Literatūros terminų žodynėlis dokumentas
5 (100%) 1 vote

Literatūros terminų žodynėlis dokumentas

Literatūros terminų žodynėlis

Epika, Lyrika, Drama, Kalbėjimas

1. Epas – plačios apimties, dažniausiai eiliuotas paakojamasis kūrinysapie legendinų ar istorinių herojų žygius. Gali būti mitologinis (aiškina pasaulio sandarą, gamtos reiškinius pagal senovės žmonių supratimą) arba herojinis (vaizduoja tautos istorijai svarbius periodus, aiškina žmonių (ir tik jų), herojų poelgius, nuopelnus, bet ne jausmus). Pvz.: “Iliada”, “Odisėja”, “Kalevala”, “Makabharata”, “Rolando giesmė”, “Beovulfas”, “Hiavatos giesmė”.

2. Poema – eiliuotas pasakojamasis kūrinys. Ji glausta, turi aiškią pradžią ir pabaigą, siužetą, mažai atsišakojimų. Pvz.: K. Donelaičio “Metai”, A. Baranausko “Anykščių šilelis”.

3. Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, dažniausiai eiliuotas kūrinys. Tyri pamokomąją arba kritinę mintį. Pasakėčia paprastai susideda iš pasakojimo ir moralo.Turinys – alegorinis. Pradininkas – Ezopas. Pvz.: kūrė Fedras, Lafontenas, I. Krylovas.

4. Epopėja – didelės apimties kūrinys, paprastai susidedantis iš kelių tomų. Vaizduoja istoriškai reikšmingus įvykius, svarbų istorijos tarpsnį. Pvz.: L. Tolstojaus “Karas ir taika”, V. Hugo “Vargdieniai”.

5. Apsakymas – nedidelės apimties epinis kūrinys, paprastai vaizduojantis vieną pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą, etapą. Jame nekeičiama veiksmo vieta, vaizduojama neilga laiko atkarpa. Pvz.: V. Krėvės “Skerdžius”.

6. Alegorija – abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu. Tai vienas iš žodžių, vaizdų vartojimo perkeltine prasme.

7. Peizažas – gamtos vaizdo aprašymas literaūros kūrinyje. Pobūdis proklauso nuo rašytojo tikslų.

8. Sapnas – vaizdai, jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant. Juose dažnai atgyja žmogaus rūpesčiai, mintys, slapti svarbūs jausmai.

9. Liaudies dainos – dainos, sukurtos seniai, kolektyvine kūryba. Pvz.: “Eina našlaitėlė”.

10. Rauda – savotiška melodeklamacija, “verkimas su žodžiais”, dažniausiai per laidotuves, taip pat per vestuves. Jos tekstas nuolat keičiamas, siejamas su konkrečia situacija. Pvz.: P. Vaičaičio “Vaitojimas”.

11. Eilėraštis – vienas iš didžiausių lyrikos žanrų. Jo požymiai nėra griežtai apibrėžiami. Jis gali būti trumpas arba ilgas, taip pat suskirstytas į posmus arba ištisinis. Svarbiausias jo bruožas yra išreikštas išgyvenimas, jausmas; eilėraštyje gali būti ir pasakojimo elementų. Pvz.: J. Aisčio “Peizažas”.

12. Elegija – lyrikos žanras, kurio svarbiausieji bruožai yra liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmąstymai. Elegija kilusi iš laidotuvių raudų, tačiau ji gali sietis ne tik su mirtimi, bet ir su nelaiminga meile, išsiskyrimu. Pvz.: jas rašė Pranas Vaičaitis.

13. Idilė – lyrikos žanras, nedidelės giedros nuotaikos kūrinys, kurio tipiški vaizdai – saulė, pieva, žiedai, upelis, gyvulių kaimenė. Šis žodis vartojamas ir platesne prasme – kaip ramus, giedras, be rūpesčių gyvenimas, darni meilė ir pan. Pvz.: J. Aisčio “Peizažas”.

14. Lyrizmas – tai gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.

15. Paralelizmas – žmogaus ir gamtos gyvenimo ryšys.

16. Palyginimai – gretinimai liaudies dainose, pvz., bernelis dobilėlis, mergelė lelijėlė.

17. Įasmeninimas – kitaip personifikacija, t.y. negyviems daiktams priskiriamos, suteikiamos gyvų žmonių savybės.

18. Nuolatiniai epitetai – liaudies dainose nuolat vienodai, panašiai apibūdinami žodžiai, pvz.: mergelė – jaunoji, svirnelis – aukštasis.

19. Hiperbolė – nepaprastas vaizduojamojo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, siekiant pajuokti, sugėdinti ir pan.

20. Deminutyvai – mažybiniai ir maloniniai žodžiai.

21. Stilizacija – specialus sąmoningas kurio nors kūrinio, kurių nors bruožų mėgdžiojimas, imitavimas. Jei siekiama pasišaipyti, pajuokti, tai toks kūrinys vadinamas parodija. Pvz.: liaudies dainų stilizacija A. Miškinio “Dukterytužėlė ir motinėlytė”.

22. Parodija – stilizacijos būdas siekiant pasišaipyti, pajuokti.

23. Rimas – eilėraščių eilučių pabaigos sąskambis. Jis gali būti tikslus ir netikslus. Rimai taip pat skirstomi į vyriškuosius, moteriškuosius ir daktilinius.

24. Rimavimo būdai – gretutinis (aabb), kryžminis (abab) ir gaubiamasis (abba).

25. Metafora – žodžio reikšmės perkėlimas, pagrįstas daiktų, reiškinių ar jų savybių panašumu. Pvz.: skarotos eglės, pienių saulytės, lubinų žvakės ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 647 žodžiai iš 2056 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.