Pasaulinis tinklas internet jo veikimo principas
5 (100%) 1 vote

Pasaulinis tinklas internet jo veikimo principas

Pasaulinis tinklas Internet

Kasdien milijonai žmonių dirba internete: naršo, ieško informacijos, naudojasi elektroniniu paštu, dalyvauja naujienų grupėse. Internetas sukūrė ir pakeitė įvairiausias gyvenimo sritis. Pasaulyje patrauklus komunikacijos tinklas suteikia galimybes pasikeisti informacija ir idėjomis, peržengianti įprastinio gyvenimo ribas. Interneto pagalba įveikiami geografiniai nuotoliai ir laiko skirtumai, trukdantys komunikacijai. “World Wide Web” kiekvienam besinaudojančiajam suteikia galimybę pačiam dalyvauti interaktyviam pasikeitime.. Taigi internetas tampa globalizacijos simboliu.

Internetas ir jo istorija

ARPA susikūrimas

Interneto istorija prasideda 1957 metais. Tai buvo Tarptautiniai Geofizikos metai paskirti žemutinių atmosferos sluoksnių intensyviam tyrinėjimui. 1955 metais Amerikos mokslininkas Eizenhoueris paskelbė sudėtingą trijų lygių programą, kurios pasekoje turėjo būti paleistas į žemutinius atmosferos sluoksnius nedidelis satelitas. TSRS paskelbė, kad irgi siekia to paties tikslo. Rusų pasirinktas metodas buvo sėkmingesnis ir 1957 metų spalio 4 dieną TSRS paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą SPUTNIK I, jis svėre 70 kg.

Amerikoje tai sukėlė šoką. Per vieną naktį buvo sunaikintas šalies nepažeidžiamumas, efektas prilygo pirmos atominės bombos sprogimui prieš trylika metų. Nedelsiant prie gynybos ministerijos buvo įkurta ARPA (Perspektyvių projektų tyrimų agentūra). Jos tikslas buvo sukurti šalies gynybos sistemą, išvengti netikėtų priešų technologinių pasiekimų. ARPA vykdė JAV palydovų programą iki NASA sukūrimo 1958 m.

ARPA tapo smegenų centru, kuriame dirbo šimtai geriausių Amerikos mokslininkų. Svarbiausios ARPA mokslinių tyrinėjimų kryptis buvo – kosmosas, balistinės raketos, atominiai ginklai. Nuo pat savo įsikūrimo ARPA labiausiai domėjosi ryšių užmezgimu tarp bazių ir valdymo centrų, ypač pastoviais ryšiais tarp kompiuterių.

1962 metais ARPA pradėjo kompiuterių tyrimo programą, kurios vadovu tapo MIT mokslininkas Džonas Liklideris. Liklideris tuo metu buvo publikavęs pranešimą „Galaktikos ryšiai“, kuriame išdėstė futuristine mintį, kad ateityje kompiuteriai galės tarpusavyje turėti ryši nesvarbu kur jie bebūtų. ARPA –oje dirbo ir Leonardas Klienrokas, kurio tyrimo objektas – pranešimą „sudėti paketus“ ir išsiųsti juos, bei iš gautų „paketų“ sudėti pranešimą. Šitoks informacijos perdavimo būdas daug lankstesnis – informaciniai failai negali būti sugadinami ištisai, paprasčiau užtikrinti perduodamos informacijos slaptumą. 1965 metais Berklyje ir MIT buvo sukurta pirmoji eksperimentinė kompiuterio ryšių sistema panaudojanti telefono liniją WAN (Wide Area Network).

Pirmasis kompiuterinis ryšys

1966 – 1967 metais tyrimai šiomis kryptimis buvo vykdomi sėkmingai, jie rėmėsi ir naujausiais kompiuterių kūrimo pasiekimais, Leonardas Robertsas paskelbė naują kompiuterių ryšio planą, pavadindamas jį ARPANET. Kai šis planas buvo paskelbtas, tapo aišku, kad nežiūrint to, kad įvairios mokslininkų komandos: MIT, Nacionalinė fizikos laboratorija (UK), RAND korporacija dirbo atskirai, įvairiomis kryptimis, visos jų geriausios idėjos įeina į ARPANET projektą. Taip 1968 metais buvo sukurtas projektas, leidžiantis kompiuteriams siųsti ir gauti pranešimus bei duomenis, žinomas kaip IMP (interface message processor). Laikas buvo teorines žinias pritaikyti praktikoje. 1969 metais IMP buvo instaliuotas UCLA ir Stanforde. UCLA studentai galėjo „naudotis“ Stanfordo kompiuteriais, prieiti prie jų duomenų, siųsti pranešimus. Eksperimentas buvo sėkmingas ir ryšys – „Junior“ pradėjo egzistuoti. 1969 m. Gruodžio mėnesi ARPANET apėmė keturias pagrindines kompiuterių darbo stotis su papildomais tyrimo centrais Santa Barbaroje ir Utahe. Mokslininkai toliau dirbo tobulindami programinę įrangą, kuri išplėtė ryšio galimybes ir dar daugiau kompiuterių apjungė y tinklą. 1971 m. Gruodžio mėn. ARPANET tinklas apjungė 23 kompiuterius.

Tai buvo pirmasis tikras kompiuterinis ryšys. Jo veikimo principai, nežiūrint į tai, kad pasikeitė veikimo greitis, kompiuterių išvaizda, liko tiepatys – kompiuteriai sujungti kabeliu, naudojamos vienodos programos ir komandos, todėl galima prieiti prie bet kurio kompiuterio, pajungto į ryšio tinklą failų, juos keisti, spausdinti.

Kad gauti informaciją iš kito kompiuterio, mes pirmiausia turime jį pasiekti, tam šiuo metu daugiausiai naudojama buvo telefono linija, be to abu kompiuteriai turi „elgtis“ taip pat t.y. juose turi būti tokie pat IPM procesoriai. Tam, kad išsaugoti konfidencialumą, naudojami slaptažodžiai.

1972 spalio mėnesį ARPANET „išėjo“ į viešumą. Pirmojoje tarptautinėje kompiuterių ir ryšių konferencijoje Vašingtone ARPA mokslininkai pademonstravo veikiančią sistemą, kuri apjungė 40 skirtingų vietovių kompiuterius. Tai įkvėpė mokslininkus toliau dirbti, tyrimų koordinavimui buvo įkurta IWG ( Internet Working Group). Greitai atsirado naujų tinklų, buvo plečiamos ryšio galimybės. 1972 sėkmingai buvo įdiegta nauja programa, leidžianti siųsti elektronines žinutes (e-mail).

Atvertos tikros interneto galimybės

1974 m. ARPA mokslininkai sukūrė kalbą, leidžiančią įvairių tinklų kompiuteriams susisiekti. Tai vadinama TCP/IP ( Transmison Control
Protocol/ Internet Protocol). Tobulinant TCP/IP lemiama buvo koncepsija, kad sistema turi būti “atviros struktūros” – pagal Likliderio “Galaktinio ryšio” idėja. Kompiuteriai vystėsi toliau, 1974 m. Stanforde atidaryta Telenet linija – komercinė ARPANET versija. 1979 metais įkurtas USENET – atvira ryšio sistema, apimanti elektroninio pašto ryšį ir daugiausia skirta žinioms, ši sistema klęsti ir šiandien. Tačiau, tai dar nebuvo internetas kuriuo mes naudojames šiuo metu. Pirmosios užuominos apie “World Wide Web“ siekia 1989 metus, kai CERN labaratorijos bendradarbis Timas Bernersas Lee išspausdino pirmuosius sakinius apie savo projektą: apie hipertekstinės tinklinės aplinkos sukūrimą. Oficiali WWW gimimo data yra 1991 metų gegužės 17 dieną, kai CERN kompiuteriuose atsirado pirmoji narsyklė buvo pavadinta „World Wide Web“, kuria sukūre pats Timas Bernersas Lee 1990 metų gruodį. WWW resursams didėjant interneto puslapių skaičius išaugo iki to kad keli milijardai IP adresu, prieinamų šiuo metu, yra nepakankamas skačius, todėl svarstoma būtinybė įdiegti naują tinklinės adresavimo sistemą.

Dabartinis internetas

Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuriame kompiuteriai tarpusavyje bendrauja TCP/IP protokolo (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) pagalba.

Internetas – tai pasaulinis kompiuterinis tinklas, jungiantis vyriausybines organizacijas, mokslo, mokymo įstaigas, komercines firmas, pavienius kompiuterių vartotojus. Tai didžiausias kompiuterių tinklas pasaulyje, sudarytas iš daugybės mažesnių nacionalinių ir komercinių kompiuterių tinklų ir apimantis daugiau nei 160 šalių.

Internete rasite politinių įvykių, įvairiausių mokslo sričių pasiekimų apžvalgą, informacinių agentūrų pranešimus, verslo, finansinę informaciją, sporto naujienas, literatūros kūrinius, periodinius leidinius, galėsite prieiti prie specialių duomenų bazių ar informacijos archyvų, užsisakyti keliones, surasite oro prognozę, netgi horoskopus bei valgių receptus.

Pasaulinis kompiuterinis tinklas šiuo metu jungia apie daugiau kaip 62 000 tūkstančius TCPIP ryšio protokolų dirbančių tinklu ir virš 60 milijonų vartotojų. Prie Internet tinklo prijungtų kompiuterių skaičius kasmet padidėja 2 kartus. Apie 10 % tarptautinio telefoninio srauto yra susiję su informacijos perdavimu Internet tinkle. Internet tinklo abonentai tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu (E-MAIL), turi galimybę tiesiogiai prisijungti prie bet kurio tinklo kompiuterio ir naudotis jo resursais bei gali tiesiogiai kalbėtis per kokią nors programą (mIRC, ICQ etc.).

Klientams Internet tinklas siūlo plačią informacinių ir ryšio paslaugų įvairovę:

• Elektroninis paštas ( e- mail)- galima labai greitai persiųsti informaciją visame pasaulyje;

• Faksogramų siuntimas- patogus, pigus ir saugus faksogramų siuntimas.

• Failų persiuntimas (FTP)– suteikiama vartotojams galimybė prieiti prie kito kompiuterio Interneto tinkle bylų, bei atlikti kai kuriuos veiksmus: pažiūrėti, atsisiųsti, nusiųsti, ištrinti (jei suteikta teisė).

• Prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (TELNET)- galima naudoti kito kompiuterio Interneto tinkle resursus.

• Pokalbis Internete (Talk)- Interneto naudotojams galima susirašinėti realiame laike.

• Interneto konferencija (IRC)– skirta grupės Interneto vartotojų, turinčių tuos pačius interesus, bendravimui.

• Interneto telefonija- sudaryta galimybė perduoti Internetu balsą.

• Interneto videokonferencija- galima bendrauti Internete, ne tik keičiantis tekstine informacija, bet ir matant vaizdą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1217 žodžiai iš 4056 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.