Mazi vaikai mazi vargai
5 (100%) 1 vote

Mazi vaikai mazi vargai

1121

Maži vaikai maži vargai, dideli

vaikai dideli vargai.

Lietuvių liaudies priežodis.

Noriu priminti vieną tokią įdomią tradiciją, kurią senais laikais puoselėjo jaunimas. Paauglystė-tai amžius, kai žmogus bando pažinti save, nustatyti, kas jis toks, koks jis, kaip jis atrodo kitų akimis žiūrint. Čia gali padėti dienoraštis, nors dabar rašyti dienoraščius nebemadinga, o labai gaila. Tai puikus būdas paaugliui atskleisti, išsakyti savo problemas…

Paauglystė-kas ji, kada ji prasideda? Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiai tarp 12-18 metų. Paskui prasideda jau suaugusio žmogaus periodas. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją-tarp 12 ir 14 metų, 15-ieji metai-lyg pereinamasis tarpsnis, o 16-18 metai-vėlyvoji paauglystė. Paauglystės pabaigos tiksliai nurodyti neįmanoma; kai kuriuose šalyse paauglystė baigiasi tada, kai individas visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus), kitose-kai subręstama psichiškai ir sociališkai, prisiimama atsakomybė. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai individas suranda savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius, numato ateities perspektyvą.

Sunkus amžius, paauglystė-tokiomis gairėmis apibūdinamas vaikų brendimo laikotarpis. Tėvai su nerimu laukia paauglystės ženklų ir gresiančios namams karo padėties. Ir, žinoma, sulaukia.

Tėvų ir paauglių konfliktas, tarpusavio supratimas ir bendravimo egzistavo jau nuo pat žmonijos kultūros ir civilizacijos pradžios, todėl komplikuodavosi jaunesnės kartos santykiai su vyresniąja. Na viso šito neįžvelgtume, nebent pirmykštėse, laukinį gyvenimą gyvenančiose gentyse ir tautelėse kurių gyvavimą ir atskiro individo elgesį reguliuodavo tikėjimas, tradicijos, papročiai.

Turime pagrindo teigti, kad tėvų ir vaikų konfliktai, abiejų pusių supratimas atsirado ir vystėsi kartu su civilizacija ir tam tikromis besivystančiomis žmogaus pažiūrų ir elgesio laisvėmis. Kuo laisvesnė, demokratiškesnė visuomenė, ir kuo sparčiau vystosi kultūra, tuo tas konfliktas gali būti aštresnis, šviesti ryškesnėmis spalvomis.

Paauglys labai sunkiai perpranta suaugusiojo neigimą, pasipriešinimą, jis bando visą šitą atmesti atstumti, nenori šito suprasti. Viskas keičiasi; požiūris, supratimas, vertybės, įsitikinimai. Jų gimdytojai jų supratimu augo kitomis sąlygomis, negu jie.

Paauglių akimis žvelgiant, juos supantis pasaulis, žmonija juos spaudžia į rėmus, neleidžia išsakyti savo nuomones ir į tą pasaulį įsiskverbti, ypač su savo nuomone visiškai neįmanoma.

Jaunosios kartos akimis žvelgiant, jų dienų pasaulis ne tik ,,priskirtas“ suaugusiems, vyresniesiems, ne tik struktūriškai stabilus, bet ir konservatyvus. O tai labai svarbu, nes konservatyvizmas tolygiai skverbiasi į visas jaunimo visuomenės sąmones ir elgesio sritis.

Paauglio statusas yra ypatingas. Jis nėra mažas suaugusysis, tačiau jau ne vaikas. Vaiko nelygybė bendraujant su suaugusiais žmonėmis pateikta ypatinga ,,paklusnumo moralė“, kurią visuomenė yra sukūrusi specialiai vaikams. Vaikai yra nesavarankiški, pririšti, priklausantys nuo suaugusiųjų. Vaikas nuo mažų dienų mokosi ir įpranta laikytis tėvų reikalavimų, jam nustatytų normų. Peržengiat ribą į suaugusiųjų gyvenimą iš esmės viskas keičiasi: teisės, pareigos, privilegijos, mąstymas. Šitas perėjimas ir yra paauglystės ribos. Apie tai negalvojama iš anksto, tam periodui pradedame ruoštis kaip tik paauglystėje.

Pasijutęs jau suaugęs ir pradėjęs save vertinti kaip suaugusį žmogų perkopusi vaikystės slenkstį, paauglys turi pereiti iš vienų normų ir vertybių į kitas: iš vaikiškųjų-į suaugusiųjų. Paaugliui patinka tai kas liečia suaugusius žmones, jų galimybes, pranašumus. Ir tada paauglys nori naudotis naujomis teisėmis. Tos teisės pirmiausia pasirodo bendraujant su vyresniais žmonėmis.

Suaugęs žmogus, paauglio mąstymu-tai laisvas, nevaržomas, galintis daryti ką nori, turintis visas galimybes žmogus. Kai paauglys pasijaučia jau suaugusiu žmogumi, jis tik ir laukia visų šitų teisių, nori, kad apie jį manytų kaip apie tokį žmogų. Jeigu suaugęs žmogus su juo elgiasi kaip su vaiku, jis jautriai reaguoja, įsižeidžia, pyksta ir ima priešintis.

Tai, kad vaikas buvo paslaugus, vykdė visus nurodymus ir staiga tapo nepatenkintas, kai jam ,,neleidžiama ilgai uždelsti diskotekoje“, ,,jam parenkami draugai“, atrodo tai elgesio taisyklės, kurios jam buvo senai sukurtos, paauglys į tai žvelgia ne tik kaip jį į rėmus spaudžiančias, bet ir kaip jį užgaunančias taisykles. Galime pasvarstyti, kada paauglys įsižeidžia ir priešinasi? Tada, kai jis kaip mažas vaikutis saugojamas, kiekvienas jo žingsnis sekamas; kai baudžiamas už neatliktą užduotį ar neklausimą; kai liepiama griežtai jam paklusti; kai kišamasi į jo asmeninį gyvenimą, santykius su draugais, kai tie santykiai yra griežtai draudžiami ar liepiami nutraukti.

Paaugliai bendrauja su savo bendraamžiais ir jie sužino kas jiems galima, o kas ne.
Tėvų reikalauja paaiškinimo kodėl jam tai negaliama. Paaugliai nori būti savarankiški ir šis klausimas jam be galo svarbus.

Pasiklausykime ką paaugliai apie tai kalba, kas paauglius domina, jaudina, suteikia džiaugsmo.

,,Suaugusieji turėtu su manimi elgtis, kaip su suaugusiu žmogumi, o jiems aš atrodau dar vis mažytis vaikelis. Aš kategoriškai prieš“.

,,Tėvai manęs niekur neišleidžia, ištisai mane kontroliuoja. Klausinėja, kur buvau, ką veikiau, kokie draugai supo. Jie lenda į mano asmeninį gyvenimą. Man tai labai nesmagu, taigi aš ne koks mažas vaikutis. Aš jau savarankiškas žmogus“.

Paauglys labai skaudžiai reaguoja į bausmės gavima, baudžiant jį to nenusipelnius.

,,Vienoje kaimo mokykloje vaikai dažnai vėluodavo į pamokas ir buvo stačiokiški su mokytojais. Direktorius paprastai juos bausdavo, liepdamas pjaustyti mokyklai malkas. Vieną kartą, kai nebuvo ką bausti, direktorius paprašė aukštesniųjų klasių mokinių, kad šie pasiliktų po pamokų supjauti malkų. Visi pasipiktino ,,Už ką mus baudžiate“?

Jokie įkalbinėjimai ir aiškinimai nepadėjo. Ir tai suprantama: vargu ar paaugliai noriai pjaustys malkas, jei tą darbą atlikdavo kaip bausmę.“

,,Paaugliai nori, kad su jais elgtųsi kaip su žmonėmis, sugebančiais atsakyti už savo veiksmus, ir nežeminti jų kitų akivaizdoje. Tėvai savo vaikais rūpinasi perdėtai: ,,Apsirenk šiltai, kad nesušaltum“. Jie nesupranta, kad mes jau ne be mažyčiai.“

,,Mane pamalonina, kai tėvai manimi pasitiki. Jie nieko neslepia nuo manęs, man atviri. Dažnai pykstuosi dėl to su tėvais. Mane žeidžia jų nepasitikėjimas.“

,,Noriu, kad tėvai su manimi elgtųsi kaip su žmogumi. Man patinka dalyvauti rimtuose šeimos pokalbiuose, išsakyti savo nuomone. Smagu, kai jie paklauso mano patarimų, mane supranta, pagiria, pasako, kad esu teisus. Man nepatinka, kad jie vis dar mane sekioja, tikrina kaip atlikau paskirtas užduotis. Jie mane dar vis laiko nesubrendusiu.“

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 2172 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.