Rengimasis kalbai
5 (100%) 1 vote

Rengimasis kalbai

Turinys

1. Retorikos referatas.

2. Hiatas

3. Trumpieji ir ilgieji balsiai.

4. Hiato, asimiliacijos ir degeminacijos pavyzdžiai.

5. Žodžių junginių kirčiavimas

6. Įvardžiuotinių formų vartojimas.

7. Skolinių skirstimas kalbos normų požiūriu.

8. Tarptautinių žodžių vartojimas.

9. Hiatas, asimiliacija,degeminacija.

10. Teisinio ir laisvo pobūdžio kalbos.

11. Specialybės teksto leksikos kirčiavimas.

12. Norminiai žodžiai.

13. Priesagų vartojamos.

14. Priešdėlių klaidų taisymas.

15. Vertiniai pagal reikšmę.

16. Dauginių skaitvardžių vartojimas.

17. Kreipinio reiškymas linksniu.

18. Sakinių taisymas.

19. Kalbos klaidų taisymas.

20. Klaidų taisymas.

21. Sematizmų taisymas.

22. Nevartotinų skolinių taisymas.

23. Sakinių taisymas.

24. Lieratūra.

Tema: Rengimasis kalbai (rengimosi etapai, tema, jos pavadinimas, kalbos intencija, tikslas, adresantas ir adresatas, kalbos situacija)

Tema: Rengimasis kalbai (rengimosi etapai, tema, jos pavadinimas, kalbos intencija, tikslas, adresantas ir adresatas, kalbos situacija)

Įžanga

Gyvenimas kelia savo uždavinius, verčia gvildenti aktualias problemas, analizuoti konkrečius faktus, įvykius, reiškinius. Neretai mes visa tai išsakome kalbėdami. Šiame referate aš pamėginsiu aiškiai perteikti informaciją apie rengimąsi viešajai kalbai t.y. rengimosi kalbai etapus, temą ir jos pavadinimą, kalbos intenciją ir tikslą, adresantą ir adresatą, kalbos situaciją. Pradėsiu savo referatą nuo rengimosi etapų, po to smulkiau kiekvieną iš jų aprašydamas.

Dėstymas

Rengimosi etapai. Visų pirma derėtų numatyti, kiek laiko reikia, norint, kad kalba būtų tinkamai parengta .Kalbą reikia subrandinti, kad ji būtų įdomi klausytojui. Paprastai yra nurodomas 6-7 dienų laikotarpis, nusakant kiekvienos dienos uždavinius. Pagal knygoje „Iškalbos mokymas“ rengimosi kalbai užduotys išdėstomos nuo 7 iki 1 dienos, t.y.:

-išsirinkti temą; kalbos intenciją ir tikslą; nustatyti, kam, kada ir kur bus kalbama, paruošti projektą;

-surinkti reikiamą medžiagą bibliotekoje;

-suplanuoti kalbos dėstymą;

-parengti įžangą ir pabaigą;

-pasirašyti kalbos tekstą;

-garsiai pasakyti savo kalbą. Ieškoti tinkamo žodžio, tobulinti sintaksinę išraišką;

-praktikuotis .

Tema ir jos pavadinimas. Rengiantis kalbai, pirmasis žingsnis – pasirinkti temą. Mes visi kievieną dieną kalbame daug ir įvairiomis temomis , tačiau išsirinkti kokį nors vieną dalyką ir apie jį įdomiai pakalbėti keletą minučių, yra tikrai nelengvas dalykas. Jeigu temą sunku sugalvoti, būtina peržvelgti savo hobį, interesus, patirtį, pavartyti enciklopedijas ir kt. Kai kurie dalykai gali patraukti dėmesį kaip potencialios temos. Patariama rasti tuos dalykus, kurie įdomiausi, ir padaryti jų sąrašus. Jei temą kas nors pasiūlė ir jūs ją priėmėt, jūsų teisė ją koreguoti, tikslinti. Reikia būti itin savikritiškam -įsitikinti, ar tema atitinka jūsų pasirengimą, psichologines savybes, moralinius, politinius nusistatymus. Tema turi signalizuoti, atkreipti dėmesį, būti lengvai įsimenama, sudominti, įžiebti norą ta tema daugiau sužinoti. Per daug ilgi ir teoriški pavadinimai atbaido. Jeigu norima klausytojus suaktyvinti, temą galima pristayti kaip klausimą.Labai svarbu, kad gerai intriguojančiai suredaguota, lengvai skaitomu šriftu išspausdinta, įtaigiai reklamuojama per radiją, televiziją informacija įgalina sukviesti auditoriją, besidominčią paskelbta tema.

Kalbos intencija ir tikslas. Kai tema aiški, reikia numatyti kalbos intenciją t.y., ko siekiama: ar suteikti žinių? ar įtikinti? Kalba galima siekti informuoti, įtikinti, paskatinti veikti ar sužadinti jausmus:

-Jeigu kalbėtojo intencija yra informuoti, tai šis turėtų aiškiai, tiksliai ir įdomiai perduoti informaciją.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra įtikinti, tai šis turi stengtis kalbėti taip, kad klausytojai pakeistų požiūrį į kalbamą dalyką.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra paskatinti veikti, tai šis turi raginti klausytojus imtis tos veiklos, kurią pats agituoja.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra moloniai nuteikti klausytojus, ai šis turi papasakoti tai, kas įdomu, malonu ir naudinga žinoti.

Pagal kalbėjimo intenciją kalbos gali būti skirstomos į informacines, įtikinimo ir skatinimo bei progines kalbas.Suprasti kalbos intenciją yra būtina, nes jeigu ji neaiški, gali būti neaiškus ir kalbos tikslas, kuris tarsi tarsi seka paskui intenciją. Atsižvelgiant į pasirinktą intenciją, reikia nustatyti kalbos tikslą. Tikslas turėtų būti užrašytas pilnu sakiniu arba tik viena mintimi, o sudaryta frazė su bendratimi (paaiškinti, parodyti).

Adresantas ir adresatas. Adresantas – tas žmogus, kuris perduoda informaciją (kalbėtojas). Kokią temą jis pasirinks ir ką jis pasakys, priklauso nuo jo išsilavinimo, pažiūrų, įsitikinimų, interesų ir nuo to, kaip jis supranta adresatą ir situaciją. Rusų iškalbos specialistė . S.Ivanova išskyrė keturis kalbėtojų tipus: racionalųjį loginį, emocinį intuityvųjį, filosofinį ir „lyrinį“, arba meninį vaizdinį. Racionaliojo tipo kalbėtojas linkęs daugiau analizuoti reiškinius, svarstyti, argumentuoti, skandinti mintį žodžių gausybėje. Emocinio intuityvaus tipo kalbėtojas šneka aistringai, įsijautęs, tačiau kartais pameta
mintį. „Filosofinės“ grupės kalbėtojai gali būti labiau ar ne tokie jausmingi, labiau ar ne itin linkę analizuoti. Šio tipo žmonėms būdingas pastovus domėjimasis kuria nors tema. Lyrinio, arba vaizdinio, tipo žmonės mąsto daugiau vaizdais, jų kalba būna neįprastai ryški, pilna epitetų ir jaudulio, bet tuo pačiu nenuosekli ir nepilnai argumentuota.

Kalbos situacija. Yra išskiriamos dvi pagrindinės viešojo žodžio vartojimo sritys: 1)formalioji (mitingų advokatų kalbos); 2)neformalioji (pranešimas, pristatymas, padėka). Viešosios kalbos vartojimo sritis – visur, kur yra kalbama dėl tam tikrų priežasčių susirinkusiems žmonėms. Kalbant formalioje aplinkoje, kalba būna labiau suvaržyta, tuo tarpu neformali aplinka leidžia laisviau jaustis, improvizuoti, vartoti įvairesnes raiškos priemones kalbėtojui svarbūs dalykai yra: kada kalbėti? kur? kiek bus klausytojų? kiek laiko turi trukti kalba? Žinodamas šiuos dalykus, kalbėtojas turi galimybę tinkamai pasirinkti temą, suformuluoti tikslą ir rengtis tai temai.

Išvados

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 915 žodžiai iš 2868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.