Prievolių vykdymas notariškai tvirtinamose sutartyse
5 (100%) 1 vote

Prievolių vykdymas notariškai tvirtinamose sutartyse

112131

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

1. Notariato teisinė prigimtis ir esmė 2

1. Valstybė vykdo notarų veiklos priežiūrą. 5

2. Valstybė tikrina notarų kvalifikaciją. 5

3. Kitos notaro profesinės veiklos apribojimai. 5

4. Teisingumo ministras gali notarui iškelti drausmės bylą. 6

2. Prievolės samprata ir prievolių atsiradimas 6

3. Prievolių rūšys 7

1. Skolininkų ir kreditorių daugetas. 7

2. Dalomosios ir nedalomosios prievolės. 7

3. Alternatyviosios prievolės. 7

4. Sąlyginės prievolės. 7

5. Terminuotos prievolės. 8

6. Piniginės prievolės. 8

4. Notariškai tvirtinamos sutartys ir prievolių vykdymas jose 8

1. Notarinė sandorių forma 8

2. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai 8

2.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis. 8

2.1.2. Dovanojimo sutartis. 9

2.1.3. Mainų sutartis. 10

2.1.4. Turto patikėjimo sutartis. 10

2.2.1. Servitutas. 11

2.2.2. Uzufruktas. 11

2.2.3. Užstatymo teisė. 11

2.2.4. Ilgalaikė nuoma. 12

2.2.5. Hipotekos įregistravimas. 12

2.2.6. Kito asmens turto administravimas. 12

3. Kiti sandoriai, kuriems LR civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą 13

3.1.Įgaliojimas. 13

3.2. Oficialieji testamentai. 14

3.3. Vedybų sutartis. 14

3.4. Bendrasis sutuoktinių testamentas. 16

3.5. Rentos sutartis. 16

Išvados 16

Literatūra Error! Bookmark not defined.

Įvadas

Notariato teisė yra pakankamai nauja disciplina palyginus su kitomis teisės šakomis. Dar iki 1996 metų apie notariato instituciją buvo gana siaurai kalbama šnekant apie civilinį procesą, o dabar notariato teisė išskiriama kaip atskira teisės šaka.

1992 metų rugsėjo 15 dieną priėmus Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, buvo įvykdyta esminė valstybinio notariato reforma, pertvarkant jį lotyniškojo (laisvojo) notariato sistemos pagrindu. Deja, net ir šiandien jaučiamas informacijos apie naująją sistemą, jos esmę bei funkcionavimo principus trūkumas. Daugeliui žmonių atrodo, kad po reformos pasikeitė tik notarų uždarbis.

Kadangi notariato teisė dar naujas dalykas, tai referato tikslas yra supažindinti su notariato teisine prigimtimi ir esme bei paaiškinti kokios būna prievolės ir kaip jos vykdomos notariškai tvirtinamose sutartyse.

Referato uždaviniai :

Ų Suprasti kam reikalingas notariatas;

Ų Paaiškinti kas yra prievolė;

Ų Parodyti kokių rūšių prievolės būna;

Ų Sužinoti kokios sutartys yra tvirtinamos notariškai.

Savo darbe aš apžvelgsiu ir panagrinėsiu sekančia literatūrą:

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksą,Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaro I knygą, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaro VI knygą,V. Mikelėno “Prievolių teisės”,. I-mają dalį,V.Nekrošiaus” Notariato teisę”,taip pat pasigilinsiu į Notariato įstatymo ypatybes bei kas jame rašoma šia tema.

1. Notariato teisinė prigimtis ir esmė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio I dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kurio tinkamas įgyvendinimas turi garantuoti ne tik efektyvų rinkos santykių funkcionavimą, bet ir demokratinės valstybės valdymo formos realumo. Notariato institucijos atsiradimą ir sąlygojo būtinybė apsaugoti nuosavybę, taip pat poreikis sudaryti savininkui tinkamas sąlygas ja disponuoti. Nors Europa šiandien žino pakankamai daug nuosavybės neliečiamumą garantuojančių priemonių, tačiau notariato institucija pirmauja šioje srityje.

Ypač svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime notariato institucija vaidina kontinentinės teisės tradicijos šalyse. Notaras čia yra tarsi “šeimos advokatas”, įgaliotas agentas, sudarant įvairius sandorius, archyvų, dokumentų saugotojas, teisinę reikšmę turinčių faktų tvirtintojas.

Aptardami notariato raidą, pamatysime, jog notarų funkcijos ne visada buvo tokios plačios. Iš pradžių jie buvo paprasti raštininkai, vėliau jiems buvo suteikta teisė sudarinėti valstybės ir bažnyčios žinioje buvusius oficialiuosius dokumentus ir galiausiai XIX a. pabaigoje notarams buvo priskirta konsultacinė funkcija, kurios esmė ta, kad notaras privalo garantuoti teisinių santykių, atitinkančių tikrąją šalių valią, įforminimą. [5, 13] Šiandieninės teisinės valstybės sąlygomis notarui priklauso svarbus vaidmuo, užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų teisinį saugumą, garantuojant teisėtą civilinę apyvartą bei galimų civilinių ginčų prevenciją.

1992 metų rugsėjo 15 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, kuris sudarė valstybinio notariato sistemos reformavimo pagrindą. Šio įstatymo 30 straipsnyje sakoma, jog notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, norintiems juos atlikti. [5, 14] Tai yra tiesioginė notarui priskiriamos konsultavimo funkcijos išraiška Lietuvos teisinėje sistemoje. Tiek ši konsultavimo pareiga, tiek ir valstybės per notarą sutiekiama garantija, kad notariškai tvirtinamas dokumentas bus sudarytas teisingai ir atitiks tikrąją šalių valią, užtikrina kliento teisinę gynybą jau notarinio veiksmo atlikimo momentu, tai yra iki galimo ginčo atsiradimo.

Skirtingai nuo teismo, notariatas savo uždavinius įgyvendina, tvirtindamas teises ir faktus, kurių buvimu galima įsitikinti tiesiogiai pagal
įstatymo nurodytu dokumentus. Kitaip nei vykdomas teismo, notarinių organų atliekamas teisių gynimas nėra baigtinis. Notarinių organų aktai gali būti ginčijami teisme. Jeigu reikalavimą ginčija kita šalis, teisi gynimo funkcijų notariato organai, vykdydami jiems pavestus uždavinius, skirtingai negu teismas, daro išvadas iš faktų, kurių buvimu galima įsitikinti remiantis dokumentais, nurodytais įstatyme, netiriant ir neaiškinant ginčijamų aplinkybių. Taigi tokie teisminei veiklai būdingi principai, kaip pavyzdžiui, rungtyniškumas, notariato organams yra visai svetimi.

Aptariant notaro profesijos sąvoką, itin svarbu įsigilinti į jos prigimtį. Kalbant apie lotyniškojo notariato sistemą bei jos raidą, reikia pasakyti, kad dažniausiai notaro pareigos buvo priskiriamos prie viešosios tarnybos pareigų, atsižvelgiant į šios profesijos specifiką. 1866 metų Rusijos notariato įstatymo 17 straipsnyje sakoma, kad notaras atlieka valstybės tarnybą (jie buvo vadinami valstybės tarnautojais, negaunančiais algos) Tas pats įstatymas galiojo ir tarpukario Lietuvoje [5, 15]. 1991 metų Lenkijos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnyje pasakyta, kad notaras veikia kaip viešą pasitikėjimą turintis asmuo ir naudojasi ta teisine gynyba, kuri priklauso valstybės tarnautojams [5, 15]. Atitinkama nuostata vyrauja ir Vokietijos notariato teisėje: ten notaras yra apibrėžiamas kaip nepriklausomas viešosios tarnybos vykdytojas. Lietuvos respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio I dalyje notaras taip pat yra vertinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo [6, 2 str., Id.]. kaip matome, notaras šiuolaikinėje lotyniškojo notariato sistemoje yra glaudžiai siejamas su viešo pobūdžio funkcijų vykdymu, tačiau nėra vadinamas valstybės tarnautoju. Tokį notaro teisinės padėties dvilypumą sąlygoja ypatumai pačios notariato sistemos, kurioje nepriklausomumo, greitumo bei efektyvumo sumetimais aptartas viešo pobūdžio užduotis įgyvendina ne valstybė, bet kvalifikuoti ir specialiai tam parengti privatūs asmenys, kurie visiškai materialiai atsako už valstybės jiems patikėtų funkcijų tinkamą vykdymą

Notaro profesija yra priskiriama prie laisvųjų, tačiau ji skiriasi, pavyzdžiui nuo advokatų, tuo, kad notaras nėra atleidžiamas nuo valstybės jam skirtų prievolių vykdymo, ir valstybė gali daug intensyviau kištis į notarų veiklą tiek žmogaus tarpimas notaru, tiek ir vieta, kurioje jis atliks savo pareigas, praktiškai visose šalyse yra nustatoma valstybės.

Be to, valstybė kontroliuoja, kaip notaras atlieka savo pareigas, ji sprendžia ar notariatas bus organizuotas valstybinės, ar lotyniškosios sistemos pagrindu. Tik valstybė numato reikalavimus, kuriuos turėtų atlikti žmogus, norintis tapti notaru, bei tvarką, kuria šios pareigos yra užimamos. Būtina pabrėžti, kad daugumoje Europos šalių reikalavimai žmogui, norinčiam tapti notaru, yra vieni griežčiausių, palyginti su reikalavimais kitoms teisininkų profesijoms. Lenkijoje žmogus, norintis tapti notaru, turi atitikti tokius reikalavimus: būti Lenkijos piliečiu, kuriam sukako na mažiau kaip 26 metai, atlikti notarinę praktiką bei ne mažiau kaip dvejus metus dirbti notaro asesoriumi, būti nepriekaištingos reputacijos ir išlaikyti notaro kvalifikacijos egzaminus. Ne išimtis šiuo požiūriu yra ir Lietuva, kurioje šie reikalavimai yra net didesni už keliamus žmonėms, norintiems tapti teisėjais. Notaro pareigos užimamos konkurso tvarka. [6, 3 str.] Notaru gali būti Lietuvos respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacijos egzaminą. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis mokslo laipsnį arba ne mažesnį kaip 10 metų teisininko darbo stažą, gali būti notaru, atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką ir išlaikęs notaro kvalifikacijos egzaminą.

Valstybės suinteresuotumas notaro veikla bei tam tikras kišimasis į ją vyksta ne tik nustatant kvalifikacinius reikalavimus žmonėms, norintiems tapti notarais, bei skiriant juos dirbti konkrečioje vietoje, tačiau ir kitokiais būdais.

1. Valstybė vykdo notarų veiklos priežiūrą.

Notariato įstatymo 7 straipsnyje sakoma, kad notarų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tikrindama notaro veiksmų teisėtumą, įgyvendindama priemones notarinei praktikai suvienodinti bei analizuodama notarinių veiksmų statistiką [6, 7str.]. Deja įstatymas nedetalizuoja, kaip yra tikrinamas atliekamų notarinių veiksmų teisėtumas, kokių priemonių gali būti imtasi ir koks yra jų santykis su notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principu. Vienas galimų variantų – tai teisingumo ministro teisė iškelti notarui drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Garbės teismui prie Lietuvos respublikos notarų rūmų, tačiau norint šia teise pasinaudoti, būtina turėti medžiagos, nurodančios neteisėtą notaro veiklą, o įstatymas nesprendžia klausimo, susijusio su tokios medžiagos gavimu.

2. Valstybė tikrina notarų kvalifikaciją.

Notariato įstatymo 3 straipsnio IV dalyje sakoma, jog notarų kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami atestavimu. Notarai atestuojami pagal teisingumo ministro tvirtinamus nuostatus [6, 3 str., IVd.].

3. Kitos notaro profesinės veiklos
įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas draudimas notarui užsiimti kita veikla, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Notaras taip pat negali jungtis su kitų profesijų darbuotojais bendrai komercinei ir ūkinei veiklai. Šiuos draudimus galima būtų apibūdinti kaip klasikines lotyniškojo notariato nuostatas. Iš esmės tokio pobūdžio draudimu siekiama, kad notaras, vykdydamas savo funkcijas, būtų visiškai nepriklausomas įvairių interesų atžvilgiu ir galėtų tinkamai dirbti notaro darbą. Reikėtų paminėti, jog Notariato įstatyme minėtas draudimas nėra pakankamai aiškiai detalizuotas. Todėl kyla keletas klausimų, susijusių su šios normos taikymu. Pirma, ar gali notaras užsiimti pedagogine ir moksline veikla net ir tais atvejais, kai ji atima tiek laiko, kad šis yra privestas atsisakyti atlikti notarinius veiksmus? Lenkijos notariato įstatymo 19 straipsnio I dalyje sakoma, kad notaras gali užsiimti minėta veikla, išskyrus tuos atvejus, kai ji trukdo tinkamai atlikti pagrindines pareigas. [5, 19] Lietuvos įstatyme analogiškos nuostatos nėra, todėl manytume, kad notariato teisė užsiimti moksline ar pedagogine veikla iš principo nėra ribojama. Antra, koks yra kontrolės mechanizmas, užtikrinantis kitos veiklos draudimo efektyvų realizavimą? Galime tik stebėtis, nes tokio mechanizmo Lietuvoje nėra. Lietuvos notariato įstatyme minime, kas Notarų rūmai kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas. Tačiau tai tik deklaratyvi norma, nenustatanti jokio konkretaus kontrolės mechanizmo.

4. Teisingumo ministras gali notarui iškelti drausmės bylą.

Tai ministro teisė, kuri rodo valstybės suinteresuotumą notaro veikla bei dar kartą įtvirtina kontrolės teisę.

Taigi aptarus notaro profesijai keliamus reikalavimus, jos bruožus, santykį su valstybės interesais, pasidaro gana aiškus notaro apibrėžimas. Notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu numatytas funkcijas, laiduojančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro, kaip atskiro asmens, sąvokos nereikėtų painioti su įstatyme vartojama notariato sąvoka. Notaras yra atskiras asmuo, o notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, laiduoti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. [6, 1 str.]. taigi notaras yra sudedamoji dalis, vykdanti notariatui skiriamas užduotis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1794 žodžiai iš 5795 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.