Pareigunu psichologines problemos
5 (100%) 1 vote

Pareigunu psichologines problemos

Turinys

Įvadas 2 psl.

I. Streso apibrėžimas 3 psl.

II. Paprastasis stresas 3 psl.

III. Kaupiamasis stresas 3 psl.

IV. Kritinio įvykio stresas 5 psl.

V. Potrauminio streso sutrikimai 7 psl.

VI. Pagrindiniai streso įveikimo principai 9 psl.

Literatūra 10 psl.

Įvadas

Daugumai žmonių žodis stresas asocijuojasi su kažkuo nemaloniu. Ar stresas visada yra neigiamas reiškinys? Labai paprastai stresą galima apibrėžti kaip žmogaus fizinę ir emocinę reakciją į pasikeitimus. Stresas yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Jaudulys, nerimas, baimė yra visiškai natūralios žmogaus reakcijos. Kiekvienas žmogus ne tik pajėgia ištverti tam tikrus stresinius poveikius, bet ir jaučia jiems natūralų poreikį. Tam tikra streso dozė yra naudinga, sutelkia žmogų veiklai. Stresas dažnai gali būti progreso šaltinis, daryti įtaką asmenybės augimui. Ekstremaliomis situacijomis žmogus gali pažinti savo galimybes, atrasti savyje savybių, kurių net neįtarė turįs. Taip yra ugdoma valia, stiprėja pasitikėjimas savimi.

Negatyvus streso poveikis prasideda tada, kai patiriama įtampa viršija galimybes su ja susidoroti. Energija, padedanti žmogui adaptuotis įvairiose situacijose, nėra beribė ir šiuolaikinėmis gyvenimo sąlygomis gyvenančiam žmogui įgimtų prisitaikymo mechanizmų dažnai nepakanka. Stiprus, ilgalaikis ar pasikartojantis stresas alina žmogaus psichines ir fizines jėgas, daro jį dirglų, suirzusį, depresyvų ar agresyvų, mažėja jo darbingumas, kūrybiškumas, blogėja santykiai su aplinkiniais. Dažnai patiriamas stresas būtinai paveikia kiekvieną gyvenimo sritį, įskaitant ir sveikatą.

Policininko profesija minima kaip viena iš sukeliančių daugiausia streso. Policijos pareigūnai savo darbe labai dažnai susiduria su kritiniais įvykiais ir kasdienine įtampa, kuri reikalauja specialaus pasirengimo, sugebėjimo prisitaikyti ir tam tikrų charakterio savybių. Pareigūnai išmoksta susitvardyti ir būti ištvermingi situacijoje, kuri nėra normali paprastam žmogui. Deja, ir jų galimybės turi ribas. Policijos pareigūnai turėtų ypač gerai suprasti streso įtaką jų kasdieniniam gyvenimui. Didelę dalį streso galima valdyti. Taigi, mokytis įveikti stresą – tai realiai rūpintis savo gyvenimo gerove. Kad galėtume kokį nors reiškinį valdyti, pirmiausia turime jį pažinti. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti galimas reakcijas į traumuojantį įvykį bei surasti pagrindinių žinių apie įvairų stresą, jo pasekmes ir kontrolės galimybes.

I. Streso apibrėžimas

Stresas – tai kokios nors situacijos sukelta vidinės įtampos būsena.

Stresas yra normali žmogaus reakcija į nenormalią situaciją ir pirmiausia atlieka savisaugos funkciją, versdamas mus susikoncentruoti į tam tikrą grėsmę: maksimaliai sutelkti energiją ir pasirengti veiksmams tai grėsmei įveikti.

Policininkas savo darbe susiduria su įvairiomis situacijomis. Vienos jų kelia mažesnę įtampą, kitos – didesnę. Pagal intensyvumą skiriamos (Lažinskienė, 2001) trys streso rūšys:

– paprastas stresas

– kaupiamasis stresas

– kritinio įvykio stresas

II. Paprastas stresas

Kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Labai svarbu žinoti ir pažinti streso požymius – išmokti stebėti savo fizinę būseną ir kūno reakcijas bei elgesį stresinėje situacijoje. Galima išskirti tris bendras streso simptomų grupes:

– fiziniai,

– psichologiniai,

– elgesio.

Asmens jautrumas stresinei situacijai priklauso nuo jo fizinės bei psichologinės būklės ir įvykių, tuo metu vykstančių jo aplinkoje, pvz., sergantis, neišsimiegojęs, nerimastingas arba prislėgtas asmeninių rūpesčių ir pan. žmogus gali reaguoti greičiau ir intensyviau.

III. Kaupiamasis stresas

Kaupiamasis stresas yra dažnos (dažnumas), stiprios (intensyvumas) ir ilgai trunkančios (trukmė) įtampos rezultatas. Bėgant laikui, žmogaus fizinės ir psichologinės reakcijos į pasikartojančias intensyvias, daug jėgų reikalaujančias ar grėsmingas situacijas gali atsirasti tada, kai nėra jokios objektyvios grėsmės ar pavojaus. Žmogus jaučia nuolatinę fizinio ir psichologinio sujaudinimo būseną. Tokiomis aplinkybėmis įtampa pereina į išsekimą bei kitus simptomus ir žmogus nesugeba įveikti patiriamo streso.

Jeigu nekreipiama dėmesio į besikaupiantį stresą, galima “perdegti”. Būnant tokios būsenos gali pasikeisti nuostatos, susijusios su darbu, kolegomis bei traumuojančiomis situacijomis, su kuriomis susiduriama tarnybos metu. Pvz., darbas, kurį anksčiau mėgote, gali Jums tapti visiškai neįdomus arba, atvirkščiai, galite visiškai pasinerti į darbą ir ignoruoti visus kitus Jums svarbius gyvenimo dalykus. Kai perdegimo būsena užsitęsia, o poreikis ilsėtis ignoruojamas arba nepastebimas, pasireiškia išsekimo būsena, o tai gali sukelti rimtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

Kaupiamojo streso požymiai

Kadangi stresas nuolat kaupiasi, jis tampa kasdienybės dalimi ir įprasta būsena, todėl būna sunku pastebėti streso požymius. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kaupiamojo streso simptomai (Kent G., Dalgleish M) intensyvėja. Iš pradžių pasirodo įspėjamieji požymiai (neapibrėžtas nerimas, dažniau prarandama emocijų kontrolė, depresija, nuobodulys, apatija,
emocinis nuovargis).

Vėliau atsiranda aiškesni simptomai (odos bėrimai, bendras fizinis ir emocinis nuovargis, stiprėjanti depresija, padažnėjęs alkoholio vartojimas, nepaskirtų vaistų vartojimas, padažnėjęs rūkymas, pakilęs kraujospūdis, migreniniai galvos skausmai, blogas apetitas, opos, didelis dirglumas, nesutarimai šeimoje ir/arba tarpasmeninių santykių problemos, verksmingumas, intensyvus nerimas, širdies darbo sutrikimai, nelankstus mąstymas, atsiribojimas nuo draugų, šeimos, bendradarbių, nerimastingumas, nemiga, kiti fiziniai ir emociniai simptomai).

Laikui bėgant simptomai dar labiau stiprėja ( miego sutrikimai, dažniau pasikartojantys galvos skausmai, peršalimai ir/arba skrandžio sutrikimai, raumenų skausmai, stiprėjantis fizinis bei emocinis nuovargis, dar stipresnė depresija, kontaktų su aplinkiniais apribojimas).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 872 žodžiai iš 2796 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.