Smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis Lietuvoje darbas buvo įvertintas dešimtukui pristatytas ktu
5 (100%) 1 vote

Smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis Lietuvoje darbas buvo įvertintas dešimtukui pristatytas ktu

Smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis Lietuvoje

Kursinis darbas

TURINYS

1.Įvadas 3

2.Smulkaus ir vidutinio verslo samprata 3

3.Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 4

4.Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė 5

5.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos 5

6.Kliūtys, trukdančios verslo plėtrai 7

7.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos ir galimybės 12

8.Veikiančiųjų smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos 13

9.Smulkių ir vidutinių įmonių finansiniai rodikliai 17

10.Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba 18

11.Patentus įsigijusių fizinių asmenų veikla 18

12.Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui 19

13.Išvados 21

14.Literatūra 22

ĮVADAS

Žvelgiant į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalima nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos–pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVĮ steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės, įgyvendinti savo „hobby“, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra neįmanoma be valstybės paramos. Tuo smulkių įmonių veiklos ir plėtros problemos bei jų sprendimo būdai labai skiriasi nuo didelėms įmonėms būdingų.

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 straipsnyje (“Įmonių rūšys”) yra nurodyta 10 įmonių rūšių: individuali įmonė, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, investicinė bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), žemės ūkio bendrovė, valstybės įmonė, vietos savivaldybės įmonė.

Visų rūšių įmonių, išskyrus individualias (personalines) įmones, veiklą reglamentuoja atskirų rūšių įmonių įstatymai, kurie nustato jų steigimo, valdymo tvarką, kompensaciją ir kt. Individualių (personalinių) įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Civilinis Kodeksas, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas ir kiti teisės aktai.

Lietuvos įmonės yra nevienodo dydžio. Neretai mažesnėms įmonėms taikomos įvairios paramos formos: mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos, teikiama finansinė parama iš skatinimo fondų ir t.t.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra nurodyti šie Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektai:

1.Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;

2.Mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);

3.Smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9 ir bendrosios pajamos (įplaukos) per metus neviršija 1 milijono litų.

4.Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrsšinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49 ir bendrosios pajamos per metus neviršija 5 milijonų litų. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių ne visiškai priimtinas visose ūkio šakose, įvertinant gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt.

Smulkiam ir vidutiniam verslui greta įmonių, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme, priskiriami ir patentininkai.Bet neremiamos ir valstybės parama neteikiama tiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, jei jie yra: valstybės ir savivaldybių įmonės; įmonės, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip pusė balsavimo teisę suteikiančių akcijų; įmonės, kurių daugiau kaip pusė balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms minėtų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų dydžio parametrų; įmonės, kurios verčiasi neskatintinomis veiklomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

LIETUVOS ĮMONIŲ SANDARA PAGL DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ

Iki 1999 metų pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 75,5-80,0 procentų riba. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje – nuo 10,5 proc. 1999 m. pradžioje,iki 16,2 proc. 2000 m. pabaigoje. 2001 m. pabaigoje šios įmonių grupės dalis bendrame šalies įmonių skaičiuje šiek tiek sumažėjo ( iki 15,9
proc.), tačiau bendra tendencija liko nepakitusi. Analizuojant dirbančiųjų skaičiaus dinamikos tendencijas skirtingose įmonių grupėse, galima išskirti tokius bruožus:

1.Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas visose įmonėse buvo ypač ženklus 1999 m. 2000 m. dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija nors ir tebesitęsė, bet sulėtėjo. 1 paveiksle pateikti duomenys demonstruoja šį teiginį. 1 paveikslas. Dirbančiųjų skaičiaus pokyčiai Lietuvos ūkyje 1998 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje, mln.

Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

2.Svarbiausia dirbančiųjų skaičiaus dinamikos ypatybė yra ta, kad tiek įmonių grupėje, kurioje dirbo nuo 50 iki 249, tiek ir įmonių grupėje, kurioje dirbo 250 ir daugiau darbuotojų, dirbančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Tuo tarpu SVĮ grupėje po bendro dirbančiųjų skaičiaus nuosmukio visų įmonių grupėse 1999 m., kurį neabejotinai įtakojo Rusijos ekonominės finansinės krizės padariniai, išryškėjo labai akivaizdus dirbančiųjų skaičiaus didėjimas. SVĮ grupėje dirbančiųjų skaičius 2000 m. pabaigoje jau buvo didesnis nei krizinės situacijos pradžioje; tuo tarpu kitose įmonių grupėse pagal dirbančiųjų skaičių situacija demonstravo priešingą tendenciją – jose dirbančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Šiuos teiginius patvirtina 2 paveiksle pateikti duomenys. 2 paveikslas. Dirbančiųjų skaičiaus kaita pagal įmonių grupes 1998-2000 m., tūkst.

Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Kaip matyti iš 2 paveiksle pateiktų duomenų, SVĮ dirbančiųjų dalis bendrame šalies dirbančiųjų skaičiuje augo. Būtent šioje įmonių grupėje buvo pastebimas dirbančiųjų skaičiaus augimas, priešingai tendencijoms didelėse įmonėse. Šis augimas atsispindi dirbančiųjų SVĮ dalies didėjime: 1999 m. SVĮ dirbo 29,4 proc., 2000 m. – 31,6 proc. viso šalies dirbančiųjų skaičiaus

MAŽŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ REIKŠMĖ

Šios įmonės stiprina atskirų rajonų ekonomiką, padeda pertvarkyti jos struktūrą, skatina gamybinių jėgų plėtojimąsi ir padeda spręsti naujų darbo vietų sukūrimą. Jose dirba per pusę proc. visų šalies dirbančiųjų. Ekonominės veiklos požiūriu vyrauja įmonės, užsiimančios apdirbamąja pramone, prekybos, transporto bei ryšių veikla. Mažosios ir vidutinės įmonės sugeba išlaikyti arba padidinti gamybos ar paslaugų apimtis.

Didžiausią įtaką gamybos pokyčiams turi rinkos sąlygos. Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė šalies ūkyje yra svarbi, nes didina respublikos ekonomikos potencialą, išplečia gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų asortimentą ir prekybą užsienio šalyse.

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROBLEMOS

Pirmoji smulkaus verslo plėtros Lietuvoje programa buvo priimta 1995 metais. Tačiau po programos patvirtinimo sparčiai keitėsi Lietuvos Respublikos ekonominė būklė, smulkaus ir vidutinio verslo struktūra ir ūkininkavimo sąlygos. Be to,programa nebuvo pagrįsta materialiniais resursais, nenumatyti atsakingi vykdytojai. Todėl programos nuostatos pradėjo nebeatitikti realios ūkio ir rinkos situacijos. Bandymai iš dalies atsižvelgti į šiuos pokyčius, priimant Vyriausybės sprendimus, problemos nesprendė, nes nebeliko kompleksinio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros modelio.

Pati opiausia problema, su kuria susidūrė smulkus ir vidutinis verslas yra visų vyriausybių netesėti pažadai vis labiau remti ir rūpintis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros reikalais, padėti mažoms įmonėms išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, suteikti lengvatas, priimti atitinkamus įstatymus bei užtikrinti jų vykdymą. Sunkai buvo vykdoma Tėvynės Sąjungos 1996 m. rinkiminės programos dalis, kurią privalėjo įgyvendinti daugumos Vyriausybė. Ypatingas dėmesys turėjo būti skiriamas smulkaus verslo plėtrai, įgyvendinant šias priemones:

1) neapmokestinamas pajamas padidinti iki realaus minimalaus pragyvenimo lygio;

2) nustatyti mokesčių lengvatas smulkiam verslui, taip pat įmonėms, kurios teikia paramą kultūros, sporto ir kitoms nepelno įmonėms;

3) pakeisti mokesčių administravimą, mokesčių mokėjimo tvarką nustatyti įstatymais; dėl norminių aktų prieštaravimo kilus asmens ir mokesčių institucijos ginčams, juos spręsti asmens naudai;

4) vengti dvigubo ir išankstinio apmokestinimo;

5) mažinti baudas už mokesčių nemokėjimą dėl klaidos ar kitais netyčiniais atvejais;

6) kuo ilgiau nekeisti mokesčių įstatymų, o prireikus juos keisti tik iš anksto apie tai paskelbus; šie pakeitimai turėjo įsigalioti jau 2000 metais.

Vienas svarbiausių Vyriausybės darbų, kurio taip ilgai laukė Lietuvos verslininkai buvo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programa. Prie šios programos priėmimo nemažai prisidėjo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVP), kuri buvo įregistruota 1996 m. buvusioje Ekonomikos ministerijoje. LSVVP tikslai: analizuoti ir dalyvauti formuojant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvoje politiką, tobulinti verslo aplinką, skatinti smulkių ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir raidą, įgyvendinti Europos Sąjungos PHARE programos teikiamą pagalbą Lietuvoje plėtoti smulkų ir vidutinį verslą. Agentūra dalyvavo rengiant smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programą bei skatino Vyriausybę ją patvirtinti.
Nors smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo Lietuvos Respublikoje programos įgyvendinimo priemonės buvo patvirtintos dar 1995 metais, tačiau daugelis iš nutarime patvirtintų priemonių per nustatytą laiką nebuvo įvykdytos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 m. veiklos programa numatė skatintiverslą ir investicijas. Didžiausias dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo bei darbo vietų kūrimo skatinimui. Vyriausybė suformavo Valstybės paramos smulkaus ir vidutinio verslo bei naujų darbo vietų kūrimo skatinimo fondą, kurio lėšomis remiamos verslo bei investicijų programos. Pagal šias programas visiems ūkio subjektams suteikiama teisė gauti valstybės garantiją paskolai, banko paskolos palūkanų nuolaidą, o ypač svarbiose ūkio šakose – mokesčių lengvatas efektyviam verslo projektui įgyvendinti ar naujoms darbo vietoms sukurti. Tai padėtų daugeliui smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kurios neseniai pradėjo savo veiklą ar dar tik rengiasi tai padaryti, įveikti dabar egzistuojančius sunkumus ir barjerus, nuolatinę įstatymų ir kitų norminių aktų kaitą.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa sudaryta taip, kad pateiktų pagrindinę informaciją versui plėtoti. Šios programos tikslas – išanalizuoti dabartiniu metu egzistuojančią smulkaus ir vidutinio verslo situaciją, esamus verslo plėtros barjerus ir numatyti galimus kelius, kaip pačiu efektyviausiu būdu pagerinti padėtį.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatoma smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija yra viena pagrindinių prioritetinių Lietuvos ekonominės politikos krypčių, kuri pačiu efektyviausiu būdu pagerintų ūkio padėtį.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės rėmimo, aplinkos gerinimo ir verslo plėtojimo kryptys yra:

· verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas;

· smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas;

· informacijos apie verslą, mokymo bei konsultavimo paslaugų teikimo užtikrinimas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1773 žodžiai iš 5905 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.