Parlamentinės respublikos bruožai Lietuvos respublikos atveju
4.5 (90%) 2 votes

Parlamentinės respublikos bruožai Lietuvos respublikos atveju

1121314151

Parlamentinės Respublikos bruožai: Lietuvos Respublikos atveju

Turinys

Įvadas 2

1. Parlamentas 3

1.1. Lietuvos Respublikos Seimas 5

1.1.1. Seimo struktūra ir tvarka 5

1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos 5

1.1.3. Seimo frakcijų ir kontrolierių funkcijos seime 7

2. Vykdomoji valdžia: Parlamentinis valdymas 8

3. Vykdomoji valdžia: Pusiau prezidentinis valdymas 8

3.1 Lietuvos Respublikos Prezidentas 9

3.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 11

3.3 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 12

3.4 Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra ir kitos instancijos 14

Išvados 18

Įvadas

Įsijungią televizorių, pervertią spaudą labiai dažnai susiduriame su sąvoka “Seimas”, “Seimo narys”. Tačiau ar kievienas žinome kas tiksliai sudaro Seimą ir kaip ši įstatymų leidžiamoji struktūra veikia?

Prisiminkime, kad kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado jau XV a. antrojoje pusėje. Tuo tarpu įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje, tačiau tuo metu jis dar nebuvo pilnavertė legislatyvinė institucija. Taigi, matome, kad Lietuvos Respublikos Seimo raida apima gana platų laikotarpį. Dar 1936-1940 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo tik 49 atstovai, tarp kurių nebuvo nei vienos moters. Šių dienų Lietuvos Respublikos Seimas nuo prieŠ II Pasaulinį karą veikusių Lietuvos Respublikos Seimų skiriasi ne tik savo sudėtimi, bet ir darbo pasidalinimu bei funcijomis.

Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas (pranc. parler – kalbėti). Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis vienas gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas, atsiradus Anglijoje XIII a., įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybes santvarkos formą parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba iš dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse. Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tęsėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), Seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), Seimo statutas (1998 m.) reglamentuoja Seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisine padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos kausimus.

Savo temoje smulkiai apibudinsiu valdžios institucijas Lietuvoje, bei atkreipsiu dėmesi i jų funkcijas ir valdymo bruožus.

1. Parlamentas

Parlamentas – valstybes valdzios institicija, be kurios neimanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujancios demokratijos. Jis dažnai laikomas demokratijos simboliu, kuris isreiškia tautos valią ir įkūnija suverenitetą. Parlamentas susideda iš keliasdešimt ar net kelių šimtų tautos rinktų atstovų. Kiek reikia rinkti tautos atstovų, iš anksto nustatoma valstybės konstitucijoje.(2)

Šiuolaikinių valstybių parlamentai būna arba vienerių, arba dvejų rūmų. Mažesnės valstybės turi vienerių rūmų parlamentą, o didesnės – dvejų. Vienerių rūmų parlamentai dažniausiai suformuojami tiesioginiais ir visuotiniais rinkimais. Dvejų rūmų parlamentuose dažniausiai vieni rūmai laikomi žemesniais, o kiti aukštesniaisiais (JAV – Atstovų rūmai ir Senatas, Didžiojoje Britanijoje – Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai).

Rinkimuose į parlamentą dalyvauja įvairios politinės partijos, visuomeniniai politiniai judejimai, gali kelti savo kanditatūras ir pavieniai asmenys. Kiekvienos kandidatuojančios į parlamentą politinės grupuoės tikslas – gauti kuo daugiau rinkėjų balsų ir daugiau vietų parlamente. Rinkėjų valia į parlamentą patenka įvairių politinių jėgų atstovai, kurie pagal partinę priklausomybę vėliau susiskirsto į frakcijas.

Naujai išrinktam parlamentui reikia išsirinkti pir,ininką, kuris tiesiogiai vadovaus jo posėdžiams. Parlamento pirmininkas turi būti tolerantiškas visiems be išimties deputatams, nes nuo jo darbo stiliaus ir gebėjimų priklauso visas parlamento darbas.

Naujai išrinktam parlamentui tenka suformuoti nemaža įvairaus pobūdžio ir paskirties komisijų ir komitetų, kuriuose svarstomi įstatymų projektai. Svarbiausias parlamento uždavinys ir darbas yra valstybės įstatymų priėmimas.

Įvairiose valstybėse parlamentai vadinami skirtingai:

 JAV – Kongresas (Senatas ir Atstovų Rūmai);

 Lietuvoje, Latvijoje – Seimas;

 Lenkijoje – Tautos Susirinkimas (Seimas ir Senatas);

 Islandijoje – Altingas (Aukštieji ir Žemieji Rūmai);

 Ispanijoje – Generaliniai Kortesai (Deputatų Kongresas ir Senatas);

 Nyderlanduose– Generaliniai Luomai (Pirmieji ir Antrieji Rūmai);

 Norvegijoje – Stortingas (Lagtingas – Odelstingas);

 Švedijoje – Riksdagas;

 Prancūzijoje –
Parlamentas (Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas);

 Italijoje – Parlamentas (Deputatų Rūmai ir Respublikos Senatas);

 Didžiojoje Britanijoje – Parlamentas (Lordų Rūmai ir Bendruomenių Rūmai);

 Belgijoje – Parlamentas (Atstovų Rūmai ir Senatas);

 Portugalijoje – Respublikos Susirinkimas;

 Estijoje – Valstybės Asamblėja;

 Šveicarijoje – Parlamentas (Federacinis susirinkimas ir Nacijos Taryba).

Parlamento gimtinė – Anglija. Čia jis užsimezgė, rutuliojos ir XVIII – XIXa. susiformavo galutinai.

Šiuolaikinės Didžiosios Britanijos parlamentas sudarytas iš vejų rūmų: žemųjų (Bendruomenių) ir aukštųjų (Lordų).

Lordų Rūmai – nerenkamas organas. Juos sudaro kilmingieji aristokratai, lordai, teisėjai ir Anglikonų bažnyčios arkivyskupai bei vyskupai. Bendras perų (aukštosios aristokratijos titulas) skaičius – 1100 žmonių. Šiandien smarkiai suvaržytos lordų įstatyminės funkcijos: vienokį ar kitokį įstatymo projektą (ne finansinio pobudžio) jie gali sulaikyti tik vieneriems metams.

Pirmuoju smuiku parlamente (ir visame šalies politiniame gyvenime) groja Bendruomenių Rūmai. Juose dirba 650 deputatų, išrinktų penkeriems metams. Nusprendus ministrui pirmininkui ar esant nepasitikejimo votumui, šis laikas gali būti sutrumpintas. Įstatymų projektai svarstomi ir priimami abejuose rūmuose.

Bendruomenių Rūmų svarstomi Įstatymų projektų galima išskirti 3 rūšis:

 Projektai, kuriuose pateikia vyriausybė;

 Projektai, kuriuos pateikia parlamento nariai;

 ,,Privatūs“ įstatymų projektai, kuriuos pateikia interesų grupės.

Įstatymų projektas pereina tris skaitymus. (2)

Pirmasis skaitymas – tai įstatymo projekto pavadinimo paskelbimas, nagrinėjant jo teksto iš esmės.

Antrasisi skaitymas – pagrindinių įstatymo projekto principų svarstymas.

Per trečiąjį skaitymą išklausomas pranešimas apie padarytus pakeitimus ir svarstomos redakcinės pataisos. Paskui balsuojama.

Bendruomenių Rūmai pirmininkas vadinamas spikeriu, jis yra labai svarbi figūra. Nustato kalbėtojų eilę, suteikia ir atima teisę deputatui kalbėti, gali atidėti kokį nors klausimą ar nebeleisti jo svarstyti parlamente.

Parlamento funkcijų turinys ir galių apimtis priklauso nuo konstitucinio valdymo tipo. Įtakingiausias parlamentas yra parlamentinio valdymo sistemoje. Šiuo atveju parlamentui tenka rinkti valstybės vadovą.

Parlamentinio valdymo sistemoje parlamentas formuoja ir vyriausybę – nuo premjero iki ministrų paskyrimo bei veiklos programos tvirtinimo.

Svarbus vaidmuo tenka parlamentinei opozicijai. Pagrindinė jos funkcija – vertinti, kritikuoti vyriaysybės politiką ir teikti siūlymus.

Parlamento pagrindinės funkcijos:

 valstybės tautos atstovavimas;

 įstatymų leidyba ir valstybės biudžeto tvirtinimas;

 vykdomosios valdžios formavimas ir kontrolė. (3 )

1.1. Lietuvos Respublikos Seimas

Seimas – LDK luominis valdžios organas, jo suvažiavimas; respublikos auksčiausias įstatymų leidimo ir valstybės valdymo organas, parlamentas (pvz. Lietuvos Respublika).(1)

1.1.1.Seimo struktūra ir darbo tvarka.

Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai (vienas iš jų Seimo opozicijos deleguotas atstovas). Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys — spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus. Seimo ir jo valdybos dokumentų rengimo, valstybės institucijų vadovams pateiktų paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą prižiūri ir kitas Seimo statuto 31 straipsnyje numatytas funkcijas atlieka bei Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris, jis yra Seimui ir jo valdybai atsakingas valstybės tarnautojas (ne Seimo narys), viešo konkurso tvarka Seimo skiriamas 5 metams. Įstatymu projektams nagrinėti ir kitiems Seimo statute numatytiems klausimams rengti pagal veiklos kryptis sudaromi 13 komitetų, jų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio. Atskiriems klausimams ištirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti yra. sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų, Administracinė bei Peticijų ir kitos laikinosios komisijos.

1.1.2. Seimo įsigaliojimai ir pagrindinės funkcijos

Lietuvos respublikos konstitucija, priimta 1992m spalio 25 d., skelbia:

 Lietuvos valstybė – nepriklausoma demokratinė respublika.

 Suverenitetas Lietuvoje priklausp Tautai.

 Aukščiausią suverenią galią Tauta išreiškia tiesiogiai ar per demokrariškai išrinktus savo atstovus.

 Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos prezidentas, Vyriausybė, Teismas.

` Seimą sudaro tautos atstovai – 141 seimo narys. Kaip minėta anksčiau, jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. 1992 m. Liepos 9d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba:

 Nutarė surengti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą 1992 m. spalio 25d.;

 Konstatavo, jog Aukščiausios Tarybos įgaliojimai baigsis, kai bus išrinktas naujasis Seimas ir jam susirinkus į pirmąjį posėdį.

Lietuvos Respublikos Aulsčausios Tarybos Akte ,,Dėl atkuriamojo Lietuvos Respublikos Seimo“ pažymėta, kad naijai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas perima nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų ir 1990 m. išrinktos
Auksčiausios Tarybos teises ir tęsia jų tradicijas. Tuo jis išreiškia nepriklausomos valstubės – Lietuvos Respublikos – tęstinumą. Lietuvos Respublikos Seimas yra Lietuvos valstybingumo simbolis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus ;

11) skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro įkyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. ( 1 )

Kaip matyti, tai gana platūs Seimo įgaliojimai, tačiau pagrindinė Seimo funkcija yra įstatymų leidžiamosios valdžios įgyvendinimas (tarp jų ir Konstitucijos pataisų priėmimas). Seimo ypatingąją prerogatyvą sudaro valstybės biudžeto projekto svarstymas, jo tvirtinimas ir vykdymo kontrolė, pritarimas Ministro Pirmininko kandidatūros skyrimui ir pateiktai Vyriausybės programai, aukščiausiųjų kontroliuojančių pareigūnų ir aukščiausiųjų teismų instancijų teisėjų skyrimas, tarptautinių sutarčių ratifikavimas, karo ir nepaprastosios padėties įvedimas ir kt.

1.1.3. Seimo frakcijų ir kontrolierių funkcijos seime

Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas, kiekvieną iš jų gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijai vadovauja jos seniūnas arba pavaduotojas. Seimo sesijos darbo programoms svarstyti bei posėdžių darbotvarkėms pritarti, Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimams derinti Seime veikia Seniūnų sueiga, į ją įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario (nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams, kol slaptu balsavimu išrenkamas Seimo Pirmininkas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai, kurių kandidatūras siūlo Seimo Pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastąją padėtį — Respublikos Prezidentas. Seimo kontrolieriai. (7) Konstitucija naujai įtvirtino Seimo kontrolierių ombudsmenų (šved. ombudsman – kokių nors interesų atstovas) instituciją, kurios pagrindinis tikslas – tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų veiklos, Ministro Pirmininko, Valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) bei vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Seimo kontrolierių įstatymas (1998 m.) nustatė, kad Seimas skiria 5 kontrolierius 4 metams iš kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas (jų kadencijų skaičius neribojamas). Seimo kontrolieriai veiklos sritimis paskirstomi taip: po du valstybės įstaigų ir vietos savivaldybių įstaigų, vienas — karinių ir joms prilygintų institucijų (Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos) pareigūnų veiklai tirti. Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius gali perduoti medžiagą tardymo organams, pareikšti ieškinį teisme dėl nusižengusių pareigūnų atleidimo iš darbo arba padarytų moralinių ar materialinių nuostolių kompensavimo, pranešti Seimu i ar Respublikos Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus, ar priimti kitą įstatymo nustatytą sprendimą.

3. Vykdomoji valdžia: Parlamentinis valdymas

Parlamentinėje
pagrindinis vykdomosios valdžios kontrolierius yra parlamentas.

Parlamente išsiskiria parlamento dauguma (pozicija) ir mažuma (opozicija).

Parlamentas

 turi įstatymų leidimo galią;

 turi galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti ministrų kabinetą (vyriausybę);

 vyriausybė už savo veiklą yra atsakinga parlamentui;

 parlamentas svarsto ir vyriausybės teikiamus naujų įstatymų bei veikinčių įstatymų pataisų ir papildomų projektus.

Parlamentinio valdymo pranasumai

 Valstybės valdžia sutelkiama viename centre – parlamente ir jam atskaitingoje vyriausybėje.

 Valdančiajai partijai lengva vykdyti savo politiką, jei ji kontroliuoja parlamento daugumą.

 Valdžios sukoncentravimas daugumos rankose politiką daro efektyvesnę.

 Nekyla neaiškumų, kas atsakingas už vedamą politiką ir priimamus sprendimus.

Parlamentinio valdymo trūkumai:

 Neišvengiama dažnų vyriausybės krizių.

 Nukenčia mažumos, jų politiniai interesai net minimaliai nepatenkinami. (5)

4. Vykdomojo valdžia: Pusiau prezidentinis valdymas

Kai kurios respublikos siekia įgyvendinti tarpinę demokratinio valdymo formą, kuri vadinama pusiau prezidentiniu valdymu. Pusiau prezidentinis valdymas šiandien veikia Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, suomijoje, Portugalijoje ir kt. šalyse.

Esant pusiau prezidentinio valdymo sistemai:

 Prezidentą renka ne parlamentas, o valstybės tauta;

 Prezidentas disponuoja svarbiais vykdomosios valdžios įgaliojimais;

 Vis dėlto prezidentui nepriklauso visi vykdomosios valdžios įgaliojimai, nes vyriausybei tiesiogiai vadovauja ministras pirmininkas;

 Ministrą pirmininką skiria prezidentas, tačiau tik parlamentui pritarus;

 Ministras pirmininkas gali vadovauti vyriausybei, jeigu turi parlamento daugumos pasitikejimą. (6)

Pusiau prezidentinė vykdomosios valdžios struktūra turi ir parlamentinio, ir prezidentinio valdymo ypatybių. Prezidento ir vyriausybės darbo darna priklauso nuo politinės parlamento sudėties.

Pusiau prezidentinis valdymas yra lanksti valdymo sistema, ji gali gerai prisitaikyti prie susiklosčiusios politinės oadėties. Be to, turi tą pranašumą, kad nekeičiant konstitucijos ir atsižvelgiant į politinių jėgų išdėstymą galima nuo prezidentinio valdymo pereiti prie parlamentinio, ir atvirkščiai.

Esant tokiai valdymo sistemai, valstybės vykdomoji valdžia gali atsidurti skirtingų politinių pažiūrų politikų rankose (kohabitacija). Tokia padėtis susiklostė 1996m. Lietuvoje, kai Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai ir LDDP remtas 1993 m. prezidento rinkimus laimėjęs A.M. Brazauskas ministru pirmininku turėjo paskirti konservatorių lyderį G.Vagnorių. ši kohabitacioja truko nuo 1996 m. iki 198 m., kai pareigas pradėjo eiti naujas prezidentas – V.Adamkus. panašiai atsitiko ir Prancuzijoje 1986m., kai parlamento rinkimus laimėjo dešiniųjų partijų blokes ir premjeru buvo paskirtas Ž. Širakas, o prezidento postas priklausė socialistų lyderiui F.Miteranui. tokia padėtis truko iki 1988m.

4.1.Lietuvos Respublikos prezidentas

Prezidento institucija egzistuoja tose šalyse, kuriose valdymo forma yra respublika. Lietuvos Respublikos prezidentas yra valstybės valdovas ir atstovauja Lietuvos valstbei bei daro tai, kas jam pavesta Konstutucijos ir įstatymų.

Lietuvos Respublikos prezidentas:

 Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su vyriausybe vykdo užsienio politiką;

 Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;

 Teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

 Seimo pritarimu skiria (atleidžia) Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

 Priima Vyriausybės atsistatydinimą ir paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

 Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;

 Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

 Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;

 Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylankių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vieta; įstatymų nenumatytais atvejais skiria Seimui atleisti teisėjus.

 Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

 Teikia Seimui Valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali Seimui teikti nepasitikėjimą jais;

 Seimu pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarybos vadovą;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2781 žodžiai iš 5554 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.