Smulkaus ir vidutinio verslo vystimasis Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Smulkaus ir vidutinio verslo vystimasis Lietuvoje

TURINYS

1.ĮVADAS——————————————————————————————————- 3

2.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA ——————————– 4

3.MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE————————————- 4

4.SMULKAUS IR VUDUTINIO VERSLO REIKŠMĖ EKONOMIKAI —————————– 7

5.SMUKLAUS IR VIDUTINIO VERSLO FINANSAVIMO ŠALTINIAI ————————— 9

6. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA IKI 2004 METŲ——————————- 12

7. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS——————————————————————————————— 18

8. KONTROLĖ IR ĮVERTINIMAS———————————————————————— 19

9. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI———————————————————————————————— 19

10.SMULKIŲ ĮMONIŲ ŽLUGIMO PRIEŽASTYS ————————————————— 20

11. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ————————————————————————- 24

LITERATŪRA ———————————————————————————————–26

1.ĮVADAS

Smulkus ir vidutinis verslas yra tam tikra ekonominė jėga, kuriai būtina suformuoti reikiamas ekonomines sąlygas. Šioje srityje mechanizmas turi būti itin lankstus. Išskiriant smulkias įmones iš bendro įmonių terpės, apibrėžiamas įmonių, negalinčių rinkoje veikti be valstybės paramos.

Ši parama – tai ne labdaringa veikla, o remiasi į perspektyvinėmis ilgalaikemiss prognozėmis. Valstybės parama – smulkiam verslui tai savotiškas jos ekonominės politikos dalis. Šiame darbe apibūdinsiu smukaus ir vidutinio verslo reikšmę ekonomikai. Darbe bus paaiškinta smulkaus ir vidutinio verslo subjektų samprata, išanalizuotas mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo šalies ūkyje, pateikti duomenys apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, finansavimo šaltinius, apie rekalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui ir svarbiausia aprašysiu kokios pagrindinės priežastys nulemia įmonių žlugimą.

Pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, ir jiems teikiamos valstybės pagalbos formos, kitos šiam verslui svarbios nuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sampratos palyginimas

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas

(galiojo iki 2002 12 31) Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas

(įsigaliojo nuo 2003 01 01)

SVV subjektai Vidutinės, smulkios įmonės, mikroįmonės bei fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu. Vidutinės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Vidutinė įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 49. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 250 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 138 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 93 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

Maža (iki 2002 12 31 – smulki) įmonė Įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 9. Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 50 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 24 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

Mikroįmonė Individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Įmonė, kuri atitinka šias sąlygas:

• dirba mažiau kaip 10 darbuotojų;

• metinės pajamos neviršija 7 mln. Lt ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. Lt;

• yra savarankiška.*

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.

Kiekviena šalis savaip įvardija smulkaus ir vidutinio verslo sąvoka. Vokietija SVV verslu laikoma, kurioje dirba iki 49 darbuotojų, o metinė apyvatra iki 1 milijono DM; Didžiojoje Britanijoje darbuotojų skaičius iki 24. Tačiau labai dažnai ES šalyse smulkia ir vidutine įmone laikoma firma, kuri
turi palyginti nedidelę rinkos dalį valdomą paties savininko, o ne formalios struktūros ir nėra stambios korporacijos dalis. Paprastai ES SVV įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiaus nei 250 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 milijonų eurų, o įmonės balansinis turtas neviršija 27 milijonų eurų, be to įmonė neturi priklausyti nei vienai didelei įmonei, kurios nepriklauso smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai.

3. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriaus ekonominės veiklos rezultatyvumą.

BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklos rezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis, pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.

3.1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“

* – ekonometrinis įvertis

1 paveiksle matome: MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė 99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% viso šalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvo tolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.

Sukurto BVP vienam gyventojui rodiklis taip pat yra svarbus, nes dažnai naudojamas vertinant gyvenimo lygį atskirose valstybėse. MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.

3.2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“

Šiame paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m. didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas, pagerėjusi šių įmonių vadyba.

SVV analizei ir jo regioninės plėtros strategijai formuoti labai reikšmingi BVP skaičiavimai pagal apskritis. Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ, pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslas vystomas netolygiai. 2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienam gyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, o Utenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurto BVP vienam gyventojui.

3.3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė, skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjo nuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.).

3.4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m., bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje, elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.

4. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO REIKŠMĖ EKONOMIKOJE

Ekonomikos krizės, bankroto ir nedarbo grėsmės metu ypatigą vietą ir reikšmę įgyja smulkus ir vidutinis verslas. Daugeklis žymiausių pasaulio ekonomistų pripažysta, kad smulki firma yra viena iš perspektyviausiu ūkininkavimo formų. Rinkos ekonomikos patirtis rodo, kad mažos įmonės yra bene svarbiausios gaminių ir paslaugų struktūros permainų šaltinis.

Didžiausios mažų įmonės pranašumas, greita ir adekvati reakcija į dinamiškas rinkos pasikeitimus, komercinę riziką ir pan. Dėl šių prižasčių mažos įmonės pajėgios pagyvinti inovacinį procesą, gamybos technologijų atnaujinimą ir t t .

Smulkaus verslo pranašumas:

• Fiansiniai aspektai – vidutiniškai smulkios įmonės gauna didesnį pelno kapitalą įdiegimo atžvilgiu nei stambios t y kiekvienas į smulkaus verslą investuotas litas uždirba daugiau, nei investuotas į stambų. O priežastys tokios:

 Daugelyje šakų smulkus verslas greičiau ir mažesnėmis išlaidomis įdiegia naujas technologijas, technines pažangos naujoves skirtas gamybai, paslaugas;

 Smulkus verslas daug patrauklesnis išradingiems taletingiems asmenims

• Inovacijos – smulkūs verslininkai plečia savo žinių ribas, nors jie ir neturi globalinio tikslo spartinti techninę pažangą.

• Stambus verslas priklauso nuo smulkaus nes tik smulkus įmonės realizuoja stambių įmonių produkciją ir t t

• Naujų darbo vietų kūrimas – nuo 1990 – 1999 m atlikti tyrimai parodė, kad dauguma darbo vietų buvo sukurtą smulkiose įmonėse.

• Smulkos įmonės daugiau
dėl savo nuolatinių vartotojų

• Tenknami rinkos poreikiai

• Palyginus žemesnėmis kainomis pateikiama aukštos kokybės produkcija / paslauga

Kiekviena šalis savaip įvardija smulkaus ir vidutinio verslo sąvoka. Vokietija SVV verslu laikoma, kurioje dirba iki 49 darbuotojų, o metinė apyvatra iki 1 milijono DM; Didžiojoje Britanijoje darbuotojų skaičius iki 24. Tačiau labai dažnai ES šalyse smulkia ir vidutine įmone laikoma firma, kuri turi palyginti nedidelę reinkos dalį valdomą paties savininko, o ne formalios struktūros ir nėra stambios korporacijos dalis. Paprastai ES SVV įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiaus nei 250 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 milijonų ekių, o įmonės balansinis turtas neviršija 27 milijonų ekių, be to įmonė neturi priklausyti nei vienai didelei įmonei, kurios nepriklauso smulkių ir vidutinių įmonių kategorijai.

Paprastai ES rekomenduoja vastybėms daugiau skirti dėmesio į SVV dėl šių priežasčių:

1. Mikro priežastys:

• Smulkių įmonių būvimas tai augančios ekonomikos požymis

• Jos pritraukia dinamiškus žmones – verslininkus

• Lanksčiau reaguoja į rinkos pokyčius

• Kuria stipresnius nacionalinio ūkio pagrindus

• Tai būsios stambios formos

• Tai vienas iš esminių sveikos ekonomikos elementų

2. Makro priežastys:

• Trumpas smulkios įmonės „gyvenimo“ ciklas

• Aukšti gamybos kaštai, dėl nedidelės gamybos apimčių

• Neturi lėšų vykdyti inžineriniams tyrimams

• Nepakanka lėšų technikai,technologijoms atnaujinti

• Nepakanka lėšų organizuoti marketingo tyrimų

• Dėl padidintos rizikos kreditai mažoms įmonėms kainuoja brangiau.

5. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Verslo centrų ir verslo inkubatorių didžiausias finansavimo šaltinis (atitinkamai 75,5% ir 42,21% lėšų) yra valstybės, savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai. Europos informacijos centrų finansavimo šaltinis yra valstybės, savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai. Nedidelę dalį lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų tikslinių asignavimų gauna inovacijų centrai – 25% lėšų ir verslo konsultaciniai centrai – 38,3% lėšų.

Lėšas SVV paramai iš Lietuvos programų laimi fondai (25% lėšų), verslo inkubatoriai (20,12% lėšų), verslo centrai ir inovacijų centrai (12,5% lėšų).

Natūralu, kad fondai didžiausiu (75% lėšų) finansavimo šaltiniu nurodė užsienio fondų ir organizacijų, kurie yra fondų steigėjai, skiriamas lėšas. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas taip pat pažymėjo šį finansavimo šaltinį, nors finansavimą iš užsienio fondų ir organizacijų gauna, laimėjęs konkursą. Šio fondo pagrindinis finansavimo šaltinis yra mokesčiai už taršą. Inovacijų centrai didžiausiu (57,5% lėšų) finansavimo šaltiniu nurodė užsienio fondus ir organizacijas. Nemažą dalį lėšų iš šio šaltinio gauna verslo inkubatoriai (23,43% lėšų), taip pat verslo konsultaciniai centrai (21,24% lėšų) ir verslo centrai (2,5% lėšų).

Verslo konsultacinių centrų didžiausias finansavimo šaltinis (36,83% lėšų) yra pajamos iš komercinės veiklos. Iš šio šaltinio lėšas SVV paramai gauna verslo inkubatoriai (9,97% lėšų), verslo centrai (8,25% lėšų), inovacijų centrai (5% lėšų).

5.1. Teikiamos paramos geografinis apribojimas

Pastebėta, kad 44% institucijų paramą teikia apskričių geografinėse ribose, 37% – visoje Lietuvoje, 19% – mieste arba rajone, kuriame institucija vykdo veiklą.

.

Tyrimo duomenys rodo , kad paramą SVV visos Lietuvos mastu teikia visi inovacijų centrai ir fondai, dalis verslo konsultacinių centrų (49,8%) ir verslo centrų (20%).

Apskrityse, kuriose institucijos vykdo veiklą, paramą SVV teikia visi Europos informaciniai centrai, taip pat verslo inkubatoriai (83%), verslo konsultaciniai centrai (49,8%), verslo centrai (20%).

Rajonuose, kuriuose institucijos vykdo veiklą, paramą SVV teikia verslo centrai (60%).

Miestuose, kuriuose institucijos vykdo veiklą, paramą SVV teikia verslo inkubatoriai (16,6%).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1880 žodžiai iš 6248 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.