Socialinio darbo istorija prieškarinėje Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Socialinio darbo istorija prieškarinėje Lietuvoje

Tema: Socialinio darbo istorija prieškarinėje Lietuvoje

TURINYS:

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………… 3

2. Labdarybės tvarkymas prieškarinėje Lietuvoje ………………………………… 3-4

3. Globa ir jos organai civilinėje srityje ………………………………………………… 4-8

4. Lietuvių katalikių moterų draugijos įnašas į socialinę istoriją ……………. 8-9

5. Išvada ………………………………………………………………………………………………. 9-10

6. Naudota literatūra ……………………………………………………………………………. 11

3

Įvadas

Tautų gyvenimas tvarkomas įstatymais ir papročiais.

Lietuva, kaip ir kiekviena kita šalis, turėjo savo įstatymus, vadinamus „Lietuvos Statusu“.

Iš istorijos laikų žinome, kad Lietuvai buvo primesti svetimi įstatymai, kurie Lietuvai buvo nepalankūs. Gerai žinome, kad socialinės problemos žmogų lydi nuo pat pasaulio pradžios, metams bėgant jos keitėsi. Nevienam per savo gyvenimą yra tekę susidurti su sunkiomis socialinėmis problemomis, ne išimtis ir Lietuvos tauta.

Socialinis darbas – tai profesinė veikla, kuri padeda atstatyti santykius tarp žmogaus ir visuomenės, kai pats žmogus negali to padaryti, padėti žmogui susiprasti besikeičiančiame pasaulyje, o taip padėt ir visuomenei suprasti žmones.

Kiekvienos civilizuotos valstybės piliečiui kartais buvo ir yra reikalinga priežiūra ar globa, kuri globoja patį pilietį ir rūpinasi jo turtu, kai jis pats negali, nesugeba ar nenori to atlikti, ar net, kai turtas lieka visai ar laikinai be šeimininko priežiūros. Seniau, šiais žmonėmis privalėjo rūpintis šeimos nariai, artima giminė. Tuo tarpu likusiais našlaičiais prižiūrėjo labdaringos organizacijos, kurios daugiau rūpinosi našlaičių turtais, nei pačiais našlaičiais. Tačiau laikui bėgant , valstybės, atitinkamų įstaigų, šeimos ir pavienių asmenų rolė ir priežiūros šiame darbe į globos ir rūpinimosi institucijas ir jų užduotis keitėsi.

Skurdžiau prieškarinėje Lietuvoje atrodė labdarybės tvarkymas. Organizuotos labdarybės veiklos beveik visai nebuvo. Labdarybė buvo palikta atskirų žmonių valiai. Negalima sakyti, kad mūsų žmonės vargšų labdoroje nadalyvavo, duonos kąsnelio niekas neatsakydavo elgetai, bet nesutvarkyta labdarybė neatnešė pageidaujamų vaisių.

Tvarkantis Lietuvos valstybei, tvarkėsi ir kitos gyvenimo sritis, neaplenkiant ir vargšų, tarp kurių buvo labdarybės ir globos tvarkymas, negalima nepaminėti ir Lietuvos istorjos dėmesį lietuvių katalikių moterų draugijai. Bet apie viską nuo pradžių.

Labdarybės tvarkymas prieškarinėje Lietuvoje

Labdarybe nuo senų laikų buvo vadinama vargšų šelpimą. Vargšo šelpimas rėmėsi artimo meilės jausmais, bet tuo pačiu ir gerai suprastu visuomenės reikalu. Visais laikais buvo pripažinta duoti vargšui pašalpą, neduodant jam numirti dėl savo neturtybės. Tiktai krikščionybė išplėtojo labdarybę, padarė tai, kad atsirado toks vargšų šelpimas, kokio nežinojo senovės pasaulis.

Prieškarinėje Lietuvoje pamažu kūrėsi pirmieji šelpimo centrai, kurie buvo prie parapijų, ir kuriose labdarybės veiklą prižiūrėjo vyskupai. Pašalpa vargšams dažniausiai buvo duodama daiktais, ir šelpiami tik tikri vargšai, kurie dė savo neturto, ligos, senatvės negalėdavo užsidirbti. Buvo sudarinėjami sąrašai, kurie rodydavo, kas yra šelptinas. Svarbiausias rūpestis tuometinėje labdarybėje buvo skiriamas, kad vargšas pats savarankiškai užsidirbtų duonos kąsnį , jam buvo duodamas darbas , reikalingi darbo įrankiai , nenorintis

4

uždarbiauti buvo laikomas negeru ir pašalpa nebuvo skiriama. Bet laikui bėgant parapijos jau neišgalėjo susekti tikrų vargšų, negaudami pašalpų vargšai tapdavo elgetomis ir ėjo iš vienos parapijos į kitą, ardydami viešą tvarką, ar net vogdami svetimą nuosavybę. Todėl šalia parapijos, ginti visuomenę nuo elgetų minios stojo ir valstybė. Valstybė ėmėsi organizuotos labdarybės, atsižvelgiant į krašto sąlygas. Negalima nepažymėti, kad valstybės tvarkoma vargšų labdara labai išsiplėtė. Vargšų pašalpoms gauti buvo įkūrtos pirmosios viešosios babdarybės draugijos, kurios rinko lėšas iš mokesčių, įvairių labdarų, iš aukojimo. Atsirado ir vaikų prieglaudos namai, ka kuriose parapijose steigdavo elgetų namus. Bet ir čia buvo daug spragų. Ir tai nereiškia, kad Lietuvoje buvo daugiau skurdo , nei kitose pasaulio šalyse, bet tuometinėje prieškarinėje Lietuvoje atsirado profesija, vadinama „ ubagų „ profesija, kuri vertėsi elgetavimu, kaip kokiu amatu, ir kurie su savo visa manta keliaudavo iš vienos parapijos į kitą, gyveno iš minkštos žmonių širdies, valgė tikrų elgetų duoną.

Apibendrinant tuometinę labdarybę Lietuvoje trumpai galima pasakyti, kad nors pamažu ir sunkiai , bet labdarybė tvirtinosi sodžiuose ir miesteliuose. Buvo organizuojamos privačios labdarybės, organizacijos spietėsi į bendras labdarių draugijas, veikė greta valstybinio pavargelių šelpimo. Sprendė bendrus
uždavinius, kokia organizacijos forma tinkamesnė ir turėsiantį didesnę sėkmę. Didesnioms problemoms spręsti buvo kelių parapijų susijungimas, tuomet iš aukų, rinkliavų ir kitų labdarų buvo steigiami vaikų ir senelių prieglaudos namai, užtekdavo ir vargšams ligoniams paremti. Miestuose, kur paprastai daugiau vargšų, pasišventusių asmenų padėti netaip jau sunku buvo rasti. Geros valios vyrų, o ypač moterų, reikėjo tik surinkti, suspiesti kruvon, ir darbas judėjo pirmyn. Daug pateikta pavyzdžių, kaip ne vieną vaiką išauklėjo geru piliečiu, kaip ne vieną ištraukė iš mirties, apsaugojo nuo girtuoklystės. Todėl prieškarinės Lietuvos labdarybės organizacijos ir buvo svarbios tautos gyvenimui pakelti.

Globa ir jos organai civilinėje srityje

Nuo senų laikų žinome, kad žmogui kartais buvo ir yra reikalinga globa. Ankščiau tai buvo artimųjų rūpestis. Našlaičius prižiūrėdavo labdaringos draugijos. Bet laikui bėgant valstybė ima sau globos ir paramos reikalingų piliečių vyriausiojo auklėtojo ir užtarėjo pareigą. Tų laikų teisininkai į piliečių globą žiūrėjo, kaip į instituciją, esančią tarp valstybės ir civilinės teisės sričių, kad globėjas yra tas, kuriam pavesta globojamąjį asmenį pilnai ir visada atstovauti, už jį veikti, o rūpintojas- tik papildo jo asmenį, palaiko savo patarimais. Tinkamai organizuoti globą tuometinėje prieškarinėje Lietuvoje buvo nelengvas darbas ir sunki valstybės užduotis. Lietuvoje, globos sutvarkymas ir veikimas visoje valstybėje nebuvo vienodas, nes jis rėmėsi keturiais civiliniais kodeksais, kurie atkeliavę iš kitų valstybių, o būtent: buvusiųjų Kauno ir Vilniaus gubernijų plote veikė bendras buvusiosios Rusijos civilinis kodeksas – „Svod Zakonov Graždanskich“, Suvalkijoje veikė nuo 1826 m. sausio mėn. 01d. galiojęs tuo metu vadinamas Civilinis Kodeksas, Klaipėdos krašte nuo 1900.01.01 veikęs bendras vokiečių civilinis kodeksas, likusioje valstybės teritorijoje, dabar vadinama Palangos apylinke, globa tvarkėsi vėl kitu kodeksu – „Svod Graždanskich Uzakonenij gubernij „ Pribaltijskich “. Štai kodėl mes ir turime skirtingą globos sutvarkymą. Globos

5

sutvarkymas buvo paremtas kartais nevienodais ir dažnai netinkamais įstatymais. Kalbant toliau apie globą svarbu paminėti pačios globos steigimą bei globos organus. Trumpai kalbant apie steigimą, galima pasakyti, kad ji buvo steigiama įvairiais pagrindais ir tikslais. Globą reguliuojantys įstatymai buvo išmėtyti po visą Įstatymų Rinkinį. Vaikų bei nesuaugusiųjų asmenų ir turto globojimas užėmė kitų globų tarpe pirmąją vietą, ir daugelis globų jau turi šiai dienai tik istorinę reikšmę.

Vyriausiasis globos vykdymo tvarkytojas yra valstybės nustatytos tam dalykui viešos įstaigos, tam, kad būtų paskirti globėjai, tvirtinti juos ar šalinti, duoti jiems nurodymus, kontroliuoti jų darbus, saugoti globojimo teisėtumą. Globojime turi dalyvauti : atskiri asmenys – globėjai, tam tikros globos įstaigos ir bendrieji valstybės teismo organai. Globos įsaigos nebuvo sukoncentruotos vienoje kurioje nors žinyboje, ir kadangi jos istoriškai atsirado ne visos kartu , savo sutvarkyme nepagrįstos kokiu nors vienu bendru pradu, todėl

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 4027 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.