TURINYS
Įvadas 3
1. Pinigų apibrėžimas ir raida 4
1.1. Kas yra pinigai? 4
1.2. Pinigų funkcijos 4
1.3. Atsiskaitymo priemonių raida 5
1.4. Pinigų egzistavimo prielaidos 6
2. Pinigų paklausa ir pasiūla 6
2.1. Pinigų pasiūla 6
2.2. Pinigų paklausa 7
3. Keinsistinis ir neoklasikinis požiūris 7
3.1. Keinsistinis požiūris 7
3.2. Neoklasikinis požiūris 8
Išvados 9
Literatūros sąrašas 10ĮVADAS
Pinigai yra prekių mainų priemonė, jais atsiskaitoma už paslaugas, skolinamasi, grąžinama skola , kaupiamas turtas ir t.t. Pinigai yra tarpininkas, kuris naudojamas perkant prekes ar paslaugas. Tai yra turtas, neduodantis pajamų (procentų, palūkanų, dividendų). Jie būtini:
• Darbo užmokesčiui išmokėti;
• Smulkioms išlaidoms ir ilgalaikiam turtui įsigyti;
• Mokesčiams, baudoms ir kitiems mokėjimams atlikti;
• Dividendams, pajamoms, procentams išmokėti;
• Rezervams nenumatytų atsitiktinių pinigų srautų svyravimų atvejams;
• Spekuliaciniais tikslais, kad galėtų pasinaudoti pranašumais sudarant sandorius;
• Siekiant gauti papildomas nuolaidas atsiskaitant už prekes ir paslaugas nedelsiant ar grynaisiais;
• Kitų įmonių įsigijimui, specialių projektų ir pasiūlymų priėmimui.
Pinigų valdymo tikslas – turėti jų tiek, kiek reikia įmonės veiklai.
Pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų vertės ekvivalentas, atliekantis mainų kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimo priemonių funkcijas.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pinigų sampratą, apžvelgti pinigų atsiradimą, raidą, pagrindines jų savybes, ką jie reiškia ekonomikoje. Taip pat išanalizuoti keinsistinį bei neoklasikinį požiūrį.
1. PINIGŲ APIBRĖŽIMAS IR RAIDA
1.1. Kas yra pinigai?
Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas – jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Taigi, čekiniai indėliai turėtų būti įtraukti į pinigų apibrėžimą. Tačiau yra prieštaravimas, kuris neleidžia besąlygiškai indėlius vadinti pinigais – čekiais juk negalima užmokėti už smulkias prekes ar paslaugas (pavyzdžiui, troleibuso bilietą). Bet kitu atveju, operuojant didelėmis sumomis (pavyzdžiui, perkant vertybinių popierių už kelis milijonus dolerių), grynieji pinigai nėra ir negali būti naudojami. Šiuo atveju jau grynieji pinigai negali atlikti pinigų funkcijos.
Kitas pinigų apibrėžimas, tai jų sutapatinimas su turtu. Sakydami „jis turi daug pinigų“, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos, obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigai, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai.
Trečias apibrėžimas – pinigų sutapatinimas su pajamomis. „Kiek jis uždirba pinigų?“ reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio.
Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė.
1.2. Pinigų funkcijos
Pinigų funkcijos lemia ir įvairių jų formų atsiradimą. Keičiantis technologijai ir ekonominiams santykiams keičiasi ir pinigų formos. Taigi pinigų funkcijos:
1. Mainų priemonė. Senovėje vykdavo natūriniai mainai: tai yra kai prekė buvo keičiama į kitą prekę. Dabartiniu metu pasitaikantys tokie prekių mainai, vadinami barteriniais mainais. Tokiuose tiesioginiuose prekių mainuose pinigai nedalyvauja. Tačiau tiesioginiai mainai ekonominiuose ryšiuose nėra efektyvūs, Čia iškyla abipusio reikmių atitikimo, bei paslaugų ar produkto nedalumo problemos. Pvz. kaip pakeisti jautį į būstą. Iškilo būtinumas pereiti prie netiesioginių mainų. Taip atsirado pinigai, kaip mainų tarpininkas. Esant pinigams nebūtina, kad norai sutaptų. – kiekvienas parduoda, ką gamina, ir perka, ką nori. Pinigai, būdami mainų priemone, išsprendžia reikmių atitikimo ir prekių nedalumo problemas.
2. Vertės matas. Mainuose vienas prekes tenka lyginti su kitomis. Tokio lyginimo pagrindas yra prekės vertė, išreikšta pinigais. Pardavėjai/gamintojai ir pirkėjai/vartotojai susitinka prekių rinkoje ir prekės pereina iš vienų rankų į kitas. Prekių pirkėjai pardavėjui už prekes duoda tam tikrą pinigų kiekį, kuris priklauso nuo prekės vertės. Taigi, pinigai išmatuoja prekės/paslaugos vertę ir pasireiškia per kainą. Prekės, paslaugos vertė, išreikšta pinigais, vadinama kaina.
3. Apskaitos vienetas. Pinigai labai supaprastina pagamintų ar parduotų įvairių produktų apskaitą. Naudojant kainas, pinigų pagalba išreiškus prekių/paslaugų kiekį, yra daug paprasčiau nei natūriniais vienetais (kg, tonomis, litrais, vienetais) apskaičiuoti jų gamybos ir pardavimo apimtis (firmos, šalies lygmenyse).