Skurstantys vaikai
5 (100%) 1 vote

Skurstantys vaikai

RAŠAU JUMS APIE TAI, KĄ GALĖTŲ JAUNIMAS PADARYTI, KAD MAŽĖTŲ SKURDAS

Mano vaikystės draugai,

Už lango siaučia pūga. Niūru… Žiūriu pro langą į besiblaškančius medžius, paskendusius sniego sūkuriuose, į dangų, tokį piktą ir grėsmingą, tačiau mano mintys visai ne čia, oi ne… Jos pavirto mažu drugeliu ir klajoja kažkur vaikystės vasaros prisiminimuose… Tie drugeliai nerūpestingai šildosi prieš saulutę, pasiduodami tinguliukui ir ramybei.

Vasaros laukdavau nemažiau negu Kalėdų Senelio ar pirmo sniego… Tai, žinoma, suprantama, tačiau mano vasaros būdavo nepaprastos… Pilnos nuotykių, juoko, vaikiško nerūpestingumo. Ir viskas tik dviejų labai brangių man žmonių dėka. Tai buvo močiutės kaimynų berniukai. Jūs neįsivaizduojate, kiek mes prisigalvodavome žaidimų, kiek mes juokdavomės, kiek šunybių krėsdavome… Močiutė sakė, kad mūsų būdavo pilna visur: tai, žiūrėk, medyje gaudynių žaidžia, tai vandens karą, tai krepšinį… Tačiau vieną dieną kaip iš dangaus – laiškas. Žalia korta į JAV. Nuostabu… Ir štai dingo mano nerūpestinga vaikystė, mano šypsena, ir aš atsimerkiau: tik tada supratau, ką man jie reiškė, tik tada juos įvertinau…Atrodė, kad jie visada bus šalia, kad galėsiu nueiti kada tik norėsiu, kad būsiu šiltai sutikta ir galėsiu kada tik norėsiu matyti jų linksmus veidukus… Man buvo taip sunku… Man, mažam vaikui, neįsivaizduojančiam atostogų be juoko, linksmybių ir geriausių draugų…

Kodėl taip yra? Kodėl negalime gyventi kartu?.. Kodėl žmonės, palikę visus artimuosius ir, galime sakyti, savo gyvenimą, turi vykti ten, kur geresnės sąlygos, kur reikia viską pradėti iš pradžių, kur gražūs atsiminimai neišdyla visą likusį gyvenimą ir tampa jo dalimi?.. Kodėl?! Mūsų valstybei turėtų būti labai gėda. Protingi, išsilavinę žmonės neturi galimybių pasireikšti čia, savo gimtinėje!.. Turime savo noru išvykti į ten, kur visai nesinori, bet priverčia aplinkybės. Bet tai tik viena problema…

Dažnai žiemą, eidama šventiškai išpuošta gatve, mąstau apie artėjančias šventes, dovanas, artimuosius… Mąstau apie šiltas ir jaukias Kalėdas ir gaivų eglutės kvapą… Galvoju apie šiltus ir skanius valgius, saldumynus, kurių atsivalgau už visus metus… Tik staiga prieš akis šmėkšteli jaunas vaikutis, kokių aštuonerių. Plonas, išblyškęs, drebantis… Akys tokios didelės ir gilios, kaip suaugusio. Jis žiūri į žmones taip, kaip mes – į Kalėdų Senelį, laukia bent kelių centų… Įdedu į jo nešvarią nuogą rankutę monetą ir pažvelgiu tiesiai į jo akis. Jos staiga nušvinta, prašviesėja, jis nusišypso, lyg būčiau šimtinę įdėjusi. Vaikutis žiūri taip nuoširdžiai ir dėkingai, kad aš nejučia susigėstu, pagalvojusi, kaip aš elgiuosi, gavusi daug daugiau pinigų…

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 483 žodžiai iš 783 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.