Parlamentinės respublikos bruožai Lietuvos respublikos atveju
4.5 (90%) 2 votes

Parlamentinės respublikos bruožai Lietuvos respublikos atveju

Parlamentinės Respublikos bruožai: Lietuvos Respublikos atveju

Turinys

Įvadas 2

1. Parlamentas 3

1.1. Lietuvos Respublikos Seimas 5

1.1.1. Seimo struktūra ir tvarka 5

1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos 5

1.1.3. Seimo frakcijų ir kontrolierių funkcijos seime 7

2. Vykdomoji valdžia: Parlamentinis valdymas 8

3. Vykdomoji valdžia: Pusiau prezidentinis valdymas 8

3.1 Lietuvos Respublikos Prezidentas 9

3.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 11

3.3 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 12

3.4 Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir kitos instancijos 14

Išvados 18

Įvadas

Įsijungią televizorių, pervertią spaudą labiai dažnai susiduriame su sąvoka “Seimas”, “Seimo narys”. Tačiau ar kievienas žinome kas tiksliai sudaro Seimą ir kaip ši įstatymų leidžiamoji struktūra veikia?

Prisiminkime, kad kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado jau XV a. antrojoje pusėje. Tuo tarpu įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje, tačiau tuo metu jis dar nebuvo pilnavertė legislatyvinė institucija. Taigi, matome, kad Lietuvos Respublikos Seimo raida apima gana platų laikotarpį. Dar 1936-1940 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo tik 49 atstovai, tarp kurių nebuvo nei vienos moters. Šių dienų Lietuvos Respublikos Seimas nuo prieŠ II Pasaulinį karą veikusių Lietuvos Respublikos Seimų skiriasi ne tik savo sudėtimi, bet ir darbo pasidalinimu bei funcijomis.

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas (pranc. parler – kalbėti). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas, atsiradus Anglijoje XIII a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybes santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba iš dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse. Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), Seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), Seimo statutas (1998 m.) reglamentuoja Seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisine padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos kausimus.

Savo temoje smulkiai apibudinsiu valdžios institucijas Lietuvoje, bei atkreipsiu dėmesi i jų funkcijas ir valdymo bruožus.

1. Parlamentas

Parlamentas – valstybes valdzios institicija, be kurios neimanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujancios demokratijos. Jis dažnai laikomas demokratijos simboliu, kuris isreiškia tautos valią ir įkūnija suverenitetą. Parlamentas susideda iš keliasdešimt ar net kelių šimtų tautos rinktų atstovų. Kiek reikia rinkti tautos atstovų, iš anksto nustatoma valstybės konstitucijoje.(2)

Šiuolaikinių valstybių parlamentai būna arba vienerių, arba dvejų rūmų. Mažesnės valstybės turi vienerių rūmų parlamentą, o didesnės – dvejų. Vienerių rūmų parlamentai dažniausiai suformuojami tiesioginiais ir visuotiniais rinkimais. Dvejų rūmų parlamentuose dažniausiai vieni rūmai laikomi žemesniais, o kiti aukštesniaisiais (JAV – Atstovų rūmai ir Senatas, Didžiojoje Britanijoje – Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai).

Rinkimuose į parlamentą dalyvauja įvairios politinės partijos, visuomeniniai politiniai judejimai, gali kelti savo kanditatūras ir pavieniai asmenys. Kiekvienos kandidatuojančios į parlamentą politinės grupuoės tikslas – gauti kuo daugiau rinkėjų balsų ir daugiau vietų parlamente. Rinkėjų valia į parlamentą patenka įvairių politinių jėgų atstovai, kurie pagal partinę priklausomybę vėliau susiskirsto į frakcijas.

Naujai išrinktam parlamentui reikia išsirinkti pir,ininką, kuris tiesiogiai vadovaus jo posėdžiams. Parlamento pirmininkas turi būti tolerantiškas visiems be išimties deputatams, nes nuo jo darbo stiliaus ir gebėjimų priklauso visas parlamento darbas.

Naujai išrinktam parlamentui tenka suformuoti nemaža įvairaus pobūdžio ir paskirties komisijų ir komitetų, kuriuose svarstomi įstatymų projektai. Svarbiausias parlamento uždavinys ir darbas yra valstybės įstatymų priėmimas.

Įvairiose valstybėse parlamentai vadinami skirtingai:

 JAV – Kongresas (Senatas ir Atstovų Rūmai);

 Lietuvoje, Latvijoje – Seimas;

 Lenkijoje – Tautos Susirinkimas (Seimas ir Senatas);

 Islandijoje – Altingas (Aukštieji ir Žemieji Rūmai);

 Ispanijoje – Generaliniai Kortesai (Deputatų Kongresas ir Senatas);

 Nyderlanduose– Generaliniai Luomai (Pirmieji ir Antrieji Rūmai);

 Norvegijoje – Stortingas (Lagtingas – Odelstingas);

 Švedijoje – Riksdagas;

 Prancūzijoje –
Parlamentas (Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas);

 Italijoje – Parlamentas (Deputatų Rūmai ir Respublikos Senatas);

 Didžiojoje Britanijoje – Parlamentas (Lordų Rūmai ir Bendruomenių Rūmai);

 Belgijoje – Parlamentas (Atstovų Rūmai ir Senatas);

 Portugalijoje – Respublikos Susirinkimas;

 Estijoje – Valstybės Asamblėja;

 Šveicarijoje – Parlamentas (Federacinis susirinkimas ir Nacijos Taryba).

Parlamento gimtinė – Anglija. Čia jis užsimezgė, rutuliojos ir XVIII – XIXa. susiformavo galutinai.

Šiuolaikinės Didžiosios Britanijos parlamentas sudarytas iš vejų rūmų: žemųjų (Bendruomenių) ir aukštųjų (Lordų).

Lordų Rūmai – nerenkamas organas. Juos sudaro kilmingieji aristokratai, lordai, teisėjai ir Anglikonų bažnyčios arkivyskupai bei vyskupai. Bendras perų (aukštosios aristokratijos titulas) skaičius – 1100 žmonių. Šiandien smarkiai suvaržytos lordų įstatyminės funkcijos: vienokį ar kitokį įstatymo projektą (ne finansinio pobudžio) jie gali sulaikyti tik vieneriems metams.

Pirmuoju smuiku parlamente (ir visame šalies politiniame gyvenime) groja Bendruomenių Rūmai. Juose dirba 650 deputatų, išrinktų penkeriems metams. Nusprendus ministrui pirmininkui ar esant nepasitikejimo votumui, šis laikas gali būti sutrumpintas. Įstatymų projektai svarstomi ir priimami abejuose rūmuose.

Bendruomenių Rūmų svarstomi Įstatymų projektų galima išskirti 3 rūšis:

 Projektai, kuriuose pateikia vyriausybė;

 Projektai, kuriuos pateikia parlamento nariai;

 ,,Privatūs“ įstatymų projektai, kuriuos pateikia interesų grupės.

Įstatymų projektas pereina tris skaitymus. (2)

Pirmasis skaitymas – tai įstatymo projekto pavadinimo paskelbimas, nagrinėjant jo teksto iš esmės.

Antrasisi skaitymas – pagrindinių įstatymo projekto principų svarstymas.

Per trečiąjį skaitymą išklausomas pranešimas apie padarytus pakeitimus ir svarstomos redakcinės pataisos. Paskui balsuojama.

Bendruomenių Rūmai pirmininkas vadinamas spikeriu, jis yra labai svarbi figūra. Nustato kalbėtojų eilę, suteikia ir atima teisę deputatui kalbėti, gali atidėti kokį nors klausimą ar nebeleisti jo svarstyti parlamente.

Parlamento funkcijų turinys ir galių apimtis priklauso nuo konstitucinio valdymo tipo. Įtakingiausias parlamentas yra parlamentinio valdymo sistemoje. Šiuo atveju parlamentui tenka rinkti valstybės vadovą.

Parlamentinio valdymo sistemoje parlamentas formuoja ir vyriausybę – nuo premjero iki ministrų paskyrimo bei veiklos programos tvirtinimo.

Svarbus vaidmuo tenka parlamentinei opozicijai. Pagrindinė jos funkcija – vertinti, kritikuoti vyriaysybės politiką ir teikti siūlymus.

Parlamento pagrindinės funkcijos:

 valstybės tautos atstovavimas;

 įstatymų leidyba ir valstybės biudžeto tvirtinimas;

 vykdomosios valdžios formavimas ir kontrolė. (3 )

1.1. Lietuvos Respublikos Seimas

Seimas – LDK luominis valdžios organas, jo suvažiavimas; respublikos auksčiausias įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, parlamentas (pvz. Lietuvos Respublika).(1)

1.1.1.Seimo struktūra ir darbo tvarka.

Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai (vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas). Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys — spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus. Seimo ir jo valdybos dokumentų rengimo, valstybės institucijų vadovams pateiktų paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą prižiūri ir kitas Seimo statuto 31 straipsnyje numatytas funkcijas atlieka bei Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, jis yra Seimui ir jo valdybai atsakingas valstybės tarnautojas (ne Seimo narys), viešo konkurso tvarka Seimo skiriamas 5 metams. Įstatymu projektams nagrinėti ir kitiems Seimo statute numatytiems klausimams rengti pagal veiklos kryptis sudaromi 13 komitetų, jų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. Atskiriems klausimams ištirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti yra. sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų, Administracinė bei Peticijų ir kitos laikinosios komisijos.

1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos

Lietuvos respublikos konstitucija, priimta 1992m spalio 25 d., skelbia:

 Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika.

 Suverenitetas Lietuvoje priklausp Tautai.

 Aukščiausią suverenią galią Tauta išreiškia tiesiogiai ar per demokrariškai išrinktus savo atstovus.

 Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas, Vyriausybė, Teismas.

` Seimą sudaro tautos atstovai – 141 seimo narys. Kaip minėta anksčiau, jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. 1992 m. Liepos 9d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba:

 Nutarė surengti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą 1992 m. spalio 25d.;

 Konstatavo, jog Aukščiausios Tarybos įgaliojimai baigsis, kai bus išrinktas naujasis Seimas ir jam susirinkus į pirmąjį posėdį.

Lietuvos Respublikos Aulsčausios Tarybos Akte ,,Dėl atkuriamojo Lietuvos Respublikos Seimo“ pažymėta, kad naijai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas perima nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų ir 1990 m. išrinktos
Auksčiausios Tarybos teises ir tęsia jų tradicijas. Tuo jis išreiškia nepriklausomos valstubės – Lietuvos Respublikos – tęstinumą. Lietuvos Respublikos Seimas yra Lietuvos valstybingumo simbolis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus ;

11) skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro įkyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. ( 1 )

Kaip matyti, tai gana platūs Seimo įgaliojimai, tačiau pagrindinė Seimo funkcija yra įstatymų leidžiamosios valdžios įgyvendinimas (tarp jų ir Konstitucijos pataisų priėmimas). Seimo ypatingąją prerogatyvą sudaro valstybės biudžeto projekto svarstymas, jo tvirtinimas ir vykdymo kontrolė, pritarimas Ministro Pirmininko kandidatūros skyrimui ir pateiktai Vyriausybės programai, aukščiausiųjų kontroliuojančių pareigūnų ir aukščiausiųjų teismų instancijų teisėjų skyrimas, tarptautinių sutarčių ratifikavimas, karo ir nepaprastosios padėties įvedimas ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1689 žodžiai iš 5554 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.