Pedagoginiai santykiai- vertybiu kurimo mechanizmas
5 (100%) 1 vote

Pedagoginiai santykiai- vertybiu kurimo mechanizmas

TURINYS

TURINYS 1

VERTYBĖS KAIP GYVENIMO IR TIKSLAS IR ESMĖ 2

VERTYBĖS – AUKLĖJIMO TURINYS 3

VERTYBIŲ ĮSISAVINIMAS 5

UGDYMO KRYPTYS 7

UGDYTOJŲ IR UGDYTINIŲ BENDRAVIMAS 7

PEDAGOGINIAI SANTYKIAI NULEMIANTYS VERTYBIŲ ĮSISĄMONINIMĄ 8

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12VERTYBĖS KAIP GYVENIMO IR TIKSLAS IR ESMĖ

Vertybė – tai kažkas patvaresnio auklėtinio sieloje. Jeigu interesai ir polinkiai bei poreikiai remiasi vertybe, valdančia auklėtinio mintis ir jausmus jie tampa patvaresni, veiksmingiau veikiantys pažinimo galias.

Vertybė – asmeniui reikšmingiausio dalyko išgyvenimas, orientuojantis jo mąstymą ir jausmus į aukščiausias objektyvias gėrybes. Kai ji išjudina ta kryptimi jo veiklą, kalbama apie vertybinę orientaciją.

Socialinę istorinę žmogaus, grupės žmonių, visuomenės vertę pirmiausiai apsprendžia jų vertybinės orientacijos, šių orientacijų sistema t.y. kokius savo veiklos santykius, gyvenimo tikslo prioritetus iškelia žmogus. Vertybės, kuriomis vadovaujasi žmogus yra nelygiareikšmės visos visuomenės požiūriu, jos gali būti teigiamos ir neigiamos, todėl yra nelygiareikšmės. Per dorovines vertybines orientacijas atsiskleidžia pats žmogus išryškėja jo žmogiškumo lygis, egoizmas ar altruizmas, meilė ar neapykanta, pasitikėjimas ar įtarumas. Kiekvienas žmogus gali turėti, išsiugdyti, puoselėti savitą vertybinių orientacijų sistemą. Kiekvienas individas, asmuo gali veikti, daryti įtaką kitiems jį supantiems žmonėms. Tačiau reikia prisiminti, jog kiekviena vertybė kyla iš žmogaus poreikių. Tačiau poreikiai yra įvairūs ir jų tenkinimo būdai taip pat yra nevienodi ir yra besikeičiantys.

Pedagogikai iškyla uždavinys formuojant idealias vertybes, dvasinius, intelektualinius poreikius visa tai įtvirtinti realiame žmogaus gyvenime, jo elgsenoje, veikloje, bendravime, kuris skirtingais amžiaus tarpsniais žmoguje reiškiasi naujomis formomis, įgyja naują reikšmę.

Demokratinėje visuomenėje, kuri grindžiama humanizmo principais, dvasingumu, žmogaus vertė matuojama ne tuo, kiek žmogus ima ir kiek turi, bet ir kiek jis duoda, ne tuo, kiek žmogus gyvena, bet kaip gyvena, ne vien tuo, ką žmogus kalba, bet ir ką kalba ir ką veikia, kiek derinasi jo mintys, kalba, darbai, bendravimo su kitais žmonėmis aplinka, būdai. Pilnavertis žmogaus gyvenimas bus tik tada, kai jo vertybės sutaps su vertybėmis, kurias puoselėja visuomenė. Bet vertybes žmogus renkasi pats, laisva valia, savanoriškai apsispręsdamas. Labai sudėtingas ir sunkus darbas norint pažinti žmogų ir jo aplinką, kuri jį veikia ir daro jam įtaką.

Visoje žmogaus vertybių sistemoje pedagogas privalo matyti patį žmogų kaip didžiausią vertybę. Ir kol didžiausias vertybe laikomas ne žmogus, o nesvarbu kas: materialinės vertybės (pinigai, namai, žemė), intelektualinės vertybės (mokslas, menas, protas) ar abstrakčios dvasinės (absoliutas, pranašai, dvasios idėjos) tol nei žmogaus sieloje, jo sąmonėje nei žmonijoje neįsigalės humanizmas, dvasingumas. Taigi, žmogus, žmogiškasis orumas, vieno žmogaus pagalba kitam, žmonijos gyvenimo, jos gerovės ir laimės pamatas. Žmogus – svarbiausia vertybė visoje žmogiškųjų vertybių sistemoje. Kad ši žmogaus vertybė įsigalėtų, svarbiausia, kad žmogus pats gerbtų save, jaustų savo paties vertę, ne tik savo asmeniniame gyvenime, bet ir visuomenėje.

Tėvų, pedagogų viena iš svarbiausių pareigų formuoti vaikų pasitikėjimo savimi jausmą, parodyti jų žmogiškąją vertę. O tai galima suformuoti tik vengiant konfliktų, stresinių situacijų, užtikrinant normalius tarpusavio santykius, visapusiškai žadinant ne tik protą bet ir sielą.

Įsidėmėtina tai, kad dorovinių vertybių negalima žmogui įteigti jėga, t.y. reikalavimais, prievarta. Geriausias būdas tai padaryti yra demokratiškas kvietimas bei įrodymas gyvenimo pavyzdžiais, taip pat leidžiama pačiam auklėtiniui rinktis vertybių sistemą. Tai ugdo savarankiškumą, laisvą apsisprendimą, atsakomybė už savo pasirinkimą, poelgius, veiklą.

Vertybinių orientacijų sistema, o ypač dorovinė orientacija sudaro gyvenimo pozicijos pamatą. Gyvenimo pozicija pasireiškia per žmogaus veiklos, jo bendravimo su kitais žmonėmis, su jį supančia aplinka būdą, išryškina žmogaus gyvenimo tikslą bei prasmę, to pasėkoje žmogus susiformuoja kaip asmenybė ir reiškiasi kaip individualybė.

VERTYBĖS – AUKLĖJIMO TURINYS

Bendrasis auklėjimas nuolat sprendžia uždavinių, kaip padėti ir vadovauti bręstančiam žmogui išreikšti savo “Aš“ ribotame besikeičiančiame pasaulyje naudojantis aukščiausiomis pasaulio vertybėmis: tiesa, tikėjimu, gėriu, grožiu, sveikata. Kai išmokstama gyventi šiomis vertybėmis sakoma, kad žmogus įgijo naują kokybę – tapo asmenybe.

Auklėjimo turinį apibūdina vertybės – auklėjimo procese ugdytinis pasirenka vienokią ar kitokią vertybių sistemą, kuriai jis skiria savo veiklą, savo gyvenimą.

Pagrindinis klausimas yra kokią vertybių sistemą pasirinkti ir kokią vertybę iškelti aukščiausiai. Pagal aukščiausią vertybę galima skirti tokį auklėjimo turinį:

1. Auklėjimas grindžiamas transcendentinėmis vertybėmis – auklėjimo esmė – bazinės vertybės: siela, pomirtinė laimė, tikėjimas, meilė, viltis, atgaila.

2. Auklėjimas sociocentrinėmis vertybėmis. Aukščiausia vertybė –
žmonija, o bazinės – lygybė, humaniškumas, santarvė, taika, darbas.

3. Antropocentrinėmis vertybėmis. Išaukštinama individualybė, bazinės vertybės – laisvė, savęs realizavimas, nauda, nuoširdumas, individualumas.

Pažymėtina, jog auklėjimo praktikoje mėginama jungti šias teoriškai grynas sistemas, išskiriant bendrąsias vertybes. Absoliučiai bendra visoms sistemoms – grožio vertybė, todėl estetinis auklėjimas bet kokioje vertybių sistemoje yra auklėjimo proceso komponentas.

Yra sudaryta vertybių klasifikacija, kurios lemia žmogaus gyvenimo formą:

I. Prigimtinės

1. Veiklumo galimybių

2. Savarankiškumo laisvės

3. Kūrybos realizavimo

4. Paramos

5. Silpnumo įveikimo

II. Egzistencinės vertybės

1. Orientacijos

2. Egzistavimo priemonių

3. Biologinės

4. Kontaktų išgyvenimo

5. Pusiausvyros

III. Praktinės

1. Kvalifikacijos

2. Pažangos

3. Vartojimo

4. Relaksacijos

5. Profesinės

IV. Ekonominės

1. Vertinimo

2. Numatymo

3. Iniciatyvos

4. Patogumo

5. Naudos

V. Socialinės

1. Politinės

2. Teisingumo

3. Pripažinimo

4. Atjautos

5. Pakantumo

VI. Kultūrinės

1. Tiesos

2. Grožio

3. Technologinės

4. Nacionalumo

5. Gėrio

VII. Psichinės

1. Žinojimo

2. Tikrumo

3. Sėkmės

4. Savižinos

5. Tvirtumo

VIII. Dvasinės

1. Santykių tyrumo

2. Išganymo (išlikimo)

3. Intymumo

4. Santūrumo

5. Darnos

Žinant vertybes ir jų reikšmę, lengviau pasirinkti, kurias iš jų būtina skiepyti ugdymui, ir paprasčiau suvokti, kokiomis vertybėmis jos jau vadovaujasi.

Didelę reikšmę žmogaus gyvenime turi dorovės vertybės, dar vadinamos morale.

Savimonės aktyvumas, pasitikėjimas savimi, atgaila, valingumas, savitvarda, žmogiškumas, gailestingumas, dosnumas, pagarba, atlaidumas, žinojimas, tiesumas, atvirumas, minčių tyrumas, taurumas, sąžiningumas, atsakingumas, pakantumas, solidarumas, teisumas, ištikimybė, drausmingumas, saikingumas, tvirtumas, orumas, stropumas, tikslumas, taupumas, partneriškumas, pareigingumas – ši galybė dorybių tik pagrindinės, kurias reikėtų puoselėti kasdien.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1057 žodžiai iš 3434 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.