Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių apžvalga

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Verslo administravimo katedra

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO ĮMONIŲ

VALDYMO YPATUMAI

ReferatasVadovė:

asist. G.Sližienė

Atliko: stud. SMG3/4 gr. K.JasulevičiusKaunas, 2005

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. SVV ĮMONIŲ APŽVALGA 4

1.1 Smulkaus ir vidutinio verslo samprata 5

1.2 SVV vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje 6

2. VALDYMO METODAI IR STRUKTŪROS 7

1. Valdymo metodai 8

2.2 Valdymo funkcijos 9

2.3 Valdymo organai 11

3. gamybos proceso organizavimas 12

3.1 Gamybos organizacinė struktūra 13

3.2 Gamybos planavimas 14

3.3 Gamybos kontrolė 15

4. SVV ĮMONIŲ PERSONALAS 17

1. Personalo valdymo organizavimas 17

2. Darbuotojų vadyba 19

IŠVADOS 21

LITERATŪRA 22

Įžanga

Smulkus ir vidutinis verslas yra labai įvairus ir nuolat vystosi ir

sudaro didesniąją Lietuvos verslo dalį, todėl jos plėtojimas tampa

prioritetine Lietuvos ekonomikos plėtros kryptimi. Nė viena ekonomikos šaka

negali apsieiti be smulkaus verslo produkcijos ir paslaugų. SVV pasaulyje

darosi vis populiaresnis, nes jis sukuria ne tik naują produkciją, bet ir

naujas darbo vietas. Valstybė vis daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui

nustato paramos formų, taip siekdama sudominti gyventojus ir skatinti

aktyviai dalyvauti versle.Šis darbas – tai trumpa smulkaus ir vidutinio verslo įmonių valdymo

apžvalga. Bendrais bruožais aptariama smulkaus ir vidutinio verslo įmonių

samprata ir vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje. Atskleidžiami, įmonių

valdymo metodai, funkcijos ir organai, išanalizuojami jų ypatumai.Gamybos proceso organizavimas apima tris efektyvaus valdymo funkcijas:

organizuoti darbo vietą, planuoti ir kontroliuoti gamybą. Funkcijos leidžia

gamybos procesui vykti organizuotai ir veiksmingai.

Svarbų vaidmenį smulkaus verslo gyvavime atlieka personalas. Taigi

šiame darbe norėčiau atskleisti mažų ir vidutinių įmonių personalo valdymo

metodus ir trumpai aptarti darbuotojų vadybos ypatumus. Tai reikšmina ne

tik verslo kūrimo pradžioje, bet ir tolimesnei eigai bei plėtrai.

Temos aktualumas. Kadangi Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo įmonių

kasmet daugėja, todėl tokių įmonių valdymo ypatumai yra aktualūs norintiems

pradėti ir valdyti savo verslą. Ir klausimai susije su šia tema man

pasirodė aktualūs.

Darbo tikslas – Susipažinti, kas tai yra smulkaus ir vidutinio verslo

įmonių valdymas, išanalizuoti jų rūšis ir atskleisti įmonių valdymo

ypatumus.

Uždaviniai:

• Susipažinti su SVV įmonių samprata ir aptarti jų vaidmenį

šiuolaikinėje ekonomikoje;

• Išsiaiškinti pagrindinius įmonių valdymo metodus ir struktūras;

• Atskleisti SVV įmonių gamybos proceso organizavimo efektyvumą,

veiksmingumą, planavimą ir kontrolę;

• Pateikti SVV įmonių personalo valdymo organizavimo ir vadybos metodus

bei sistemas.

1 1. SVV įmonių apžvalga

Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – dinamiškiausia, nuolat

besikeičianti įmonių grupė, vidurinioji ūkio sandaros grandis – viena iš

esminių rinkos santykiais pagrįstos ekonomikos komponenčių, turinti lemiamą

įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo

poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir lankstumas prisitaikant

prie jų, naujų rinkų ar nišų užpildymas, konkurencijos didelėms valstybės

įmonėms sudarymas, stambių įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės

kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio

verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai

pagrindiniai smulkių ir vidutinių įmonių privalumai, atskleidžiantys jų

efektyvumą ir svarbą. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų veiklos

skatinimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš svarbiausių

darbo vietų kūrimo šaltinių.

Veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2002 m.

buvo stabili – apie 99,5 proc. visų įregistruotų įmonių. 2000 m. pabaigoje

veikė 54 203 įmonės, 2001 m. pabaigoje – 56 214, o 2002 m. pabaigoje – 55

210 mažų ir vidutinių įmonių. Iki 2001 m. daugiau MVĮ buvo likviduojama.

2002 m. ši tendencija pakito, ir įregistruotų MVĮ skaičius jau viršijo

likviduotų MVĮ skaičių. Nors likviduojamų įmonių 2002 m. sumažėjo, 2002

metais mažėjo ir įregistruotų MVĮ skaičius (11 pav.). Tam, anot ekspertų,

daugiausia įtakos turėjo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos gyventojams suteikta galimybė verstis

individualia veikla neįregistravus įmonės.

1 pav. Įregistruotų ir išregistruotų įmonių skaičius 2001–2002 metais

[pic]

Šaltiniai: Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“

2 1.1 Smulkaus ir vidutinio verslo samprata

Verslas apima gamybos ir paslaugų veiklos, siekiant naudos sritis.

Verslas gali būti suprantamas ir siaurąja prasme. Pavyzdžiui, mediko,

prekybininko, baldininko, statybininko, bankininko, mokslininko ir panašiai

darbas. Tačiau verslo esmę sudaro ne užsiimamos veiklos pavadinimas, o

funkcijos. Verslas, nepriklausomai nuo jo formos (savarankiška įmonė,

individualus verslininkas ar bendrija), turi užsiimti visomis savo veiklos

dalimis:

1. pagrindine: ūkine, komercine;

2. investicine: materialaus turto, patentų, leidimų, vertybinių popierių

įsigijimu;

3. apskaita ir atsakomybė bei finansinė veikla: finansavimu ir

investavimu.

Visa šalies ūkis pagrystas įmonių veikla. Nuo jų veiklos priklauso

respublikos ekonomikos potencialo augimas. Tačiau verslui normaliai

plėtotis būtinas kapitalas, personalas, daiktinės darbo priemonės,

priimtinas visuomenei siūlomų prekių ir paslaugų rinkinys ir derinys bei

verslumas. Visa tai reguliuoja vyriausybės vykdoma politika ir įstatymai.

2002 m. Spalio 22 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos smulkaus

ir vidutinio verslo įstatymas. Įstatyme apibrėžiami smulkaus ir vidutinio

verslo subjektai bei jiems taikomos valstybės pagalbos formos. Įstatymas

įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Naujame smulkaus ir vidutinio verslo

įstatyme numatytas įmonių grupavimas į vidutines, mažas įmones ir

mikroįmones.

1 lentelė. Mažų ir vidutinių įmonių samprata|Darbuotojų |Metinės pajamos / turto balansinė vertė |Savarankiškuma|

|skaičius | |s |

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4

ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar

kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti

viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems

juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.

Fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis

savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio

veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Atsižvelgiant į įmonių klasifikaciją, jų veiklos sritį yra taikomi

įstatymai, įvairios programos, rėmimas ar finansavimas.

Visa šalyje mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu vykdoma politika,

įstatyminė bazė turi didelę reikšmę šalies ūkiui, nes jos didina

respublikos ekonomikos potencialą, išplečia gaminamų prekių ir paslaugų

asortimentą, padeda spręsti naujų darbo vietų sukūrimą, suteikia galimybę

prekiauti užsienio šalyse.1. 2 SVV vaidmuo šiuolaikinėje ekonomikoje

Vis dažniau šiandien girdime apie smulkaus ir vidutinio verslo (SVV)

vaidmenį šalies ekonomikai, tarp politikų tapo populiaru kalbėti apie

susirūpinimą SVV Lietuvoje, apie pagalbą SVV, bei ypatingą dėmesį, kurį

valstybė turėtų skirti SVV atstovams.

Ar patys smulkaus ir vidutinio verslo atstovai žino, kokiai

kategorijai priklauso jų verslas? Kokį vaidmenį mūsų šalies ekonomikoje

vaidina SVV? Kaip sparčiai vystosi SVV Lietuvoje ir kokios jo perspektyvos?

Atsakymus į šiuos ir kitus SVV aktualius klausimus “Verslo labirintui “

pateikia dr. Vadimas Titarenko, banko „Nord/LB Lietuva“ prezidento

patarėjas. (www.vlb.lt )

Rinkos ekonomikos šalyse mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) atlieka itin

svarbų vaidmenį. Spartus mūsų šalies ūkio augimas, MVĮ plėtros tendencijos,

kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, valstybės parama bei faktas, kad

didžioji dalis verslo plėtrai skirtos ES struktūrinių fondų paramos yra

nukreipta būtent į mažąsias ir vidutines įmones, leidžia palankiai vertinti

smulkaus ir vidutinio verslo perspektyvas Lietuvoje.

Analizuojant Vakarų Europos valstybių ir kitų išsivysčiusių šalių

patirtį, negalima nepastebėti, kad rinkos ekonomikos konkurencingumą bei

augimą didžiąja dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra.

MVĮ greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius,

prisitaiko prie jų, sukuria naujų darbo vietų ten, kur produktai ir

paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi
paklausą.

MVĮ Europoje sudaro virš 90 proc. visų veikiančių įmonių. Lietuvoje MVĮ

ir visų įmonių santykis taip pat panašus, tačiau jų sukurtos pridėtinės

vertės dalis gerokai mažesnė nei senųjų ES valstybių įmonių. MVĮ Lietuvoje

dirba tik trečdalis visų dirbančiųjų, o Europos Sąjungoje MVĮ įdarbina

beveik pusę visų darbuotojų. Tiesa, reikia paminėti, kad nemažai mažų ir

labai mažų (mikroįmonių) įmonių Lietuvoje veikia nelegaliai (pavyzdžiui,

automobilių remonto, statybos ir remonto, vaikų priežiūros ir kitų paslaugų

srityse). Jų tapimas apskaitomojo verslo įmonėmis padidintų tiek oficialiai

dirbančiųjų skaičių, tiek ir sukuriamos pridėtinės vertės dalį.

2. Valdymo metodai ir struktūros

Verslo įmonės, veikiančios tam tikroje aplinkoje ir siekiančios tam

tikro tikslo (gauti pelno, įsitvirtinti rinkoje ir pan.), veikla turi būti

valdoma, o tai reiškia, kad joje vykstantys procesai turi eiti tam tikra

tvarka, būti derinami tarpusavyje. Tai sudėtingas uždavinys, nes verslo

įmonės apima ne tik jos vidų, bet ir įmonės aplinką.Valdymas – kryptingas valdančiojo lygio poveikis valdomąjam, siekiant

bendro tikslo.Kokie valdymo metodai naudojami plačiau, dažniau, kokie rečiau, mažiau,

dažniausiai priklauso nuo valdymo lygio, valdymo stiliaus, vadovo.

Dažniausiai vadovas naudoja keletą valdymo metodų, juos tobulina, keičia

atsižvelgdamas į darbo rezultatus. Įstatymai reikalauja, kad darbdavio ir

darbuotojo santykiai būtų įforminti raštiškomis darbo sutartimis, darbo

apmokėjimas organizuojamas pagal patvirtintus įkainius, tarifinius

atlygius, darbo apmokėjimo ir materialinio skatinimo nuostatus. Todėl tam

tikrų metodų naudojimas yra įmonėms privalomas, numatytas įstatymuose ar

Vyriausybės nutarimuose. Tačiau socialinių psichologinių metodų naudojimas

įmonės valdyme daugiau priklauso nuo vadovo tipo, jo valdymo stiliaus,

vadovo ir pavaldinių tarpusavio santykiuose.Įmonių organizacijos ir vadybos klausimus nagrinėja kelios mokslinės

disciplinos. Tuo pačiu praktiniams darbams suteikiama praktinė pagalba.

Galima pritaikyti visą eilę metodiškai pagrįstų sprendimų. Tai liečia ir

įmonių struktūrų sudarymą. Tokiu atvėju įmonės tikslai tampa to vieno

asmens darbo kryptimi, įmonė neturi organizacinės struktūros, samdytinių

asmenų atžvilgiu. Įmonės su vienu asmeniu įvaizdis visados rodo įmonės

ypatingą mažumą ir ribotą veiklą, įmonės veiklos ryšį su vadovo asmenybe,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 1658 žodžiai iš 5506 žodžių.

Panašūs įrašai