Moterų socialinės ir teisinės nelygybės priežastys ir sprendimas europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Moterų socialinės ir teisinės nelygybės priežastys ir sprendimas europos sąjungoje

ĮVADAS

Nuo senų laikų moterys Europos civilizacijoje – kaip ir daugelyje kitų – buvo nelygiateisės vyrams. Būtent iš tokios, patriarchalinės, visuomenės išsivystė dabartinė Europa. XXI amžiuje politinės ir kultūrinės Europos civilizacijos ribos siejamos su Europos Sąjungos ribomis, kurioje jau deklaruojama, kad moterys ir vyrai privalo būti lygiateisiais. Tačiau praktiškai lygybė dar nėra įgyvendinta, tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos formų pasitaiko ne taip retai, kaip to norėtų ES teoretikai. Taip yra todėl, kad moterų nelygiateisiškumas daugelį amžių ir net tūkstantmečių mūsų civilizacijoje atrodė savaime suprantamas ir visiškai natūralus dalykas.

MOTERŲ NELYGITEISIŠKUMO PRIEŽASTYS

Kaip jau buvo minėta įvade, moterų nelygiateisiškumas yra giliai įsišaknijęs Europinėje civilizacijoje. Nuo senų senovės politinius reikalus tvarkydavo išskirtinai vyrai, o moterys buvo laikomos ne tokiom sumaniom, protingom, intelektualiom ir, galų gale, ne tokių stabilių emocijų savininkėm. Vienas iš svarbiausių istorinių laikotarpių, formavusių dabartinę europinę civilizaciją, buvo antika. Ir be jokios abejonės garsių to laikmečio filosofų mintys stipriai veikė ir vėlesnes minčių apie vienus ar kitus reiškinius kryptis. Platono mintis, jog iš tų, kurie gimė vyrais, bailiai ir neteisieji po mirties veikiausiai gyveno moteryse, savaime aišku, negalėjo formuoti teigiamos ir nediskriminuojančios nuomonės apie moteris. Platonas nebuvo išimtis iš kitaip manančių vyrų, greičiau tie, kurie manė, jog moteris gali ir privalo būti lygiateisė, Europos civilizacijos istorijoje beveik iki XX a. buvo laikomi išimtimis. Kadangi moterys beveik visą tą laikotarpį buvo praktiškai išstumtos iš Europos politinio ir kultūrinio gyvenimo kūrimo, tai jos viešosios nuomonės ir negalėjo stipriai įtakoti.

Pagrindinė priežastis, kodėl egzistuoja moterų diskriminavimo reiškinys, yra labai paprasta ir akivaizdi. Moterys biologiškai skiriasi nuo vyrų. Ir būtent čia, pasak Dorothy L. Sayers, akivaizdus, nepaneigimas ir visiškai aiškus faktas, kad ir moterys, ir vyrai yra tiesiog žmonės, yra paprasčiausiai pamirštamas. Pasak jos, skirstyti žmones į vyrus ir moteris yra tas pat, kas skirstyti juos į poetus ir mechanikus. Priklausymas vienai ar kitai grupei tegali reikšti bendrus dalykus vienoje ar kitoje srityje, o ne bendrumą apskritai.

Kadangi nė viena socialinė grupė ilgai slegiama neteisybės ir diskriminavimo negali nesukilti, tai ir moterų nelygiateisiškumo problemos sprendimų XX a. pr. buvo pradėta reikalauti su didele jėga ir veržlumu. Atsirado feminizmo reiškinys, kartais net pereidavęs į vyrų diskriminavimą ir moterų giminės iškėlimą. Tačiau pagrindinė sukilimo priežastis – moterų noras tiesiog turėti visas žmogaus teises – nebuvo pamiršta ir kaip nors stipriai koreguota. Tai yra jau beveik pasiekta ES.

Pasak Antoine Condorcet, nėra rimtos priežasties, kodėl tam tikra žmonių grupė dėl to, kad ji gali pastoti ir kurį laiką jaustis prastai, neturėtų naudotis teise, kuri niekada nebūtų atimta iš tų, kurie kiekvieną žiemą serga podagra ir lengvai peršąla. Čia ir yra susiduriama su kultūrine problema, kuri negali būti taip lengvai išsprendžiama jokiais teisiniais aktais ar įstatymais. Visuomenėje yra įprasta tam tikras funkcijas išskirtinai priskirti moterims arba vyrams. Pavyzdžiui, įprasta, kad ištekėjusi moteris yra atsakinga už vaikų auklėjimą ir buitinius namų rūpesčius. Pagal istoriškai susiformavusį ir mūsų civilizacijoje isišaknijusį supratimą, moteris tiesiog iš prigimties geriau susitvarko su vaikų priežiūra ir jų estetikos, grožio bei harmonijos poreikis tiesiog pats priverčia jas tvarkyti namus. Nors jokie moksliniai duomenys negalėtų to patvirtinti. Nėra tvarkingumo ar rūpinimosi vaikais geno, kuris būtų užkuoduotas išskirtinai moterų genuose. Todėl, iš tiesų, šitos funkcijos yra moterims priskirtos neteisingai ir pažeidžia jų teisę rinktis.

Štai, Peter Wust, apibūdindamas moters ir vyro paskirtį teigė, kad vyras yra tikrasis būties vagantas, kuriam lemtis nulėmė kovoti su visomis likimo jėgomis, kad jis visada prašalaitis, amžinas ‘benamis’, o moters esmė yra natūraliai būti namie, būti pasiekus tikslą. Tokia dažniausiai ir būna visuomenės nuomonė, jog vyro klaidos – tai ieškojimo pasekmė, o moters – kvailumo. Moterų nelygiateisiškumo kultūriniu atžvilgiu pavyzdys gali būti ir sukurtas nekaltybės kultas. Moterys pagal šį, visuomenės sukurtą idealųjį modelį, turi laukti savo išrinktojo, kol vyrai tuo tarpu yra niekieno nekontroliuojami ir net neakivaizdžiai skatinami kaupti seksualinę patirtį.

Įdomu, kad pagoniškoje Lietuvoje moterys buvo lygiateisės vyrams ir galėjo, neprarasdamos savo garbės ir orumo, išsiskirti su nepatikusiu vyru ir tuoktis su kitu, arba išmesti netikusį vyrą iš namų, pati savarankiškai valdyti savo turtą. Žinoma, tada Lietuva dar nebuvo kultūrinės Europos dalimi. Supratimas, kad moteris priklauso nuo vyro į mūsų šalį atėjo kartu su krikščionybe, kurioje moters padėtis žemesnė už vyro. Kadangi krikščioniškomis moralinėmis vertybėmis ir buvo pagrįsta visa to meto Europos kultūra, tai ir visuomenėje moterys, net tose šalyse, kur nuo seno būdavo lygiateisės, nulipo
socialiniu laipteliu žemiau už vyrus. Pavyzdžiui, moterų pavardės Lietuvoje ir dabar rodo šeimyninę padėtį: gyvena vyro ar tėvo namuose. Nors praktiškai dabar pavardės galūnė gali būti klaidinanti, ji iš esmės nurodo priklausomybę vyrui.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 897 žodžiai iš 2657 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.