Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai
5 (100%) 1 vote

Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai

1121

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 1

 JAV kriminologas Edvinas Suthrelandas pirmas identifikavo ekonominį nusikalstamumą kaip atskirą rūšį, pavadindamas ją baltųjų apykaklių nusikalstamumu (White Collar Crime).

 Šį nusikalstamumą, anot Sutherlando, sudaro aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio daromi pažeidimai jų profesinės veiklos rėmuose.

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 2

Prof. V.Piesliakas, apibendrinęs vyraujančias Vakarų valstybių teisininkų nuomones, siūlo ekonominiu laikyti nusikaltimą, kuris atitinka šiuos kriterijus:

 padaromas komercinės ūkinės veiklos srityje;

 yra susijęs su kaltininko tarnyba;

 pažeidžia įstatymus, reguliuojančius ekonominę tvarką ir prieštarauja sąžiningo ūkininkavimo principams;

 yra savanaudiškas, t.y. juo siekiama gauti neteisėtos turtinės naudos ar išvengti nuostolių kitų visuomenės grupių sąskaita.

(Piesliakas V. Ekonominiai nusikaltimai Europos valstybių bei JAV teisėje // LPA mokslo darbai. 1993. T.1.)

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 3

Anot Vokietijos profesoriaus Tiedemano, ekonominiai nusikaltimai yra dviejų rūšių:

 1) Nusikaltimai valstybiniam ekonominiam valdymui (valstybės interesams ekonomikoje). Į šią grupę įeina įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pvz., kontrabanda, neteisėtas vertimasis ekonomine veikla, neteisėta įmonės veikla, vengimas mokėti mokesčius, netikrų pinigų paleidimas apyvarton, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.;

 2) Nusikaltimai ūkinės apyvartos dalyvių individualiems interesams (nusikalstamas bankrotas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.)

Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)

Objektyvieji požymiai

(lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas)

 Objektas – tiesioginis – prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Papildomais objektais laikytina finansų sistema, visuomenės saugumas.

 Dalykas – daiktai, kuriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL.

 Veika – neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną.

 Būdai – a) nepateikimas daiktų muitinės kontrolei; b) kitoks šios kontrolės išvengimas.

 Subjektas – fizinis asmuo, turintis 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.

 Baigtumas priklauso nuo neteisėto gabenimo būdo (žr. toliau), bet nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų.

Kontrabandos dalykas – 1

 Kontrabandos dalyką sudaro į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikytini muitinės priežiūros priemonės.

 Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatytos į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojamos. Tokių daiktų ir prekių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Europos bendrijų muitinės kodeksas.

Kontrabandos dalykas – 2

 Kontrabandos dalyku pripažįstami daiktai ir prekės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę.

 Kontrabandos dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo // Žinios, 2004.04.30, Nr.: 70- 2475; Žinios, 2004.05.05, Nr.: 75.

 Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės.

Prekių ir daiktų deklaravimo būdai:

 Raštu arba naudojant duomenų apdorojimo technines priemones (deklaracija ir kiti bûtini dokumentai).

 Žodžiu arba veiksmu, kuriuo rodomas noras pateikti muitinei daiktus. Toks deklaravimas yra ribojamas ir netaikomas komercinėms pervežimams.

 Per žaliąjį arba raudonąjį kanalus. Per žaliąjį kanalą eina žmogus, neturintis ko deklaruoti, o per raudonąjį kanalą eina žmogus, nesantis tikras, ar turi ką deklaruoti, ar ne.



Dažniausiai pasitaikantys kontrabandos būdai

 Klastojami vežamo krovinio muitinės dokumentai, žymos, kodai, nurodomos neteisingos prekių kainos, svoris ir pan., tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius.

 Prekės slepiamos sunkiai pasiekiamose krovinio vietose.

 Gabenamos prekės chemiškai apdorojamos nuslepiant jų tikrąjį pobūdį, pvz., apdorojus spiritą kvapniomis medžiagomis jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama cheminėje pramonėje.

 Muitinės pareigūnų papirkinėjimas, kad šie nuslėptų pažeidimą.

 Prekės gabenamos ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sieną ir kt.

Daiktų gabenimo per valstybës sienà neteisėtumas

 Daiktų ir prekių gabenimo į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos teisėtumą apsprendžia LR muitinės įstatymas (Žin., 2004.04.30, Nr.: 73-2517), kuris nuostato taisykles, kurios savo ruožtu yra pagrįstos ES teisės aktais.

 Tačiau pagal LR BK 199 str. gabenimas pripažįstamas kontrabanda, kai gabenami daiktai ar prekės:

a) nepateikiami muitinės kontrolei arba

b) kitaip išvengiama šios kontrolės.

Gabenimas per valstybės sieną kaip veika

 Gabenimas suprantamas kaip bet koks
daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p. 2.1. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20).

Daiktų nepateikimas ir kitokiu muitinės kontrolės išvengimas kaip kontrabandos būdai

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.p. 2.2., 2.3. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.

 Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai).

 Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.

Suklastotos muitinės deklaracijos ir kitų dokumentų pateikimas kaip muitinës kontrolės vengimo būdas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.p. 2.3.1., 2.3.2. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.

 Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertës, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai.

 Prie kitų dokumentų, kurie gali bûti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, licencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.

Kontrabandos baigtumo momentas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.5. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.

 Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.

 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

Kontrabandos (BK 199 str. 1 d.) nusikaltimo subjektyvieji požymiai

 Pakaltinamumas

 Tiesioginė tyčia

– Kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti.

– Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvadą, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai svarbi nuostata, nes komerciniuose pervežimuose, prekių gabentojas (vairuotojas) ir deklaracijų ir kitų dokumentų pildytojas – tai skirtingi asmenys. Vairuotojas gali nieko nežinoti apie gabenamų prekių melagingą deklaravimą, apie suklastotus dokumentus ir pan.

Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda (LR BK 199 str. 2 d.)

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1269 žodžiai iš 4134 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.