TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. ATLIKTO TYRIMO “REGĖJIMO IR LYTĖJIMO SANTYKIO SUVOKIME” APRAŠYMAS 61.1 TYRIMO METODIKA 6
1.3 REZULTATŲ ANALIZĖ 7
IŠVADOS 9
Priedai 10
LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Kiekvienam žmogui tenka pergyventi daug įvairių jutimų. Jutimai yra
skirstomi į du skyrius išorinį ir vidinį. Prie išorinių juslių priskiriami
eterio bangų veikimas į regimąjį nervą kuris sukelia spalvos pojūtį; oro
bangų veikimas į klausos nervą – sukelia garso pojūtį; medžiagos dalelių
veikimas į uoslės nervą ir pan. Pagal šią akstinų rūšį turime penkis
jutimus: regėjimo, girdėjimo, skonio, uoslės ir lytėjimo jutimus. Savo
darbe aš aptarsiu regėjimo ir lytėjimo jusles.
Aplinkos daiktai veikia į mūsų akis, į jas lyg ir įsispausdami. Tokio
įsispaudimo išvada yra įspūdis. Sugebėjimas tuos akių įspūdžius priimti
vadinamas regėjimo jusle. Taigi regėjimo juslė yra psichofiziologinis
sugebėjimas priimti šviesos bei spalvų įspūdžius. Akims tarpininkaujant,
daiktai įsispaudžia į mūsų regėjimo juslę, kurios pagalba mes juntame
šviesos bei spalvų įspūdžius.
Mūsų organai daugiau ar mažiau geba prisitaikyti prie išorinių
akstinų. Dėl to jutimas priklauso ne tik nuo akstino rūšies, bet ir nuo to,
kiek mūsų organizmas prisitaiko tą akstiną priimti. Kai pereiname iš
šviesos į tamsą iš pradžių nieko nematome, bet greitai pradedame
prisitaikyti: mūsų akies lėliukės pradeda didėti, kad tik daugiau šviesos
patektų į akį. Iš pradžių lėliukė plečiasi lėtai, paskui greičiau: akys
prisitaiko maždaug per 20 min., o prisitaikymas prie šviesos įvyksta
maždaug per 3-4 sekundes.
Akies tinklelis ne visiems akstinams yra vienodai jautrus. Be to
jautri yra ne tik geltonoji dėmelė, bet ir visas tinklelis.
Trijų tipų regėjimo receptoriuose rasti trys skirtingi šviesai jautrūs
pigmentai, kurie reaguoja į mėlynąją, žaliąją ir raudonąją spektro dalis.
Šias spektro dalis atitinka mėlynai violetinė, žalia ir raudonai oranžinė
spalvos, jos vadinamos pirminėmis ir sudaro trijų dalių kodą, kuris, virtęs
elektriniu impulsu, nervų ataugomis pasiekia smegenis.
Kadangi nėra tokio ilgio bangų, kurios vienu metu veiktų mėlynai
violetinę ir raudonai oranžinę spalvą fiksuojančios kolbelės, purpurinės
(skaisčiai raudonos) spalvos spektre nėra.
Spalva nėra medžiagos savybė. Išorinis pasaulis – bespalvis, jį sudaro
bespalvė materija ir energija. Bet jis gali sugerti elektromagnetines
bangas. Kai šviesa patenka ant kokio nors kūno, dalis jos sugeriama, o
dalis atsispindi arba, jei kūnas skaidrus, praleidžiama. Kiek šviesos
sugeriama, priklauso nuo molekulinės kūno sandaros, t. y. iš šviesos
spindulio, kurį paprastai sudaro skirtingų dažnių bangos. Kitos bangos
atspindimos. Pasiekusios akies tinklainę regėjimo receptoriuose jos sukelia
elektrinius impulsus, kurie nervų ataugomis patenka į regėjimo centrą. Taip
matoma spalva. Tai, kas mums atrodo spalva, yra tik atspindima ar
praleidžiama šviesa. Taigi spalva egzistuoja tik kaip ją matančiojo
pojūtis.
Tinklainės ląstelės yra tokios jautrios, kad reaguoja net į spaudimą,
o smegenyse jų sužadinimą interpretuoja kaip šviesą. Be to, jos
išsiaiškina, kad šviesa ateina iš kairės, nes iš ten paprastai sklinda
šviesa, aktyvinanti dešiniąją tinklainės pusę.
Ilgai buvo manoma, kad spalvas visi žmonės mato vienodai. Bet XVIII a.
Pabaigoje anglų mokslininkas Daltonas išskyrė, kad spalvų jutimo atžvilgiu
ne visi žmonės lygūs: ne visi vienodai mato. Žmonės kurie negali skirti
spalvų vadinami daltonikais.
Yra pastebėta, kad pojūtis atsiranda ne tuojau pat, pradėjus veikti
akstinui – reikia tam tikro laiko.
Regėjimo ir girdėjimo juslės žmogaus dvasiai daug daugiau tarnauja
negu kitos trys išviršinės juslės. Uoslės skonio ir lytėjimo juslių
paskirtis yra iš vienos pusės apsaugoti organizmą nuo pavojų, ir iš antros
pusės ,patarti organizmui tai kas yra sveika.
Jeigu reikėtų atsisakyti kurio nors pojūčio, kurio jūs atsisakytumėte?
Jeigu galėtumėte pasilikti tik vieną pojūtį, kurį pasiliktumėte?
Lytėjimas būtų vienas iš reikalingiausių jutimų. Nuo pat gyvenimo