Našlaičiai vaikai
5 (100%) 1 vote

Našlaičiai vaikai

11

ŠIAULIŲ KOLEGIJA

SVEIKATOS FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Savarankiškas darbas Nr. 2

[pic]

(soc. darbas su šeima)

Darbą atliko: Ingrida Čaika, IISD

Tikrino: G.

Gerikaitė

Šiauliai

2003m.

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….

………………………………………3

Socialinė

našlaitystė………………………………………………………..

……………………….4

Situacija………………………………………………………….

…………………………………….. 5

Problemos sprendimo ir konsultavimo

eiga………………………………………………….6

Išvados ir

pasiūlymai…………………………………………………………

……………………..7

Literatūra…………………………………………………………

………………………………………8

Įvadas

Kai šeimos narys miršta, vaikai reaguoja skirtingai nei suaugę.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai mirtį suvokia kaip laikiną ir negalutinę –

dažniausiai paveikti filmukų ar kompiuterinių žaidimų, kuriuose herojai

miršta ir vėl atgyja. Vaikai nuo 5 ir 9 metų jau labiau suvokia mirties

negrįžtamumą, bet vis dar netiki, kad tai gali atsitikti ir jiems ar kam

nors, ką jie pažįsta.

Šeimos nario mirties atveju vaiko šoką apsunkina tai, kad kiti

šeimos nariai būna emociškai neprieinami dėl jų pačių išgyvenimų.

Svarbu žinoti galimas vaikų reakcijas, o taip pat pavojaus

signalus, kada vaikui reikalinga pagalba.

Neigimas. Keletą savaičių po mirties vaikas gali neigti mirties

faktą, bet ilgalaikis neigimas ir liūdesio vengimas gali sukelti kitų

problemų. Vaikas, kuris bijo dalyvauti laidotuvėse, neturėtų būti

verčiamas, tačiau rekomenduotina nors ir neilgas dalyvavimas kokioje nors

ceremonijoje – maldoje, žvakės degime ar pan.

Liūdesys ir gedulas. Kai vaikas suvokia mirties faktą, jis aktyviai

liūdi ir gedi. Svarbu, kad jis žinotų, jog galima liūdesį rodyti.

Pyktis. Miręs asmuo buvo svarbus vaiko gyvenime, ir pyktis yra

natūrali reakcija, jo netekus. Vaikas pyktį gali išreikšti žaizdamas

agresyvius žaidimus, jįė gali kamuoti naktiniai košmarai. Kartais pyktis

gali būti nukreiptas į likusius šeimos narius.

Kaltė. Mažesni vaikai, dėl savo magiško mąstymo tiki, kad jie yra

visko, kas atsitinka priežastis. Jie gali prasimanyti, kad brolis ar sesuo,

mama ar tėtė mirė, nes jie kažkada to „norėjo“. Vaikai jaučia kaltę, tarsi

tas „noras“ išsipildė.

Socialinė našlaitystė

Socialinė našlaitystė, kaip reiškinys, tampa labai opi. Vaikai,

priskiriami socialiniams našlaičiams, turi gyvus tėvus. Kodėl tėvai ar

dažniausiai vienišos mamos palieka savo vaikus? Kokios priežastys?

I.Leliūgienė knygoje „Žmogus ir socialinė aplinka“ teigia, kas

socialinė našlaitystė žinoma nuo senų laikų. Jau tada iškildavo klausimas:

kas tokiais vaikais pasirūpins, juos išlaikys, auklės? Mokslinėje

literatūroje našlaičių prieglaudos minimos jau IV – V amžiuje. Šiose

prieglaudose buvo rūpinamasi vaikais, kurie visiškai neturėjo tėvų,

pamestinukais bei tėvų paliktais vaikais.

Socialinė, ekonominė ir politinė situacijabet kurioje šalyje lemia

visų tos šalies žmonių gyvenimo gerovę. Nuo to priklauso, ar šeima

ateinančio į šį pasaulį kūdikio lauks su džiaugsmu ar su nerimu, kurį dar

labiau padidins rūpestis dėl papildomų išlaidų.

Tyrinėjant socialinės našlaitystės reiškinį pastebėta, kad adugelis

motinų, kurios atsisakė savo vaikų, pačios augo nedarniose šeimose. Joms

nuo vaikystės buvo skiepijamas neigiamas požiūris į vyro ir moters

santykius. Dauguma tokių moterų kaip asmenybės formavosi savotiškoje

subkultūroje. Dalis jų vaikystėje kentėjo nuo artimųjų pažeminimų,

išnaudojimo, abejingumo, seksualinio priekabiavimo, smurto.

Vaikams labai didelę reikšmę turi motinos auklėjimas. Prievarta ir

motinos patyčios mergaitei įskiepija klaidingą požiūrį į motinystę,

sumenkina jos svarbą. Mokslininkai pastebėjo, kad tokios mergaitės jau nuo

vaikystės yra agresyvios ir netolerantiškos. Jos savo problemas sprendžia

kumščiais ir grubumu. Vėliau, kai pačios tampa motinomis, tomis pačiomis

priemonėmis sprendžia konfliktus su savo vaikais.

Labai jauna mama dažnai atsisako savo kūdikio, nes pasirodo

nesugebanti priimti naujagimio emocinių ir ekspresyvinių signalų. Tokia

motina neatsako į savo kūdikio
šauksmą, nes ji tam morališkai

nepasiruošusi, ji nemoka elgtis ir dažniausiai net nenori mokėti. Ką tik į

pasaulį atėjęs vaikutis ieško atramos, šiltų rankų ir širdies plakimo. Jis

ieško mamos. Bet mama jo negirdi, todėl ryšys nutrūksta tik perkirpus

virkštelę. Vaikas pasilieka vienas. Tai pirmas, bet labai stiprus

naujagimiui stresas; artėjančios nemeilės ir abejingumo pradžia.

Situacija

Netoli mano gyvenvietės esnančiame kaime, prieš 3 metus įvyko

didelė nelaimė, nes trys mergaitės tapo našlaitėmis, jų tėveliai vieno

nelaimingo atsitikimo metu per autokatastrofą žuvo. Ši tragedija sukrėtė

visus aplinkinius miestelius bei kaimus. Pats didžiausias klausimas buvo:

kur dėsis mergaitės, kas jas užaugins ir jomis pasirūpins? Kitas dalykas

kas labiausiai sukrėtė tai, kad mergaitės buvo paliktos antrame plane, nes

visi giminės ir artimieji puolė savintis viską kas tuose namuose buvo, mat

jie turėjo nuosavą būstą. Skaudžiausia buvo tai, kad niekas neguodė

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 780 žodžiai iš 1541 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.