Pinigai ir kreditas
5 (100%) 1 vote

Pinigai ir kreditas

I dalis. PINIGAI

I tema. Pinigų teorija ir pinigų sistema

1. Pinigų samprata ir esmė

Istorikai, politikai, teisininkai, filosofai – visi šie žmonės turėjo skirtinga požiūrį į pinigus. Ekonomistai daugiau domisi ne tiek idėjiniais kiek materialiais pinigų padariniais:

a) pinigai yra toks mainų įtraukis su kuriuo galima įsigyti bet kurių rinkos prekių;

b) pinigai visas prekes suveda į vieną bendrą vardiklį, vertės matą.

2. Pinigų kilmės teorija

Istorikai ir ekonomistai beveik iki pat 19a. vidurio buvo įsitikinę, kad pinigai yra sąmoningos žmogaus veiklos padarinys. Šios pinigų kilmės istorikų teorijos vadinamos racionaliosiomis pinigų kilmės teorijomis. Vėliau ši racionali (subjektyvi) pinigų kilmės hipotezė pradedama keisti objektyvia vadinama empiriškai evoliucine pinigų atsiradimo teorija. Pinigų kilmę, primityvių pinigų raidą vis plačiau ėmėsi tyrinėti archeologai, etnografai. 19a. pabaigoje buvo išleista knyga, kurioje buvo surinkta labai turtinga medžiaga apie senovės tautų pinigų kilmę, kuri rodė, kad pinigai nėra išrasti ar sukurti žmogaus valios aktu. Toje knygoje buvo įrodyta, kad pinigai yra ilgos savaimingos kultūros raidos padarinys, ir kad dabartiniai pinigai evoliucijos grandimis yra susieti su primityviais dar daiktiniais seniausių tautų pinigais.

Su racionaliosiomis pinigų kilmės teorijomis susijusi vadinamoji chartalinė pinigų kilmės teorija, kuri teigė, kad pinigai yra ne ūkio veiksnių, bet teisinės santvarkos padarinys. Pagal šią teoriją pinigai yra teisinė sąvoka. Kartais prie racionaliųjų pinigų kilmės teorijų yra priskiriama psichologinė arba subjektyvi pinigų kilmės teorija, kuri glaudžiai susijusi su ribinio naudingumo dėsnio sąvoka.

Pinigai gali būti atsiradę visai atsitiktinai, bet greitai prigiję ūkiniuose santykiuose. Tolesnė pinigų raida vyko ir grynai instinktyviai ir jau sąmoningai. Be to, pati ūkio raida sukuria tokias sąlygas, kuriose pasireiškia visas pinigų tikslingumas ir neišvengiamas būtinumas ūkio gyvenimui. Tokia objektyvi su ūkio raida susieta pinigų kilmės teorija vadinama empirine evoliucine teorija. Tai nėra vieninga teorija, ji suskyla į dar kelias teorijas, kurių svarbiausios paminėtos tokios trys:

a) mainų teorija. Mainuose žmonės stato du daiktus viena prieš kitą, juos lygina ir vertina. Spėjama, kad pirmosios svarstyklės buvo padarytos sverti brangiesiems metalams. Vertės matai įsitvirtindavo ilgam laikui natūralios atrankos keliu. Kai kas tuose pirmykščiuose vertės matuose jau nori matyti pirmuosius pinigus, tačiau tai dar nebuvo mokėjimo priemonė, nes netarpininkavo mainuose. Pirmieji pinigai atsirado tada, kai žmogus mainais paėmė ir tokį daiktą, kuris tiesiogiai jam nebuvo reikalingas. Pinigų kilmės mainų teorija yra pati seniausia. Dar Aristotelis aiškino pinigų atsiradimą mainais ir tiems mainams vertės mato reikalingumą.

b) mokėjimo teorija mažiau paplitusi empirinės evoliucinės pinigų kilmės teorijos šaka. Pagal šią teoriją yra aiškinama, kad ne mainai sukūrė pinigus, nes dar kol nebuvo mainų žmonės privalėjo mokėti duokles, baudas, duoti dovanas. Šie priverstiniai mokėjimai ir sukūrė pinigus, nes tais daiktais pradėta po mažu matuoti kitų daiktų vertę, imta juos taupyti, siekiant, kad atėjus mokėjimo laikui būtų kuom užsimokėti.

c) sakralinė teorija. 20a. pradžioje (1924m.) pinigų kilmės ieško kulto apeigose. Daiktai, kuriais mokama šventikams ir aukojama dievams, pamažu virsta mainų įrankiais. Pinigai yra dievų teisės, t.y. seniausios teisės pinigai.

3. Pirmykščiai daiktiniai pinigai

Pirmykščiai dažniausiai būdavo metaliniai pinigai. Metalo privalumai:

 platus pritaikymas

 lengvai lydosi

 keičia formą

 negenda

 atsparus išorės poveikiui

 ir t.t.

Varis, švinas, geležis, sidabras ir auksas įgyja didelę reikšmę. Ypač didelę reikšmę įgyja auksas ir sidabras bei jų mišinys. Spėjama, kad auksas ir sidabras virto pinigais pirmiausia Babilone. Brangieji metalai nors ir turėjo visus pinigams reikalingus privalumus, tačiau negalėjo visai tinkamai tarpininkauti ekonominiuose santykiuose. To priežastys:

a) nepatogu buvo kiekvieną kartą nustatinėti metalo gabalo svorį;

b) sunku buvo patikrinti metalo grynumą.

Laikui bėgant metalai pradėti liedinti nustatyto dydžio gabalais, pvz.: lazdelėmis (kopos). Jie pradėti antspauduoti. Po ilgos raidos šie metalo gabalai įgavo monetų formą. Monetos paprastai buvo gaminamos iš aukso, sidabro ir vario. Monetų svarbi ypatybė tai, kad jos tarsi atsipalaiduoja nuo savo metalo.

4. Pinigų esmė ir funkcijos

Pinigų istorija rodo, kad bet kuris daiktas gali būti pinigai. Pinigų apibrėžimas turi remtis pinigų esmės pažinimu. Pinigų esmę geriausiai galima pažinti nustačius jų funkcijas. Pinigai, tai pastovusis žmonių ekonominių santykių tarpininkas. Konkretūs daiktai kurie atlieka pinigų funkcijas yra šie:

 Monetos

 Valstybiniai ir bankiniai popieriniai pinigai

 Čekiai

 Vekseliai

 Vertybiniai popieriai

 Pašto ženklai

 Ir t.t.

5. Pinigų savybės

Norint, kad prekė atliktų pinigų funkcijas, ji turi turėti šias savybes:

1) Pinigų arba tų prekių mobilumas ir judrumas. Pinigai turi būti patogūs ir lengvai laikomi, lengvai iškeičiami ir pervedami perkant bet kurioje krašto
vietoje.

2) Ilgalaikiškumas. Pinigai, kurie nėra ilgalaikiai greitai praranda savo vertę.

3) Dalumas. Pinigai privalo būti dalijami į smulkesnius vienetus, kad būtų galima už juos įsigyti ir pigesnes prekes.

4) Stabilumas. Tai yra šių laikų svarbiausia pinigų savybė. Esant labai aukštai infliacijai, žmonės stengiasi nelaikyti pinigų ir pradeda vengti jų naudoti. Esant aukštai infliacijai kitos prekės pradeda atlikinėti mainų funkcijas.

5) Lengvo perdavimo galimybė. Ši savybė glaudžiai susijusi su pinigų stabilumu ir tai reiškia, kad pinigai turi būti lengvai keičiami į prekes ir paslaugas, be papildomų juridinių procesų.

6) Atpažinimas. To paties nominalo piniginiai vienetai turi būti vienodų išmatavimų, formos, svorio, turinio, lengvai atpažįstami kokios jie yra vertės. Šiai savybei trukdo padirbti pinigai, kuriuos sunku atpažinti.

6. Bimetalizmas ir monometalizmas

Brangieji metalai, būtent auksas ir sidabras, turėjo didelę reikšmę ne tik pinigų politikai, bet ir teorijai. Auksas ir sidabras nuo senovės glaudžiai susiję su pinigais kaip medžiaga, kuri naudojama bankų notų padengimui. Aukso ir sidabro gamyba visada turėjo įtakos pinigų sistemos raidai:

a) nuo metalų gamybos dydžio priklauso jo kiekis suvartojamas pinigų reikalams;

b) jų gamybos apimtis veikia tų metalų kainą nuo kurios priklauso jais pagrįstų pinigų vertė.

Aukso ir sidabro vertės santykis istoriškai keitėsi. Dviem metalais pagrįsti pinigai, tai auksu ir sidabru, yra vadinami bimetaline arba paraleline valiuta. Manoma, kad pinigams pirmiausia buvo pradėtas naudoti auksas, kadangi jis dažniau randamas grynas, lengviau prieinamas, lengvai lydomas ir t.t. Sidabro gamyba daug sunkesnė kadangi retai randamas grynas, kasamas gelmėse, nelengvai išvalomas.

Bimetalizmas reikalauja, kad kiekviena pilnateisė moneta būtų tiek verta, kiek verta rinkoje jos medžiaga.

Laikotarpyje nuo 1250 iki 1500m. Europoje pakaitomis įsigaliodavo tai aukso tai sidabro gaminiai.

Labai svarbus pinigų istorijoje žingsnis buvo Anglijos banko įkūrimas (1694 07 27), kurį galima laikyti pirmuoju pasaulyje notų banku. 1704m. Anglijos banko notos buvo paskelbtos teisėtomis mokėjimo priemonėmis.

Tuo laikotarpiu kitos Europos valstybės ėjo monetų bloginimo keliu, t.y. iš apyvartos buvo išimamos senosios geresnės monetos ir iš jų metalo gaminami blogesni, nors ir didesnio nominalo nauji pinigai. Jei visos monetos vienu laiku ir vienodu mastu būtų pablogintos, padariniai būtų tie patys kaip ir pinigų infliacijos atveju.

18a. padidėjus aukso gamybai vis plačiau atsiranda aukso monetos, pirmiausia Prancūzijoje ir Olandijoje. Tačiau 18a pabaigoje aukso gamyba palyginus su sidabro smarkiai nusmunka, aukso monetos pradeda retėti, jų vietą užima pigesni sidabriniai pinigai. Pradeda veikti blogos ir geros monetos dėsnis. Dar jis vadinamas Grešamo dėsniu. Jis teigia, kad blogieji pinigai išstumia geruosius, bet gerieji negali iš apyvartos išstumti blogųjų pinigų.

Blogesnieji pinigai gali būti ir aukso pinigai, jei sidabras tuo metu labiau vertinamas nei auksas. Taip buvo 19a. viduryje Prancūzijoje, kurioje tuo metu buvo bimetalinė valiuta. Sidabro monetos virsdamos lydiniais traukėsi iš pinigų rinkos į metalo rinką, kur jis buvo labiau vertinamos. JAV, kad sulaikytų apyvartoje smulkesnes monetas, paverčia jas bilonu, t.y. jos nekalamos tokio gryno sidabro svoriu, kad monetos metalo kaina atitiktu pinigų vertę. Monetos metalo medžiaga tokiu atveju pasidaro pigesnė nei pinigų vertė ir tokiu būdu tampa nuostolinga versti monetas metalu. Bilonais vadinamos monetos, kurių nominali vertė neatitinka jų realios vertės, t.y. jų medžiagos rinkos kainos. Biloniniai pinigai dar vadinami nepilnaverčiais pinigais. Monometalizmas – tai vieno metalo pinigai. Monometalizme pilnos vertės, t.y. valiutiniai pinigai gali būti tik vieno metalo (sidabras arba auksas), kai bilonas gali būti bet kurio metalo.

7. Aukso vaidmens pinigų sistemoje raida

JAV 1900 m. buvo paskelbta aukso valiuta ir prieš pirmą pasaulinį karą visos civilizuotos šalys įsivedė aukso valiutą. Kai kurios tai įteisino juridiškai, kitos ne. I pasaulinis karas visų šių valstybių pinigų sistemose sukėlė baisią anarchiją. Tokio mąsto reiškinių dar nebuvo buvę, kapitalo ir pinigų rinkoje kilo suirutė. Kare dalyvavusios valstybės sustabdė notų ir biloninių monetų keitimą į auksą, atpalaidavo savo pinigus nuo aukso ir leido jiems smukti žemiau jų aukso ekvivalento. Vėliau tai įvyko ir neutraliose valstybėse. Valiutos monetomis arba pinigais buvo galima mokėti bet kurią neribotą sumą.

Valiutos pinigai – galutiniai pinigai. Banko notos, kurios paskelbtos teisėtomis mokėjimo priemonėmis, keičiamos aukso monetomis. Valiutos pinigai bus tai aukso monetos, o pačios notos, šiuo atžvilgiu bus tik laikini pinigai.

Valiutos metalas, tai metalas, iš kurio gaminami pinigai. Laisvas valiutos pinigų kalimas valstybės pinigų kalykloje yra vienas pagrindinių grynos metalinės valiutos reikalavime. Valiutos monetų vertė turi atitikti jų medžiagos vertę. Monetos turi būti laisvai paverčiamos metalo gabalais ir atvirkščiai. Tik tokiu atveju moneta turės tokią pačią kainą (vertę) kaip ir metalas iš kurio ji padaryta.

Popierinė valiuta – tokia pinigų sistema, kurioje pilnaverčiais pinigais laikomi
popieriniai pinigai, kuriais galima atsiskaityti bet kurią sumą ir kurių piniginis vienetas nėra susietas su jokiu metalu. Popieriniai pinigai gali būti bankiniai ir valstybiniai. Bankinius pinigus leidžia notų ar misijų bankas, valstybinius – tam tikra valstybės įstaiga (iždas arba Vyriausybė).

Paritetas – tai piniginio vieneto prilyginimas tam tikram metalo kiekiui. Prieškario Lietuvoje lito paritetas buvo 0,150462 g aukso, t.y. lito vertė buvo lygi tokiam aukso kiekiui.

Senovėje pradėtas pinigų bloginimas eina per visą monetų istoriją. Dar 18a. banko notos buvo tik bankų tarpusavio mokėjimų priemonė. 19a. pr. jos jau pasidaro svarbus kredito įrankis. Nuo 1900m. notos pradeda darytis svarbiausiomis mokėjimo priemonėmis, o nuo I pasaulinio karo pradžios, notos tampa vieninteliais pinigais, nes pilnos vertės metodo pinigų, t.y. aukso monetų nebelieka apyvartoje. Kai išnyko patogios monetų bloginimo pajamos, įvairių kraštų valdžios imasi to paties popierinių pinigų pelnais. Popierinių pinigų leidimas į apyvartą, jeigu jie nepateisina prekių apyvartos, yra vadinama infliacija ir veikia šalies ekonomika, taip pat kaip ir monetų bloginimas. Valstybė pasiėmė išimtinę pinigų emisijos teisę.

Ant monetų buvo kalami valstybės ženklai. Tokia monetų ženklų reikšmė palengvino vėliau monetų pakeitimą popieriniais pinigais. Popieriaus ženklas pažymėtas valdžios simboliais gaminamas ir leidžiamas į apyvartą, valdžios autoritetu virsta žmonių akyse teisėtu tikru pinigu.

I pasaulinio karo metu gyventojai puolė atsiimti savo santaupas iš kredito įstaigų ir ėmė keisti monetomis ir metalo gaminiais.

Dideles pinigų sumas leido į apyvartą Vyriausybės. Anglijoje, iždui pavedama leisti valiutos notas. Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kt. nelieka jokio teisinio santykių tarp turimų atsargų. Tuo laiku JAV doleris buvo vienintelė valiuta, kurios notų keitimas nebuvo sustabdytas per visą karą.

Daugelyje šalių po I pasaulinio karo palietė infliacija su visais jos padariniais. Tik didelėmis valdžios pastangomis ir gyventojų aukomis aukso pagrindais buvo atstatyti infliacijos sugriauti pinigai. 1929 m. prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė. 1931 m. pirmieji anglai sustabdo aukso valiutos įstatymą ir atpalaiduoja svarą nuo aukso standarto. Vadinasi pašalino aukso paritetą ir nutraukė saitus rišusius svarą su 7,322g aukso. Tai buvo neišvengiamas žingsnis. Ilgus metus buvęs aktyvusis Anglijos prekybos balansas 1931 m. pasidarė pasyvus, pradėjo mažėti Anglijos bankų aukso atsargos. Be to, prasidėjo ekonomikos krizė ir 1931m. pabaigoje svaras jau buvo netekęs 30 proc. savo vertės. Didžiosios Britanijos ekonomikai atsisakius aukso pariteto pradeda taisytis ekonomika. Svaro keliu paseka ir kitų šalių valiutos. Visi kraštai atsisako aukso pariteto ir susieja savo pinigus su svaru (sterlingo blokas). Trojos uncija – 31,1035 g. (2002 01 trojos uncija – 279,1 USD, 2003 01 – 359.1 USD).

II tema. Pinigų sistema

1. Infliacija

Infliacija, tai pastovus bendro kainų lygio kylimas, kai paklausa viršija pasiūlą, įtakojantis pinigų pasiūlos didinimą banknotų ir banko kreditų formomis. Yra keturios infliacijos teorijos:

 monetarinė infliacijos teorija, kuri aiškina, kad infliacijos priežastis yra pinigų kiekio didinimas

Pinigų kiekis * Pinigų cirkuliacijos greitis = Realus nacionalinis produktas * Kainų lygis

 paklausos perviršio teorija aiškina infliacijos atsiradimą tuo, kad prekių pasiūla yra mažesnė negu paklausa;

 sąnaudų infliacijos teorija aiškina tuo, kad didėja darbo užmokestis, įmonių pelnai, palūkanų normos, mokesčiai ir kt.

 paskirstymo kovos infliacijos teorija.

Kalbant apie infliaciją kyla svarbiausi klausimai:

1. kodėl infliacija yra žalinga?

2. kodėl su infliacija kovojama, o nesusigyvenama?

3. kodėl kova su infliacija yra svarbiausias pinigų politikos tikslas?

4. kokios reikalingos prielaidos, kad kova su infliacija būtų sėkminga?

Trumpalaikis kainų padidėjimas dėl kokių nors priežasčių, tai dar ne infliacija, tačiau ir čia slypi infliacijos užuomazga, nes tai gali būti kainų didėjimo spiralės pradžia. Infliacijos rūšys:

 atvira – kai bendras kainų lygis visą laiką didėja;

 paslėpta – kai kainų lygis nekinta, nes jį keisti draudžia valstybė. Dėl paslėptos infliacijos atsiranda prekių deficitas, o panaikinus kainų apribojimus, jos staigiai pašoka.

Infliacijos poveikis abiem atvejais yra panašus. Kainų lygio stabdymas administracinėmis priemonėmis nėra tinkamas kovos su infliacija būdas. Pagal infliacijos tempus galima skirti:

 šliaužianti infliacija

 šuoliuojanti infliacija

 hyper infliacija

Tikslių ribų tarp šių infliacijos rūšių nėra, tai daugiau kokybinis apibrėžimas.

Apie bendrą infliacijos poveikį kalbėti sunku, kadangi jos pasireiškimo mąstai ir formos labai įvairūs. Tikslingiau yra nagrinėti infliacijos poveikį investavimui, gamybos augimui, pajamų paskirstymui ir pan. Ekonomikos augimui neigiama infliacijos įtaka yra tai, kad gamybos veiksniai dėl infliacijos nukrypsta nuo optimalaus (produktyvumo) paskirstymo varianto. Tai vyksta dėl šių priežasčių:

 dėl infliacijos sumažėja taupymas. Tokiu būdu dėl infliacijos ekonomika netenka investicijoms reikalingo kapitalo;

 smarkiai
sumažėja realiosios palūkanų normos (nominalioji palūkanų norma = infliacijos tempas = realioji palūkanų norma). Investuoti darosi nenaudinga ir kartais nuostolinga;

 mažėja tikimybė, kad investicijos duos pelną, todėl sprendimai investuoti priimami sunkiau ir dažnai jie būna nenaudingi (klaidingi);

 Esant didelei infliacijai, pinigai neatlieka manų ir kaupimo priemonių funkcijų. Reikia papildomų išlaidų, t.y. reikia išleisti naujų mainų priemonių. Emisijos bankas netenka savo politikos pagrindo.

Dėl infliacijos smarkiai pakinta ir pajamų paskirstymas. Tai gali sukelti didelius socialinius neramumus. Infliacija skaudžiausiai paliečia piliečius gaunančius atlyginimus ir pensijas. Infliacija naudinga skolininkams ir nuostolinga skolintojams. Kadangi Vyriausybė praktiškai yra visada skolininkė (dėl biudžeto deficito), tai jai dažnai kyla pagunda sąmoningai skatinti infliaciją.

Apibendrinant galima pasakyti, kad infliacija yra:

 neteisinga

 asociali

 ekonomiškai pražūtinga

Norint sėkmingai kovoti su infliacija, reikia žinoti priežastis kodėl reikia kovoti:

1. Neįmanoma tai techniškai padaryti, kadangi infliacija atliekama periodiškai kelis kartus per metus, o kainos kyla kiekvieną dieną, tad indeksacija atsilieka.

2. Labai dažnai atlikti indeksaciją yra neįmanoma, kadangi tai sudėtinga ir brangu.

Infliacijos priežastys gali būti įvairios. Kainas gali kelti profsąjungos, valstybė (CB išleidžia per daug pinigų), užsienio valstybės.

Klausimai:

1. Nuo ko priklauso infliacija?

2. Kaip ilgai kainos gali kilti?

3. Kas kelia kainas?

Paprastai infliacija pasireiškia tik tada, kai pinigų masė didėja sparčiau negu turimų prekių kiekis. Tokiu atveju pinigų perteklių galima panaikinti keliant prekių kainas. Norint sėkmingai kovoti su infliacija svarbu nustatyti kodėl pinigų kiekis nedidėja proporcingai prekių kiekiui. Yra 3 tokio neatitikimo priežastys:

 CB nepajėgia kontroliuoti pinigų masės. Taip atsitinka kai CB neturi tinkamų priemonių pinigų masės didėjimui sustabdyti. Kokios gali būti tos priemonės:

a) monopolinė pinigų emisijos teisė

b) privalomosios atsargos (6%)

Tačiau priežastis gali būti ir kita, kai prarandamas pasitikėjimas nacionaline valiuta, o pinigų vaidmenį perima kitos prekės. Tokiu atveju CB tampa bejėgis kontroliuoti pinigų masę. Iš čia išplaukia pirma sėkmingos kovos su infliacija prielaida: tai būtini tinkami pinigų politikos įgyvendinimo būdai ir oficiali nacionalinė valiuta apyvartoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2736 žodžiai iš 9039 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.