Lietuvos valstybės biudžetas pajamų formavimas ir jų paskirstymas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybės biudžetas pajamų formavimas ir jų paskirstymas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………….……3

1.LIETUVOS BIUDŽETO ISTORIJA……………………………………………………………………………….4

2.LIETUVOS BIUDŽETAS……………………………………………………………………………………………..5

3.PAJAMŲ SISTEMOS KŪRIMAS………………………………………………………………………………….6

4.LIETUVOS BIUDŽETO IŠLAIDOS…………………………………………………………………………….10

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI………………………………………………………………………………………….13

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………14

ĮVADAS

Kaip žinia, bet kurios pasaulio valstybės ir ekonomikos valdymo funkcijoms vykdyti yra suformuojama atitinkama valdžia. Šioms funkcijoms vykdyti ši, savo ruožtu, nustato būtinų valstybei lėšų surinkimo, paskirstymo ir panaudojimo atitinkamą sistemą, kurios pagrindą sudaro tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų biudžetas. Mūsuose biudžetai sudaromi vieneriems metams – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kaupiama pajamų dalis, skirta Respublikos švietimo, mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybinės valdžios valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai. Biudžetų pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetus. Biudžetų išlaidas sudaro Lietuvos Respublikos Seimo paskirstytos jų pajamos pagal valstybės vykdomas funkcijas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus asignavimus įvairioms programoms įgyvendinti.

Biudžetas – tai planuojamas valstybės pajamų ir išlaidų sąmata nustatytam laikui. Todėl šio darbo pagrindinis tikslas yra išnagrinėti, kas sudaro Lietuvos valstybės pajamas ir išlaidas. Kaip yra formuojamos pajamos, kur ir kaip yra paskirstytos išlaidos, kam skiriama daugiau pinigų kam mažiau. Tai yra svarbu žinoti, nes esame Lietuvos Respublikos piliečiai ir mokame mokesčius iš kurių ir sudaromas biudžetas. Todėl turime žinoti kur ir kaip yra panaudojami mūsų pinigai.

1.LIETUVOS BIUDŽETO ISTORIJA

Lietuva buvo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių dar XV a. pabaigoje sudarinėti biudžeto formos sąmatas. XVII a. pajamų ir išlaidų sąmatos buvo jau visiškai sistematingai ruošiamos. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos biudžetas sudarytas 1919 m. vokiškomis markėmis. Tačiau iki 1923 m. biudžetai buvo labai nepastovūs ir nuolat keičiami. Tik 1922 m. gale įvedus nuosavą lito valiutą, valstybės biudžetas pradėtas statyti ant tvirto pagrindo. Naujos valstybės kūrimas, karas už krašto laisvę, vokiškosios markės infliacija ir reikalas pritaikyti neišvystytą Lietuvos ūkį prie besikeičiančios pasaulio rinkos dar kelerius metus kliudė stabilizuoti valstybės biudžetą. Gana anksti susirūpinta nustatyti tvarką biudžetui ruošti, priimti bei vykdyti. Seimas dviem skaitymais buvo priėmęs valstybės biudžetui sudaryti įstatymo projektą, kuris ir liko projektu. Vyriausybė biudžetus tvarkė pagal 1925 m. ministrų kabineto priimtą naują projektą. Lietuvos biudžeto nomenklatūra buvo formalinė, nes pajamos ir išlaidos buvo grupuojamos pagal ministerijas ir įstaigas. Priimtas biudžetas buvo skelbiamas įstatymų leidimo tvarka Vyriausybės Žiniose.

Biudžeto sąskaityba buvo kameralistinė. Dviguba sąskaityba viešajame ūkyje Lietuvoje nepraktikuota. Valstybės iždo kasininko pareigas atliko Lietuvos Bankas už suteiktą jam išimtinę notų emisijos teisę. Pajamų ir išlaidų vykdimo teisėtumą prižiūrėjo ir tikrino Valstybės kontrolė.

Pajamos: 1. tiesioginiai mokesčiai. Šie mokesčiai buvo skiriami ne pagal visas mokėtojo pajamas, bet pagal pajamų šaltinius. Mokesčių tarifai buvo neaukšti. Žemi tarifai daug prisidėjo prie savos pramonės ir prekybos išsivystimo ir plėtimosi. Palaikydama žemės ūkio gaminių kainas, valstybė išleisdavo dažnai tą pačią sumą, kurią surinkdavo žemės mokesčiais. Ūkininkai buvo skatinami gaminti – mokesčius turėjo mokėti visi, o valstybės paramą gaudavo tik tie, kurie gamino ir gaminius parduodavo. Buvo tokie mokesčiai: žemės, nekilnojamo turto, verslo, darbo pajamų, palaikų, nuosavybės perleidimo ir kiti.

2. netiesioginiai mokesčiai. Juos sudarė akcizai ir muitai. Akcizais buvo apdedamos šios prekės: spiritas, alkoholiniai gėrimai, tabakas ir jo dirbiniai, dektukai, arbata, mielės, cukrus ir žibalo bei gazolino dirbiniai. Įvežamieji muitai buvo efektyvi priemonė importui tvarkyti. Jie buvo apsaugos ir fiskalinio pobūdžio. Įvežamos prekės buvo apmuitinamos pagal prekių vertę. Proteguojant eksportą, valstybė dažniausiai išleisdavo prekes užsienin be muito. Tačiau kai kurioms žaliavoms buvo uždedami išvežamieji muitai tikslu plėsti savo pramonę.

Išlaidos: šios išlaidos skirstomos į paprastas ir nepaprastas. Paprastas išlaidas sudarė einamos išlaido krašto apsaugai, atlyginimai valstybės tarnautojams, valstybės
geležinkelių, pašto ir telegrafo įstaigų išlaikymas, kelių tiesimas ir tiltų statymas, švietimo įstaigų išlaikymas. Nepaprastas išlaidas sudarė krašto apsaugos reikalams, žemės ūkiui racionalizuoti, akcijoms pirkti, valstybės pastatams statyti, geležinkelių apyvartos kapitalui padidinti, telefono automatinėms stotims statyti.

2.LIETUVOS BIUDŽETAS

Valstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų vadinamas biudžeto saldu. Jeigu valstybės pajamos lygios jos išlaidoms, biudžetas yra subalansuotas, ir biudžeto saldas lygus nuliui. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos – biudžetas yra deficitinis, atitinkamai biudžeto saldas bus neigiamas. O jeigu valstybės išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas – valstybės biudžetas yra perteklinis, atitinkamai biudžeto saldas bus teigiamas.

Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis – tai įvairūs mokesčiai, kuriuos galima suskirstyti į tris stambias grupes:

1. privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai. Tai fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmemų pelno mokestis. Atsiskaitymai socialiniam draudimui taip pat priskiriami šiai mokesčių grupei;

2. nuosavybės, t.y. nekilnojamo turto mokesčiai. Į šią grupę įeina žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, palikimo mokestis ir kiti mokesčiai, kuriais gali būti apmokestintas nekilnojamasis turtas;

3. prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai, kuriems priskiriami pridėtinės vertės mokestis, akcizai, importo muitai.

Mokesčius taip pat galima suskirstyti į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiais mokesčiais vadinami tokie mokesčiai, kuriais betarpiškai apmokestinami privatūs asmenys ir įmonės, o netiesioginiais mokesčiais – tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos. Pajamų ir turto mokesčiai priklauso tiesioginių mokesčių grupei, o prekių ir paslaugų pardavimo mokesčiai – netiesioginių mokesčių grupei.

Valstybės biudžeto išlaidos gali būti suskirstytos į keturias grupes:

1. valstybės vartojimo išlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bei valstybės perkamų prekių išlaidas (pavyzdžiui, valstybiniai žemės ūkio produktų supirkimai, karinės technikos pirkimas ir kt.);

2. valstybės investicijos – tai įvairios kapitalinės išlaidos, pavyzdžiui, kelių tiesimo, uostų statybos išlaidos ir kt.;

3. transferiniai išmokėjimai privačiam sektoriui. Šiai išlaidų grupei priskiriami mokėjimai, už kuriuos valstybė betarpiškai negauna mainais prekių ar paslaugų, pavyzdžiui, pensijų, nedarbo pašalpų išmokėjimai, subsidijos įmonėms;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1100 žodžiai iš 3587 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.