Mūsų vaikų bėdos prasideda namuose todėl ir spręsti jas reikia ten
5 (100%) 1 vote

Mūsų vaikų bėdos prasideda namuose todėl ir spręsti jas reikia ten

Įvadas

Ydos – blogio apraiškos

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yda apibrėžiama kaip ,,bloga ypatybė, kliauda, trūkumas“. Tai įvairios blogio apraiškos, dorybės priešybė. Ydos būdingos tiek pavieniams žmonėms, tiek grupėms ar kolektyvams. Jos labai gajos. Greitai plinta ir įgyja patvarių asmeninių įpročių jėgą, yra pavojingos, nes demoralizuoja žmogų, stumia jį į blogį, ardo šeimą, sukelia daug skausmo ir išgyvenimų artimiesiems, sunkina darbinę veiklą, stabdo pažangą. Nugalint ydas, tarpsta teigiami charakterio bruožai. Pavyzdžiui, norint įveikti tingėjimą, ugdomas darbštumas, norint nugalėti melą, skiepijamas teisingumas.

Niekas mūsų taip nevaržo, kaip mūsų ydos.

H. de Balzakas

Dvasinės žmogaus kultūros ugdymas nėra paprastas, epizodinis dalykas -tai nuoseklus, nuolatinis, kruopštus tėvų dėmesys vaikų auklėjimui. Dabar žengianti į gyvenimą karta mato ir matys dar daug blogio, kurį paliko pusę amžiaus trukęs sovietinis gyvenimas: tingėjimą, nesąžiningumą, emocinį nekultūringumą, estetinį skurdą, egoizmą ir kt. Todėl itin svarbu suvokti konkrečias blogio apraiškas ir pastoti joms kelią. Tai padaryti leidžia geras auklėjimas arba saviaukla.

Dažnai tėvai stebisi, iš kur atsiranda ,,sunkūs“ vaikai. O atsiranda jie šeimose, kuriose tėvai daugiau domisi savimi, o rūpintis vaikais neturi jėgų, noro ir laiko. Tokie tėvai stato namus, keičia baldus, perka, parduoda arba girtauja, o vaikų gyvenimas plaukia savo vaga. Tėvai į įvairius vaiko elgesio nukrypimus žiūri atlaidžiai, guodžiasi: ,,Toks amžius – išaugs“, ,,Kitų irgi ne geresni“ ir pan.

Vaikai mato, kad suaugusieji per daug savimi užimti, neturi laiko pažvelgti į jų vidaus pasaulį, neįstengia ir nesistengia jų suprasti. Jie greitai perpranta tėvų mąstyseną, elgseną ir taikosi prie aplinkybių. Jeigu nori, kad mama ar tėtis nesibartų. nepamokslautų, nebambėtų, – reikia nesipainioti jiems po kojų, kur nors dingti. Taip patogiau ir maloniau, užuot sėdėti prie knygų.

Vaikus, linkusius ,,slysti paviršiumi“, vengti darbo, ieškoti malonumų reikia griežčiau kontroliuoti ir ,,kiečiau“ prižiūrėti. Sunkus vaikas neturėtų tikėtis, kad išsisuks nuo darbo ar pareigos. Tada jis susitaikys su mintimi, kad nėra kur dingti -vis tiek reikės padaryti tai, kas reikia padaryti. Tėvai turi būti akyli, viską pastebėti. nes sunkūs vaikai nusižengdami nori patikrinti, ar tėvai apskritai juo domisi. Kartu reikia ugdyti tokius asmenybės bruožus, kaip atsakomybė, pareiga, sąžiningumas.

Žmogus yra ramiausias ir švenčiausias gyvulys, jeigu jis nenumalšintas tinkamo auklėjimo; be auklėjimo arba blogai išauklėtas, jis yra žiauriausias iš visų žemės gyvūnų.

Platonas

Mūsų vaikų bėdos prasideda namuose, todėl ir spręsti jas reikia ten.

Krikščionių teologijos apibrėžtos ydos, kurios laikomos visų kitų nuodėmių pagrindu, yra puikybė, gobšumas, gašlumas, rūstumas, pavydas, persivalgymas ir tingumas, pyktis, pesimizmas ir puikybe.

Toliau aptarsime būdingesnes ydas ir jų šalinimo būdus.

Melas

Melas yra sąmoningai pasakyta netiesa. Tai labiausiai paplitusi yda. Daugkartinis melas virsta įpročiu, žmogaus charakterio savybe – melagingumu. Jam artimas veidmainiškumas, klastingumas, dviveidiškumas ir kt.

Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį.

J. Bekonas

Melas – sunki yda, rodanti žmogaus dvasinę menkystę ir žemą savigarbą. Jis pakerta tarpusavio pasitikėjimą, skleidžia įtarumą, trukdo bendrauti, ardo draugystę. Volteras taip rašė apie melą: ,,Mes dėl to melą laikome didžiausia gėda, kad iš visų blogų poelgių jį lengviausia nuslėpti ir paprasčiausia atlikti. Vaikų melas -pats pirmasis susvetimėjimo požymis. .

Melas — aplinkos poveikio ir auklėjimo padarinys, o ne įgimta savybė. Meluodamas vaikas iškreipia tiesą, tačiau ne kiekvienas jos iškreipimas yra smerktinas. Jeigu vaikas tai daro neturėdamas blogų motyvų, tokį melą reikia suprasti ir tinkamai reaguoti.

Melo priežastimi gali būti lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; ne gana to, melu galima siekti ir tikrai gero tikslo, bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.

I. Kantas

Už vaiko melo paprastai slypi žiaurūs tėvai. Melas neturėtų jokios prasmės, jei nebūtų jaučiama, kad tiesa pavojinga.

A. Adleris

Kovodami su melo apraiškomis, tėvai turėtų paisyti šių reikalavimų:

1. Kova su vaikų melu pradedama nuo savęs, f. y. nuo tėvų. Tėvai patys turi gerbti tiesą, nemeluoti vaikams, mokytojams. Jeigu jie sąmoningai verčia kaltę kitiems, patys atlieka už vaikus namų darbus, teisina be priežasties praleidinėjamas pamokas, rašinėja mokytojams fiktyvius raštelius, tai ir vaikai išmoksta meluoti, apgaudinėti. Negalima vaikams žadėti to, ko nebus įmanoma ištesėti. Kai tėvai taip elgiasi, tai ir vaikai ima gudrauti, slėpti, išsisukinėti, vengti viską pasakyti. Tėvai turi žinoti, kad vaikai labai gerai įsimena jų pažadus.

Melas dažniausiai atsiranda iš paprastų kasdieniškų tiesos iškraipymų, neaiškių, dviprasmiškų pasakymų ir pamažėl virsta įpročiu, netgi charakterio bruožu. Todėl tėvai turėtų vengti dviprasmybių, kad vaikai suvoktų aiškią melo ir
juokų, tiesos ir netiesos ribą.

2. Kiekvienu atveju reikia nustatyti ir salinti vaikų melo priežastis. Tai ir paprastas, ir kartu sunkus reikalavimas. Nevykdant jo, neįmanomas dorovinis vaiko tobulėjimas, nes iš melo išsirutulioja kitos ydos.

Vienas dalykas yra parodyti žmogui, kad jis klysta, o kitas- įskiepyti jam tiesą

Dž. Lokas

3. Negalima vaikų, ypač mažų, griežtai bausti už prasižengimus. Jeigu tėvai labai griežtai baudžia už kiekvieną smulkmeną, vaikus nuo jų pykčio ir galimų bausmių gelbsti melas. Prisipažinti ir atsiprašyti bijo, nes žino, kad vis tiek bus griežtai nubausti. Taip vaikas per melą patiria savisaugos džiaugsmą.

Vaikas rečiau meluoja, kai tėvai taktiškai reaguoja į pasakytą netiesą. Jeigu jis ką padarė ne taip ir prisipažino, tėvai turi būti atlaidesni – kitaip jis kitą kartą bijos sakyti tiesą. Kartu vaiko melas gali rodyti ne tik sąmoningą piktavališkumą, bet ir nepatyrimą, nemokėjimą pasirinkti.

4. Reikia padėti vaikams suvokti tiesą. Šis reikalavimas ypač aktualus bendraujant su mažais, trejų šešerių metų, vaikais, nes jiems dar sunku suvokti tiesą. Šiuo amžiaus tarpsniu geriau nesekti fantastinių bei absurdo pasakų. Reikia kantriai ir santūriai aiškinti, kad meluoti negalima. Pavyzdžiui, skaitydami pasaką apie septynis ožiukus, tėvai turėtų paaiškinti, kad vilkas yra negeras, nes jis apgavikas, kalba su ožiukais jų mamos balsu. Taip pat reikia ugdyti vaikų pastabumą, daugiau dėmesio kreipti į aplinkos tikrovės reiškinius, remtis konkrečiomis situacijomis i§ gyvenimo ir knygų.

Šiurkštumas

Tai neigiama žmogaus charakterio savybė, rodanti nepagarbą kitiems žmonėms, pasireiškianti atsikalbinėjimu, užgauliojimu, [žeidinėjimu, storžieviškumu, akiplėšiškumu, cinizmu, chuliganizmu. Šiurkštus vaikas stengiasi prievarta rodyti kitiems savo valią ar norus. Šiurkštumas paprastai atskleidžia žmogaus vidinio pasaulio skurdumą, dorovinį bukumą, nejautrumą.

Šiurkštus elgesys uždaro prieš mus visas duris į visas širdis

S. Smailsas

Šiurkštumas gali būti ir negebėjimo valdytis, kontroliuoti savo elgesį padarinys. Išorinis šiurkštumas dažniausiai reiškiasi nemaloniais žodžiais, įžeidžiančiomis replikomis, atgrasiais gestais. Toks elgesys rodo ir elementarios kultūros stoką.

Kai kurių tėvų manymu, bręsdami vaikai tampa šiurkštūs, įžūlūs ir žiaurūs. Tačiau taip nėra. Psichologai (K. Izardas, V. Kruteckis, N. Lukinas) daugeliu tyrimų įrodė, kad šiurkštumo šaknys glūdi šeimoje, t. y. toje terpėje, kurioje vaikas auga ir auklėjamas. Vaikystėje patirtas šiurkštumas vėliau trukdo suvokti tikrąsias dvasines vertybes, bendrauti su žmonėmis. Taigi, norėdami pakeisti šiurkščių vaikų elgesį, tėvai turi suprasti savo daromas auklėjimo klaidas ir jas šalinti. Be abejo, reikia atsižvelgti į brendimo laikotarpiu padidėjusį vaikų jautrumą, nervingumą.

Kartais šiurkštumas gali būti ne tik neišsiauklėjimo požymis, bet ir tam tikras švelnumo išgyvenimas. Pajutęs švelnumą, paauglys gali ir susigėsti, o dėl to pasidaryti atžarus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1358 žodžiai iš 4507 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.