas.

VSAT įgaliojimai dėl neteisėtai kirtusių valstybės sieną asmenų.

Įgyvendindama valstybinę migracijos procesų kontrolę, VSAT:

1. nustato ir įstatymo nustatytam terminui sulaiko visoje valstybės teritorijoje užsieniečius, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;

2. nustato neteisėtai kirtusių valstybės sieną užsieniečių asmens tapatybę ir užtikrina jų apsaugą Užsieniečių registracijos centre, kol dėl jų bus priimtas attinkamų įgaliotų institucijų sprendimas.

Pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasinio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus;

2) atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus apžeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasinio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į VSAT, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio pažeidimo protokolui surašyti;

3) kviesti į tarnybos, policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti;

4) persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti;

5) persekiodami asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų bei bendrovių patalpas, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Atsisakius paklusti, VSAT pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant informuojama prokuratūra;

6) persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremdami ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančias ryšių priemones ir transportą;

7) laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavijingų užkrečiamų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo arba įgyvendinant karantino priemones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais atvejais;

8) išduoti vizas arba leidimus kirsti valstybės sieną, kelionės dokumentuose, suteikiančiuose asmenims teisę kirsti valstybės sieną, daryti reikiamas žymas, prireikus juos laikinai paimti, paimti svetimumus ir suklastotus dokumentus;

9) tarnybos tikslais laikinai apriboti asmenų judėjimą į VSAT kontroliuojamas vietas ir teritorijas;

10)veikti teritorijoje neatsižvelgiant Į nuosavybės teisę ir jos rūšį, lydėti laivus, kitas transporto priemones ir būti jose;

11)tarnybos tikslais, nepažeidžiant asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso arba vaizdo įrašus;

12)reikalauti ir neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, reikalingą valstybės sienos apsaugai vykdyti;

13)panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones;

14)skatinti fizinius ir juridinius asmenis bei įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, suteikusius VSAT veiksmingą pagalbą,

Dabar galiojančiame VSAT įstatyme, skirtingai nuo ankstesnio policijos įstatymo, kur buvo išdėstytos pasienio policijos teisės, nemažai dėmesio skiriama ir pakrančių apsaugos pareigūnų teisėms, atsižvelgiant į jų darbo specifiką.

Tarnybos laivo vadas teritorinėjejūroje irpasienio vidaus vandenyse turi teisę:

1) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui iškelti laivo priklausomybės valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;

2) paklausti bet kurio laivo kapitono, kokiu tikslu jis įplaukė į Lietuvos Respublikos vandenis;

3) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui pakeisti kursą, jeigu jis plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis galima pažeisti plaukimo
priversti laivą plaukti į nurodytą uostą, jeigu šio laivo kapitonas nevykdo pateiktų reikalavimų, lydėti arba buksyruoti sulaikytą laivą.

Tarnybos laivo vadas turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti laivų, jeigu:

a) neiškeliama vėliava, neatsakoma į apklausimo signalus;

b) nevykdomas reikalavimas pakeisti kursą arba kitaip pažeidžiami visuotinai pripažinti taikiam plaukimui teritorine jūra taikomi tarptautinės teisės reikalavimai;

c) laivas yra-rajone, kuriame uždrausta plaukioti;

d) laivas neteisėtai žvejoja, vykdo ūkinę, komercinę arba kitą veiklą;

e) išlaipinami arba įlaipinami žmonės, iškraunami arba pakraunami kroviniai nenustatytose vietose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu arba be atitinkamo leidimo, nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės, pakeliami į orą arba priimami į laivą orlaiviai;

f) įgulos nariai arba laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, LR priklausančius objektus bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje;

g) laivas teršia aplinką kenksmingomis žmonių sveikatai bei vandens gyvūnams

atliekamomis arba medžiagomis;

h) laivas pažeidžia įplaukimo į teritorinę jūrą plaukimo ir buvimo joje tvarką;

i) laivas vykdo kitą veiklą, nesusijusią su taikiu plaukimu teritorine jūra.

VSAT laivo vadas turi teisę sustabdyti arba sulaikyti užsienio valstybės laivą, jeigu jame įvykdytas nusikaltimas laivo plaukimo teritorine jūra metu, kai:

• nusikaltimo padariniai yra susiję su LR ar asmenų interesais;

• padarytas ar daromas nusikaltimas trikdo LR viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine jūra tvarką;

• tokios priemonės yra reikalingos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų apyvartai;

• to prašo įplaukusio į LR teritorinę jūrą laivo kapitonas arba laivo registravimo valstybės diplomatinis atstovas ar konsulinis pareigūnas.

VSAT vadas turi teisę sustabdyti ar sulaikyti užsienio valstybės laivą jei:

1) laivas, plaukdamas per LR teritorinę jūrą, prisiėmė civilinius teisinius įsipareigojimus ar civilinę atsakomybę, arba tokie įsipareigojimai ar atsakomybė jam yra taikomi;

2) reikia priverstinai įvykdyti teismo sprendimą ar areštuoti laivą po to, kai jis paliko vidaus vandenis.

VSAT laivo vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti laivą už LR teritorinės jūros ribų, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jei VSAT arba kitos kompetentingos valstybės turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidė LR įstatymus, o bandymas sustabdyti laivą prasidėjo LR teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas. Neatsitiktinai šiam valstybės sienos apsaugos subjektui skyriau tiek daug dėmesio, nes juk pasienio policijos pagrindinis uždavinys yra valstybės sienos apsauga, visos kitos institucijos yra tik pagalbininkės įgyvendinant šį uždavinį.

2. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos

mmisterija).

Peržvelgus Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ilgą uždavinių ir atliekamų funkcijų sąrašą, kaip valstybės sienos subjektui būdingus uždavinius galėčiau išskirti šiuos:

1) plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas sistemos institucijas krašto gynybai;

2) užtikrinti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo sąlygomis;

3) teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti informacijos ir žvalgybos bei kontržvalgybos duomenų apie veiklos ir reiškinių, keliančių grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui, rinkimą bei apdorojimą;

4) rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir programas;

5) kontroliuoti karinių ir pavojingų krovinių transportavimą per Lietuvos Respublikos teritoriją.

Krašto apsaugos ministerija vykdydama jai pavestus uždavinius:

• analizuoja krašto apsaugos sistemos būklę, prognozuoja ir planuoja sistemos plėtojimą;

• rengia įstatymų bei kitų teisės aktų krašto apsaugos ir gynybos klausimais projektus;

• bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis

rengiant piliečius ginkluotai krašto apsaugai, civilinei saugai, ugdant pilietiškumą;

• rengia seminarus, konferencįjas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos ir

bendradarbiavimo klausimais.

Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

> koordinuoti ministerijų, kitų valstybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą Lietuvos gynybos ir civilinės saugos srityje, sudaryti komisijos ir darbo grupes;

> pasitelkti kitų ministerijų, įstaigų bei organizacijų atstovus ir specialistus ministerijos uždaviniams spręsti ir teisės aktams rengti;

> gauti iš kitų ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų išvadas dėl ministerijos rengiamų teisės aktų projektų;

> gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną.

Krašto apsaugos ministerija teritorinėje jūroje vykdo šias funkcijas:

1. Atremia ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą;

2. Nutraukia neteisėtus užsienio karo ir kitų valstybinių
laivų veiksmus;

3. Stebi teritorinės jūros povandeninę dalį;

4. Nutraukia aptiktų povandeninių objektų veiksmus;

5. Organizuoja jūros stebėjimą ir žvalgybą, laivų, plaukiojimo priemonių teritorinėje jūroje ir orlaivių erdvėje virš jos atpažinimą, teikia šią informaciją pasienio policijai ir kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams;

6. Skiria pagal tarpžinybinius susitarimus laivus ir orlaivius patruliuoti teritorinėje jūroje, dalyvauja operacijose, kurių metu sulaikomi pažeidėjai, teikia pasienio policijos, muitinės ir kitų valstybės sienos apsaugos subjektų kontroliuojamiems pareigūnams pagalba, kurios reikia jų tarnybinėms funkcijoms vykdyti;

7. Dalyvauja vykdant paieškos bei žmonių gelbėjimo jūroje, ekologinių avarijų padarinių likvidavimo darbus pagal Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro planus;

8. Saugo valstybės sieną oro erdvėje virš teritorinės jūros;

9. Žvalgo jūrą iš oro;

10. Renka informaciją iš jūros stebėjimo postų, laivų, orlaivių, valstybės sienos apsaugos subjektų padalinių, ją analizuoja, dokumentuoja ir teikia pasienio policijai bei kitiems valstybės sienos apsaugos subjektams.

Taigi, iš to, kas čia išdėstyta, galima dar kartą akcentuoti, kad LR Krašto apsaugos ministerijos pagrindinis uždavinys – užtikrinti krašto apsaugą. Tam, Krašto apsaugos ministerija, be valstybės sienos apsaugos oro erdvėje, gresiant ginkluotam užpuolimui, kai kyla pavojus valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Seimui įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį, kartu su VSAT ir LR kariuomenės daliniais užtikrina ir valstybės sienų apsaugą.

Bendri pasienio policijos ir kariuomenės padalinių veiksmai taikos metu nustatomi valstybės sienos apsaugos priedangos planuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė vidaus reikalų ministro ir krašto apsaugos ministro teikimu.

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų ir padalinių veiklą pasienio policijos kontrolės punktuose derinama su LR Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

3. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalu ministeriia (toliau – Užsienio reikalų ministerija).

Užsienio reikalų ministerijos, kaip vienos iš valstybės sienos apsaugos subjektų, uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais.

1) formuoja užsienio politikos prioritetines kryptis, teikia LR Vyriausybei

pasiūlymus dvišalių bei daugiašalių santykių plėtojimo klausimais ir vykdo

priimtus sprendimus;

2) analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, LR prioritetinių valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, tarptautinės ekonomikos politikos tendencijas, teikia apie tai informaciją kitų valstybių institucijoms;

3) pagal savo kompetenciją LR vardu derasi su užsienio valstybėmis ir sudaro su

jomis valstybės sutartis, taip pat sutartis su tarptautinėmis organizacijomis;

4) organizuoja tarptautinių sutarčių ir LR įstatymų bei kitų taisės aktų tarptautinių

santykių klausimais vykdymo kontrolę;

5) organizuoja LR valstybinių bei vyriausybinių delegacijų oficialius vizitus [

užsienį ir užsienio valstybių bei vyriausybinių delegacijų priėmimą Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerija turi teisę:

• pagal savo kompetenciją rengti ir pasirašyti LR tarptautines sutartis;

• gauti iš institucijų, kitų vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos institucijų ir

organizacijų pasiūlymus tarptautinių santykių klausimais, sudaryti

komisijas (darbo grupes) ši šių institucijų atstovų, specialistų, įstatymų ir

kitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais bei tarptautinių sutarčių

projektams rengti;

• gauti informaciją apie tai, kaip ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos,

vietos savivaldos institucijos vykdo LR įstatymus ir kitus teisės aktus

tarptautinių santykių klausimais, taip pat įpareigojimus pagal galiojančias

LR tarptautines sutartis, už kurių vykdymą jos yra atsakingos.

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad LR Užsienio reikalų ministerija atsakinga už LR santykius su kitomis šalimis, t.y. jos veiklos sfera – tarptautiniai santykiai. Užsienio reikalų ministerija turi didelės įtakos valstybės sienos apsaugai. Ji aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų sprendimų pagrindu veda derybas, nustatant ir įforminant valstybės sienas, rengiant reikiamus dokumentus ir medžiagą; vykdo valstybės sienos apsaugos tarptautinį teisinį užtikrinimą; pagal savo kompetenciją įformina dokumentus, suteikiančius teisę atvykti į LR ir išvykti iš jos LR piliečiams ir asmenims be pilietybės, sprendžia valstybės sienos režimo laikymosi klausimus, pasienio atstovų nesureguliuotus incidentus, kilusius dėl valstybės sienos režimo pažeidimo. Galima teigti, jog Užsienio reikalų ministerija deda pagrindus VSAT veiklai.

4. Lietuvos Respublikos Valstvbės saugumo departamentas (toliau – Valstybės

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3682 žodžiai iš 7295 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.