Rolan bartes teksto malonumas
5 (100%) 1 vote

Rolan bartes teksto malonumas

ROLAN BARTHES

TEKSTO MALONUMAS

KŪRINIO ANALIZĖ

Turinys

Įvadas 2

„Teksto malonumo“ analizė ir interpretacija 3

Išvados 8

Literatūra 9

Įvadas

Rolan Barthes – garsus prancūzų struktūralistas ir vienas žymiausių mąstytojų – kritikas, eseistas, vienas svarbiausių šeštojo dešimtmečio struktūralistinės bei poststruktūralistinės ir postmodernistinės estetikos atstovų.

„Teksto malonume“ (Le Plaisir du texte) Rolan Barthes pateikia savitą tekstų ir skaitymo malonumo tipologiją. „Teksto malonumas – tai tas momentas, kai mano kūnas pradeda gyventi pagal savo paties nuostatas; juk mano ir mano kūno nuostatos ne tos pačios“, – rašo jis. Taigi Bartas sukūrė naują literatūrinės kritikos rūšį, akcentuojančią fizinį bendravimą su tekstu. „Mėgavimosi tekstas – toks, kuris sukelia netekties pojūtį, išmuša iš vėžių (kartais net vargina nuoboduliu), išklibina skaitytojo istorines, kultūrines, psichologines nuostatas, išjudina jo skonį, jo vertybes ir prisiminimus, išprovokuoja jo santykių su kalba krizę“.

Kūrinyje „Teksto malonumas“ teigiama, kad skaitymas nėra tik informacijos gavimo būdas, o knyga – informacijos perteikimo priemonė. Skaitymas, be kitų pojūčių, žmogui sukelia dar ir tam tikrą, vien fiziologinį malonumą. Kalbėdamas apie skaitymo malonumą, R. Barthes galvoje turėjo tradicines (popierines) knygas.

Skaitydamas žmogus įsijaučia į siužetą, išgyvena kartu su herojais, skaitydamas žmogus atsiriboja nuo aplinkinio pasaulio ir tokiu būdu ilsisi – pajunta malonumą. Elektroninis tekstas tokio malonumo nesuteikia, nes žmogus negali su knyga rankoje išsitiesti ant žolės, skaityti kelionėje. Yra tekę girdėti tokį posakį: „knyga turi kvepėti, tuomet malonu bus ją skaityti“. Savaime suprantama, čia kalbama ne vien tik spaustuvės dažais. Štai knygos, kuriose veiksmas vyksta Venecijoje kvepia miesto drėgme ir bandelėmis su cinamonu.

R. Barthes kūrinyje „Teksto malonumas“ atsako į klausimą: kaip ir kodėl tekstas žmogui sukelia malonumą. Taigi darbo tikslas – išanalizuoti R. Barthes „Teksto malonumą“.

Darbo uždaviniai:

1. Nusakyti kūrinio žanrą.

2. Išnagrinėti kūrinio problematiką.

3. Išanalizuoti kūrinio meninės raiškos formas.

„Teksto malonumo“ analizė ir interpretacija

R. Barthes „Teksto malonumo“ žanras – esė. Eseistika patogi autoriui, nes nereikalauja baigtos formos. Eseistika patogi skaitytojui, nes keliamos jam artimos problemos ir jis provokuojamas atsakyti į esė keliamus klausimus. Apskritai klausimai tampa svarbesni nei atsakymai ar idėjos. Eseistikoje susijungia tikroviškumas su autoriaus išmone. Iš to kyla šie stiliaus bruožai: ekskursai (nukrypimas nuo pagrindinės temos), prisiminimai, aliuzijos (priminimas kokio nors fakto ar reiškinio), ironiškas požiūris, ironiška distancija savo paties atžvilgiu, replikos, paradoksalus mąstymas, egzistencinės gelmės ilgesys ir kitokio gyvenimo rūpestis, filosofinis požiūris į gyvenimą ir žmogų, žodžio įtaiga, subjektyvumas.

R. Barthes teigia, kad rašytojas visada stengiasi rašyti maloniai, tačiau nėra tikras, kad ir jo skaitytojas patirs malonumą. Skaitytojo akyse rašytojas neturi jokio veido, jis tėra tik „kreipinio objektas“: „…jūsų akyse aš nieko neįkūniju, neturiu jokio veido (nebent neaiškių Motinos veidą); aš nesu jums kūnas ir net ne daiktas <…> esu tik sfera, jūsų atsivėrimo prisipildantis indas“. Taigi autorius primena, kad pats rašytojas negali būti nei lyrinis subjektas (poezijoje), nei veikėjas (prozoje). Tekste figūruoja tik rašytojo sukurti personažai.

R. Barthes tekstus skirsto į malonius ir į nuobodžius.

Malonus tekstas – tai toks tekstas, kurį malonu skaityti, tačiau „teksto malonumas negali būti traktuojamas kaip jo gramatinė (fenoteksinė) funkcija, o kūno malonumas – kaip jo fiziologiniai poreikiai“. R. Barthes teigia, kad „teksto malonumas – tai tas momentas, kai mano kūnas pradeda gyventi pagal savo paties nuostatas“. Šia metonimija norėta pasakyti, kad skaitant tekstą yra atsiribojama nuo aplinkinio pasaulio. Žmogaus kūnas atsiskiria nuo jo minčių.

Autorius teigia, kad teksto malonumas, malonus tekstas – tai pasakymai, kurie yra dviprasmiški, nes prancūzų kalboje nėra žodžio vienu metu galinčio reikšti malonumą arba mėgavimąsi. „Malonumas“ arba netikėtai išsiplečia už mėgavimosi, arba atsiranda jo opozicijoje. Mėgavimosi ir malonumo skirtumas yra tas, kad mėgavimasis yra „nenusakomas, užgintas“. Šie epitetai ir parodo mėgavimosi ir malonumo skirtumą.

Nuobodų tekstą jis palygina su čiauškėjimu, kurį aprašo vaizdinga pienburnio metafora: „teksto čiauškėjimas – tai tik kalbos putos, atsirandančios dėl paprasčiausio poreikio rašyti. Tai ne iškrypimas, bet reikmė. Rašydamas savo tekstą, skriptorius vartoja žinduklio kalbą – liepiamąją, automatišką, beaistrę, savotišką pliauškėjimų srautą <…>; tai čiulpimo judesiai be , tai nereikšmintas burnos aušinimas, skirtingas nuo to, kuris sukelia gastrosofijos ir kalbos malonumus“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 765 žodžiai iš 2464 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.