Raštvedybos norminis metodinis pagrindas
5 (100%) 1 vote

Raštvedybos norminis metodinis pagrindas

11

TURINYS

ĮVADAS 3

1. RAŠTVEDYBOS NORMINIS METODINIS PAGRINDAS 4

1.1. RAŠTVEDYBOS NORMINĖS METODINĖS BAZĖS SAMPRATA 4

1.2. LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO NORMINIAI DOKUMENTAI 5

a) Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos archyvų departamente reglamentas 6

b) Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka 6

c) Valstybiniuose archyvuose aptarnavimo Lietuvos archyvų departamente reglamentas 6

1.3. ĮSTAIGOS (ĮMONĖS) RAŠTVEDYBOS INSTRUKCIJA 7

1.4. PRAKTINĖ DALIS 8

IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………………12

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………. ……………………………………………….13

ĮVADAS

Kalbant apie raštvedybos norminį metodinį pagrindą reikia pirmiausiai išskirti, kam, kokiu tikslu yra formuojama tam tikra teisės aktų visuma, kodėl būtina plačiai ir labai detaliai reglamentuoti raštvedybos organizavimą bei tvarką. Todėl, manau, kad tikslinga pateikti raštvedybos organizavimo tikslus.

Raštvedybos organizavimo tikslai yra:

1. Laiku ir kokybiškai parengti dokumentus;

2. Tvarkyti ir naudoti dokumentus taip, kad būtų užtikrinta visų turimų dokumentų greita paieška;

3. Užtikrinti skaidrią, efektyvią ministerijos, ministerijos padalinių veiklą, administravimo ir atsiskaitymo gebėjimus;

4. Išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti ministerijos, ministerijos padalinių veiklos įrodymai ir su šia veikla susijusių asmenų teisės.

Būtent šiems tikslams pasiekti yra formuojama, kuriama norminį metodinį pagrindą sudaranti teisės aktų visuma.

Taigi, šiame darbe aš aptarsiu pagrindinius teisės aktus, kurie formuoja norminę metodinę bazę.

Pagrindinis šio rašto darbo tikslas:

 pateikti raštvedybos norminės metodinės bazės sampratą;

 aptarti Lietuvos archyvų departamento norminius dokumentus;

 paanalizuoti įstaigos (įmonės) raštvedybos instrukciją1. RAŠTVEDYBOS NORMINIS METODINIS PAGRINDAS

1.1. RAŠTVEDYBOS NORMINĖS METODINĖS BAZĖS SAMPRATA

Norminė metodinė bazės samprata – tai yra visi įstatymai, kiti teisės aktai, rekomendacijos, kurios skirtos apibrėžti raštvedybos taisykles.

Norminės metodinės bazės pagrindą sudaro šie pagrindiniai teisės aktai:

1) Raštvedybos taisyklės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2389), Viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236), Civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), kitais įstatymais ir teisės norminiais aktais, tarptautiniu standartu ISO 15489-1:2001.

2) Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009 (toliau – Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės).

3) Lietuvos arcyvų departamento įstatymas, patvirtintas 1997 m. gruodžio 23 d. Nr.VIII-588.

(Žin., 1997, Nr. 118-3046; 1999, Nr. 107-3101; 2000, Nr. 111-3569) kodekso galiojimas laikinai pratęstas iki 2003 m. sausio 1 d.

Raštvedybos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato pagrindinius dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo reikalavimus, kurie taikomi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, taip pat kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas (toliau – įstaigos), rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, susijusiems su tų įstaigų veikla.

Kitiems juridiniams asmenims ir įmonėms, registruotoms įstatymų nustatyta tvarka, šie reikalavimai yra rekomendaciniai, tačiau visi savo veiklos dokumentus turi tvarkyti taip, kad jie būtų išsaugoti ir prieinami įstatymuose ir kituose teisės norminiuose aktuose nustatytą laiką.

Dokumentų įforminimo tvarką nustato Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009 (toliau – Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės).

Šis Įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų valdymą.

1.2. LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO NORMINIAI DOKUMENTAI

Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos archyvų departamentas, Departamentas) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.

Lietuvos archyvų departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais, taip pat šiais Nuostatais.ir naudojimą, nustato valstybinės archyvų sistemos kompetenciją ir uždavinius.

Lietuvos archyvų departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Lietuvos archyvų departamento buveinė – Mindaugo g. 8, Vilnius, Lietuvos
Respublika.

Lietuvos archyvų departamentas yra biudžetinė įstaiga.

Lietuvos archyvų departament funkcijos:

1. administruoti valstybinę archyvų sistemą.

2. formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse;

3. nustato dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus;

4. rengia ir tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, saugojimo terminų rodykles, tvirtina kartu su centriniais valstybinio administravimo subjektais jiems priskirtoje srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų rodykles;

5. rengia ir tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, perduodančių nuolatinio saugojimo dokumentus valstybės archyvams, sąrašą;

6. sprendžia dokumentų nuolatinio saugojimo klausimus ar įgalioja tai spręsti valstybės archyvus;

Archyvų veikloje ypač svarbūs yra šie teisės aktai:

a) piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos archyvų departamente reglamentas;

b) civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka;

c) valstybiniuose archyvuose aptarnavimo Lietuvos archyvų departamente reglamentas

a) piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos archyvų departamente reglamentas

Šis reglamentas nustato piliečių ir kitų asmenų (toliau – asmenys) aptarnavimo raštu, telefonu ir jiems apsilankius Lietuvos archyvų departamente (toliau – Departamentas) tvarką. Aptarnaujant asmenis, šio reglamento nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Departamente apsilankiusiems asmenims sudaromos sąlygos raštu pareikšti savo nuomonę apie aptarnavimo kokybę ir išdėstyti savo pageidavimus bei pasiūlymus matomoje vietoje padėtoje piliečių ir kitų asmenų pageidavimų, pasiūlymų ir pastabų knygoje.

b) civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarka

Ši tvarka reglamentuoja miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigų, miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir kaimiškųjų seniūnijų seniūnų, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 969 žodžiai iš 1919 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.