Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija
Technologijų fakultetas
Studijų programa : Maisto produktų technologija
Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija
Darbą tikrino. asistente
A.Simoneit………………………
Darbą atliko MPT 2-2 gr. stud
Eglė Jonauskaite…………………..
Klaipėda, 2005
Turinys
Įžanga
Kiekvienas iš mūsų siekia geresnio gyvenimo, tam mes mokomės ir žengiame po truputi i prieki, kad mums butu geriau. Galų gale surandame darbą kuri dirbame, ir ateina toks laikas kai reikia pasvarstyti iš ko mes valgysime duona ir auginsime vaikus ir anūkus. Nes su darbdaviu konfliktai ir dar nepakankama alga iki problemos. Daugelis padirbę apie 10m jei nepakyla karjeros laiptais, atsidaro savo verslą, kad ir mažiuką bet savo. Tai ir pakalbėsiu apie verslą. Kokie minusai ir pliusai, dėl smilkaus verslo .
Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija
Smulkaus verslas užsienio šalyse paskutinį CC aš dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis ypač svarbu mūsų L.R., kur ekonomika dažnai suprantama kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastu pramonei energija telekomunikacijos priemones ir smulkios bei vidutines įmones iki galo nėra vertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizes.
Įv. šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus verslo plėtros problemoms, tačiau išreiškia labai įvairias, kartais netikėtas nuomones.
J. Salteris teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai anot A. Smito, sistemą valdo nematoma ranka – pati rinka. Kad ši sistema veiktų, nereikia nei centralizuotos kontroles bei inspekcijos. Pagal visą veiklos spektrą pasiūla prisideda prie žmonių poreikiu. Pati gamyba, kaip savarankiškai veikianti sistema, operatyviai ir lanksčiai reaguoja į ją paduodamus signalus.
Ekonominė sistema reguliuoja kainų mechanizmu. Visuomenė su savo poreikiais yra tiek organizacija, veikianti šią sistemą, kiek pats organizmas, veikiamas gamybos ir paslaugų, turintis savas kitimo tendencijas ir dėsningumus. Verslininkai, turėdami savireguliavimo mechanizmą patys individualiai ir nuolat priima sprendimus, tuo įgyvendindami savo siekius ir planus. Kadangi sprendimai, pagrysti alternatyvių kastų ir kainų pagrindu, priimami nuolatos, veikia organizuojama ne tik tiek iš ankšto planuojant ir prognozuojant, kiek veikiant kainų mechanizmui.
Tačiau įmones veiklos motyvų ir stimulų, jos vidus ir išorės ryšių negalima paaiškinti vien kainų mechanizmu. Šiam tikslui turi buti sukonstruota organizacija: mechanizmas su vertikaliais ryšiais, būtinas pats organizatorius, susiejantis įvairius verslo faktorius ir leidžiantis jiems funkcionuoti. Verslininkas, organizuodamas verslą ir užmegzdamas įmones ryšius, tampa žymiai didesnio organizmo dalimi. Tapdamas atskira specializuota ekonomikos dalimi jis, pats to gerai nesuvokdamas, atlieka tam tikrą vaidmenį organizacijoje.
Kainų, kaip reguliuojančio mechanizmo, vaidmuo gali buti žymiai sumažintas, jei atsiras dalis žmonių, norinčių dirbti būtinai kam nors vadovaujant ar tik konkrečioje kurioje nors srityje. Tuo atveju jie sutiks arba turės sutukti dirbti už atlyginimą, mažesnį nei to reikalauja kainų mechanizmas ir bendra darbo rinka. Ši situacija versle dažna, laibiau sutinkama įstaigose, kiltuos ir mano srityse. Be to, manoma, kad išlieka vyraujanti tendencija: buti sau šeimininku, lakčiau reaguoti į darbo jėgos paklausa, dėmesį į svarbiausių prekių tenkinimą.
Noras tūrėti savo verslą ir vadovauti kitiems apsunkina kainų mechanizmo veikimą, bent jau darbo rinkoje. Kad žmonės sutiktų dirbti vadovaujami kitų, jiems turi buti apmokama gerai arba geriau nei galėtų uždirbti savarankiškai. Tokiu atveju verslininkas darbo jėga privalo panaudoti efektyviau, nes priešingai jo veiklos kaštai padidės ir jis žlugs, nors pigesnė produkcija ir butu reikalinga visuomenei.
1980 m. atgimęs smulkusis verslas tapo politinių ir ekonominių debatų centru. A. Gossas šių debatų varžovus suskirstę į tirs skirtingas “ stovyklas”
Laisvosios rinkos teorija . smulkiosiose įmonėse buvo nauja verslo kultūra ir tvarka, atsisakanti kolektyvizmo bei vyriausybinio ekonominio kišimosi. R. Reganas smuklųjį verslą prasveikino kaip Amerikos ekonomikos išgelbėjimą, M. Thatcher paskelbė tai laisvės barometru, tvirtinama: “kuo laisvė visuomeninė, tuo daugiau smilkaus verslo”. Laisvosios rinkos ekonomika, skatina teisingumu, remiasi plintančia konkurencija, dėl kurios atsiranda naujos jungtinio verslo (ventūros) bei mažesnės kompanijos, trukdančios monopolistiniam didelių organizacijų plitimui.
Marksistinė teorija. Pagal marksizmo teoriją dominuoja nedidelis monopolistinių kompanijų skaičius, o visuomenė poliarizuojasi tarp tų, kurie valdo didelius produkcijos kiekius, ir tų, kurie ją gamina. Smulkių įmonių atgaminimas aiškinimas kaip neišvengiamos tendencijos reiškinys. Smilkusis verslas pristatomas kaip subtili dominuojančios ekonomikos forma bei darbo išnaudojamo “įranki”.
Taigi
smulkiųjų įmonių augimas 1980 m. suprantamas kaip strategijos dalis pagal kurią didžiosios įmonės sunkiu metu perduoda savo nelabai pelningą veiklą smulkiosioms įmonėms. Veikiama žemesnių kaštų pagrindu, mažesnėmis komandomis bei paprastesnėmis darbo sąlygomis. Silkių įmonių formavimo tendencijos didėjimas depresijos metu rodo, kad didysis verslas naudojasi smulkiuoju kaip antraeiliu sektoriumi, savotiška “pagalve” rinkos svyravimas išlyginti. Šis sektorius gali išsilaikyti, nes išnaudoja neorganizuotą darbo jėgą, gaunančią mažesnį darbo užmokestį ir besitenkinančių prastesnėmis darbo sąlygomis.
Žaliasis judėjimas. “maistinė produkcija” , “biurokratija” , “ centralizacija” bei “trumpalaikis materialus pelnas” – tapo žodžiais, apibudinančiais industrinės visuomenės krizę, kurią panaikinti gali sugrąžinimas prie “ natūralumo”. Tai yra šio “ alternatyvaus” judėjimo smulkaus verslo ideologijos išraiška. Frizo Schumacherio priimtas šukis “ maža yra gražu” atspindi nuomonę, kad gyvenimo kokybę turi nusakyti ne tik materialus didžiojo verslo motyvai. Smulkios įmonės atrodo demokratiškesnės ir atsakingesnės visuomenei nutolusios didžiosios organizacijos, vykdančios augimo strategijas, kuriomis laibiau rūpi turto kaupimas ar vieta bendruomenėje.
Pinigai, prekės ir žmones turėjo judėti iš rinkos i rinką, nestabdomi ideologijų ar protekcinių barjerų. Vakarietiška gerovė turėjo lietis į Rytus ir Vakarus, praturtindama visų šalių pramonių bei vartotojus. Šiuo metu Šiaurės Amerika ir Europa yra pagrindiniai pasaulio stabilumo ir klestėjimo “inkarai”, tuo tarpu likusi pasaulio dalis visaip kovoja su ekonominiais nuopuoliais. Todėl, galima teigti, kad verslo teorijos labiausiai ir geriausiai pasitvirtino laisvosios rinkos teorija.