Smulkus ir vidutinis verslas bei valstybes parama svv
5 (100%) 1 vote

Smulkus ir vidutinis verslas bei valstybes parama svv

TURINYS:

ĮVADAS: 2

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA 3

1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai 3

1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių rūšys 4

1.3. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė šalies ekonomikai 5

1.4.Smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės 6

1.4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo potencialinė raida 6

1.4.2. Smulkaus ir vidutinio verslo privalumai bei trūkumai 7

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA 9

2.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priežastys 9

2.2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros veiksniai. 10

2.2.1 Ekonominės sąlygos 10

3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PARAMA 13

3.1 Valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui 13

3.1.1. INVEGOS veikla ir funkcijos 14

3.1.2. LEID 15

3.1.3. Verslo inkubatorių atsiradimas 15

3.1.3. Verslo inkubatorius Lietuvoje 16

3.1.4. Verslo informacijos centras 18

3.1.5. Savivaldybių SVV skatinimo fondai 19

3.1.6. LSVVPA 20

3.2. Europos sąjungos struktūrinių fondų parama 20

3.2.1. Europos regionų plėtros fondas 20

3.2.2. Europos socialinis fondas 21

3.2.3. Europos žemės ūkio reguliavimo ir garantijų fondas 21

3.2.4. Finansinis instrumentas žuvininkystei reguliuoti 22

IŠVADOS: 23

NAUDOTA LITERATŪRA: 24

Įvadas:

Smulkios ir vidutinės įmonės sukuria didžiausią dalį šalies BVP. Taipogi šiame sektoriuje sukoncentruota didžioji dalis darbo jėgos. Smulkaus ir vidutinio verslo kūrimas įgalina žmones atsiskleisti, skatina kūrybiškumą. Tad reikia nuolat skatinti naujų įmonių kūrimąsi ar jau esančio verslo plėtrą. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą

Šiame darbe aptarsime skirtingus smulkaus bei vidutinio verslo įmonių tipus, apžvelgsime jų kūrimosi galimybes. Taip pat nagrinėsime SVV plėtros galimybes, palankiausias vystimosi kryptis, bandysime įsigilinti į tai kokią ekonominę naudą duoda smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimas mums ir mūsų valstybei, domėsimės kodėl būtent SVV turi sulaukti didesnės paramos. Beto išsiaiškinsime visus su smulkiuoju ir vidutiniu verslu susijusius privalumus bei trūkumus, išnagrinėsime pagrindinius SVV paramos šaltinius ir jų teikiamą naudą.

Šiame darbe aptarsime skirtingus smulkaus bei vidutinio verslo įmonių tipus, apžvelgsime jų kūrimosi galimybes. Taip pat nagrinėsime SVV plėtros galimybes, palankiausias vystimosi kryptis, bandysime įsigilinti į tai kokią ekonominę naudą duoda smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimas mums ir mūsų valstybei, domėsimės kodėl būtent SVV turi sulaukti didesnės paramos. Beto išsiaiškinsime visus su smulkiuoju ir vidutiniu verslu susijusius privalumus bei trūkumus, išnagrinėsime pagrindinius SVV paramos šaltinius ir jų teikiamą naudą.

Šalia viso to, dar aptarsime paramą, kurią teikia valstybė, kadangi pradėdami verslą žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, kaip pavyzdžiui finansavimo. Pažvelgsime į UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) veiklą, kuri padeda išspręsti finansavimo ir užstato problemas su mažiausiomis palūkanomis lyginant su rinkoje esančiomis. Taip pat apžvelgsime teikiamas garantijas prekybininkams, kai produkcija yra eksportuojama ir yra galimos problemos dėl atsiskaitymo ar perkančiojo bankroto. Sužinojus tokią, gana svarbią, informaciją, kur spręsti finansavimo klausimus, kaip apsidrausti nuo nesąžiningumo, pereisime prie apčiuopiamesnės pagalbos, t.y. patalpų ofisui ar gamybinėm reikmėm. Čia pasitarnaus informacija apie verslo inkubatorius, šiek tiek žvilgtelsime į jų atsiradimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje. Kaip plėtoti verslą, kokia linkme dirbti? Tai padės išsiaiškinti verslo informacijos centrai, kurių Lietuvoje net 42. Pagalbą teikia ir miesto savivaldybės, jei ne iš biudžeto, tai finansinė pagalba yra teikiama iš privatizavimo būdu gautų lėšų. Kadangi Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir galima gauti pagalbą iš ES struktūrinių fondų, tai apžvelgsime ir jų paramą.

1. Smulkaus ir vidutinio verslo samprata

1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Mažoms įmonėms apibūdinti sunku pritaikyti konkretų apibrėžimą. Tačiau kiekviena valstybė, prieš organizuodama kokią nors paramą smulkiam verslui, turi apibrėžti tas ribas, nuo kurių įmonė laikoma smulkia, vidutine ar stambia.

Paprastai, plėtojantis verslui, sąlygos, kurias turi tenkinti smulkios įmonės, išryškėja pačios. Tačiau šios sąlygos laikomos savaime suprantamomis ir negali būti tapatinamos su įstatymų įteisintais mažų įmonių apibrėžimais. Vakarų šalyse mažos įmonės turi tenkinti šias sąlygas:

○ Įmonei vadovauja jos savininkas;

○ Įmonės valdymas yra nepriklausomas, t.y. įmonė nėra didelės įmonės dalis. Jos savininkas, spręsdamas principinius įmonės valdymo klausimus, yra santykinai laisvas;

○ Sutelktas kapitalas, nuosavybės
teise priklauso vienam asmeniui arba nedidelei žmonių grupei;

○ Įmonė turi santykinai mažą rinkos dalį, jos veikimo sritis daugiausia vietinė;

○ Įmonė nėra dominuojanti savo veikimo srityje;

○ Įmonės dydis (pagal tam tiktus įstatymų nustatytus kriterijus), lyginant su kitomis panašiomis įmonėmis, yra santykinai nedidelis.

Šiuo metu Lietuvoje įmonės priskiriamos smulkioms ar vidutinėms, atsižvelgiant į Europos Sąjungos patirtį. Kriterijai, pagal kuriuos įmonės gali būti priskirtos smulkaus ir vidutinio verslo kategorijai, pateikiami LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, kurio naujausia redakcija įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d. ir apibendrinami žemiau esančioje lentelėje:

Įmonės tipas Kriterijus*

Darbuotojų

skaičius Metinės

pajamos Įmonės

turtas Savarankiškumas

mikroįmonė iki 10 iki 7 mln. lt iki 5 mln. lt Stambiai įmonei gali priklausyti ne daugiau kaip 25% įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių

maža įmonė 10-50 iki 24 mln. lt iki 17 mln. lt

vidutinė įmonė 50-250 iki 138 mln. lt iki 93 mln. lt

1.2. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių rūšys

SVV priskiriamos įmonės yra labai įvairios pagal jų organizavimo formas. Visos mikroįmonių kategorijai priklausančios firmos yra individualios arba kitaip dar vadinamos personalinės. Tačiau smulkių ir vidutinių kategorijai priskiriamų įmonių tarpe yra visų rūšių įmonių, numatytų LR įmonių įstatyme, kurio 6 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:

1. individualios (personalinės) įmonės;

2. tikrosios ūkinės bendrijos;

3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;

5. valstybinės įmonės;

6. savivaldybės įmonės;

7. žemės ūkio bendrovės;

8. kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Individuali įmonė yra populiariausia SVV įmonių teisinė forma, nes veiklos pradžiai nereikia arba pakanka nedidelio pradinio kapitalo, taip pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti, norint pertvarkyti į UAB. IĮ turi daug kitų privalumų: IĮ leidžiamas supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas, jos savininkas gali remtis savo šeimos narių darbu ir jam nebūtina darbo santykiais susirišti su kitais žmonėmis.

Tačiau Lietuvoje pastebimas IĮ mažėjimo tendencijas, tai galėjo sąlygoti tokie veiksniai:

○ mokesčių naštos padidėjimas;

○ UAB, kaip įmonių teisinės formos, patrauklumo didėjimas;

○ Numatytas apribojimas, jog IĮ savininkas negali būti kitos IĮ savininku;

○ didesni reikalavimai registruojant IĮ;

○ rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civilinės atsakomybės, kuri didėja augant konkurencijai.

Nemažą SVĮ dalį sudaro ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB), nes užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamas ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Labiau renkamasi UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažįstamų, patikimų narių. Pastebimos UAB skaičiaus augimo tendencijos SVV įmonių tarpe.

1.3. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė šalies ekonomikai

Sekdami žinias ir analizuodami Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didžia dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra. Beveik 98% visų ES įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Šios įmonės yra įdarbinusios 49% visų ES dirbančiųjų. Lietuvos įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių yra panaši į ES įmonių struktūrą. 95% visų Lietuvos įmonių sudaro įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, tačiau šios įmonės įdarbinusios tik 31% visų šalies dirbančiųjų.

Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. LR smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme įvardijamos šios smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptys:

○ Verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas.

○ SVV subjektų finansinių galimybių gerinimas.

○ Informacijos apie verslą mokymo bei konsultavimo pastangų teikimą, užtikrinimą.

○ Bendradarbiavimo tarp didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių skatinimą.

○ Verslo savivaldos plėtojimas.

○ SVV plėtra regionuose.

Anksčiau mažos įmonės buvo tik daugelio žmonių noro įkurti savo verslą rezultatas, pastaruoju metu tokių įmonių kūrimą inicijuoja ir skatina tiek pati valstybė, tiek stambios kompanijos, kurios patiki SVV įmonėms įvairių produktų gamybos organizavimą ir užtikrina aktyvų jos dalyvavimą rinkos procesuose. Didelės dalies smulkių ir vidutinių įmonių veikla yra susijusi su stambiomis kompanijomis rangos, subrangos sutartimis, franšizės kontraktais. Dažnai stambios įmonės tampa smulkiųjų klientėmis, o šios – stambiųjų tiekėjomis. Ekonominiu požiūriu yra naudinga, kai smulkios įmonės ir stambios kompanijos papildo
vienos kitas. Be to, smulkusis ir vidutinis verslas padeda augti komercinei kultūrai. Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse vis dažniau verslas suprantamas kaip karjera ir gyvenimo įprasminimas bei galimybė realizuoti savo kūrybinius sumanymus, o mokymas ir švietimas verslo klausimais tampa didele visuomenės veiklos dalimi.

Lietuvoje SVV sektoriaus įtaka ekonomikai palaipsniui irgi didėja. SVV įmonės sudarė 95 proc. visų įmonių, jų eksportas sudarė daugiau kaip 22 proc. visų įmonių eksporto, importas 37 proc SVV sektoriuje sukuriama trečdalis šalies BVP, ten dirba apie trečdalį visų dirbančiųjų. SVV steigimą ir veiklą tiesiogiai reguliuoja daugiau kaip 300 norminių teisės dokumentų, jų veiklą kontroliuoja nuo 25 iki 80 valstybinių įstaigų ir tarnybų.

1.4.Smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės

1.4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo potencialinė raida

Sėkmės ir saugumo požiūriu naujam verslui pradėti geriausiai tinka tradicinės sritys, tokios kaip vartojimo prekių gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, automobilių remontas, gyvenamųjų namų statyba. Pelningiausios verslo rūšys užsienyje yra veterinarijos, laidojimo, stomatologijos, finansinės paslaugos, viešbučių ir motelių verslas. Greičiausiai šiuo metu pasaulyje besiplečiantys verslai yra:

○ bankininkystė;

○ elektroninės technikos komponentų gamyba;

○ popierinės taros bei indų gamyba;

○ kompiuterinės technikos gamyba ir priežiūra;

○ konsultavimo paslaugos;

○ kompiuterinių programų kūrimas.

Verslininkas turi nuspręsti ne tik kokį verslą steigti, bet ir kokį verslo organizavimo būdą pasirinkti. Pasaulyje sparčiai plinta nauji verslo organizavimo būdai.

1.4.2. Smulkaus ir vidutinio verslo privalumai bei trūkumai

Smulkus ir vidutinis verslas yra vyraujanti verslo forma daugelio Europos bei kitų pasaulio šalių ekonomikoje, nes smulkios ir vidutinės įmonės kai kuriose srityse yra pranašesnės nei stambios. Dažniausia išskiriami tokie SVV privalumai:

○ Galimybė remtis tokiais ištekliais, kurie nepriimtini stambiam verslui (blogesnės žemės, ne tokie prestižiniai rajonai, žemesnės kvalifikacijos darbo jėga, žmonės, turintys fizinių ar psichinių sutrikimų, pensininkai);

○ Galimybė tenkintis smulkiomis rinkos nišomis ir plėtoti verslą ne tokiose efektyviose verslo srityse; mažai įmonei gali užtekti ir vieno ar kelių stambių užsakymų, ji gali užsiimti ne tokiomis efektyviomis paslaugomis, gali aptarnauti tolimesnius regionus ar tenkintis siaura vartotojų grupe;

○ Galimybė naudotis vidaus šeimos ūkio, artimųjų ištekliais: savais pastatais, statiniais ir patalpomis bei įranga, į veiklą įtraukti šeimos narius, dirbti ne visą darbo dieną, pasinaudoti artimųjų santaupomis ir t.t.

○ Galimybė apsiriboti mažomis išlaidomis ir pajamomis, nes būna santykinai mažos pridėtinės išlaidos ir pastovūs kaštai, tiesiogiai tenkantys verslui;

○ Su rinka ir aplinka yra tiesioginiai ryšiai, nes mažos įmonės paprastai yra šalia aptarnaujamų vartotojų, todėl jos gali tiesiogiai bendrauti su jais ir naudotis tokio bendravimo pranašumais;

○ Paprasta steigimo, valdymo ir pasitraukimo iš rinkos tvarka: mažoms įmonėms lengviau keisti savo profilį, nes mažą kapitalą lengviau pertvarkyti, todėl ne taip sudėtinga ir nutraukti veiklą ar pradėti kitą ir t.t.

Be anksčiau minėtų privalumų, akcentuojama ir teigiama smulkaus ir vidutinio verslo įtaka šalies makroekonominiams ir socialiniams veiksniams. Teigiama, jog SVV:

○ Gali išspręsti dalį gyventojų užimtumo problemų, nes lengviau parengti, perkvalifikuoti ir įdarbinti bedarbius;

○ Prisideda prie nusikalstamumo mažinimo, nes labiau užimti jaunesnieji šeimos nariai, laikinai įdarbinami niekur neįregistravę ir nedirbantys gyventojai;

○ Taupo pensijų, bedarbių pašalpų, neįgaliųjų išlaikymo išlaidų dalį, nes smulkus verslas suinteresuotas per mokesčių sistemą ir specialias programas tokiems žmonės suteikti kuo daugiau darbo vietų;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2078 žodžiai iš 6908 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.