Socialinių mokslų samprata
5 (100%) 1 vote

Socialinių mokslų samprata

ĮVADAS

Šiame darbe nagrinėsiu teiginį, kad socialiniai mokslai gali ir turi būti “vertybiškai neutralūs”. Komentuodama moralinio reliatyvizmo idėją peržvelgsiu ir kitas jo atmainas, kurios adekvačiai svarbios ir tolygiai sociologijos mokslui yra neišviangiamos ir diskutuotinos – visuose kituose moksluose.

Socialiniuose moksluose egzistuoja du požiūriai ( vidinis ir išorinis ) į socialinį pasaulį ir jo funcionavimo1 būdą:

1) Paties veikėjo pasakojimas, ką reiškia socialinis gyvenimas; (natūralistinis)

“Tokia ontologija, kuri socialinį pasaulį aiškina pagal gamtos dėsnius, vadinama natūralistine” (Hollis 2000:17).

2) Stebėtojo pasakojimas apie socialinio elgesio ir socialinių įvykių priežastis; ( heremeneutinis)

Abejuose galima pripažinti, kad socialinio gyvenimo raidą įtakoja materialus pasaulis, kuris savo sąlygomis ir ištekliais įtakoja ir esminius veiksmo skirtumus ir esmines veiksmų galimybes.

“Galimybės ir norai drauge yra tiesioginės veiklos priežastys, (…) galimybės, be to formuoja norus”. (Elster 2000:22).

“Materialinio gyvenimo gamybos būdas sąlygoja socialinį, politinį ir dvasinį gyvenimo aspektus apskritai”. (Hollis 2000:15)Iškyla sudetinga objektyvumo problema: natūralistai kelia objektyvumo reikalavimą su imperatyvumo sąlyga, kurio rezultatas – vieningos formos priežastinis paaiškinimas. Tuo tarpu hermeneutikai vadovaujasi intersubjektyvumu ir prasminga tvarka, kurią jie supranta tik iš vidaus ir dėl ko yra dažnai apkaltinami reliatyvizmu, t.y.subjektyvizmu. O tai reikštų, jog jie nėra objektyvūs kaip tai yra priimtina gamtos mokslams, kurių atradimai yra objektyvios tiesos ieškojimo objektyvūs rezultatai. Bet kita vertus, nė vienas tiesos ieškantis mokslas neišvengia vienokios ar kitokios reliatyvizmo formos.

“Jei supratimas negali pasiūlyti nieko daugiau, tik subjektyvius arba intersubjektyvius rezultatus, visas hermeneutinis projektas pasmerktas reliatyvizmui”. (Hollis 2000:244).

1. Funkcionavimas – ( plg. Funkcija; sk. Funkcijonavimas) : pareigų ėjimas; veiksmas.

2. Imperatyvumas – (plg. – lot. Imperativus sk. -imperatyvumas) : liepiamas, įsakomas.

3. Heremeneutika – (plg.: gr. hermeneutike;hermeneuo sk.: hermeneutinis) :aiškinu, dėstau.

4. Intersubjektyvumas – ( lot. Inter – tarp) : priešdėlis reiškiantis buvimą tarp ko nors, kieno

nor tarpe, tarpusavyje; subjektyvumas – (lot.subjectivus – būdingas subjektui) : šališkumas,

vertinimas , remiantis tik asmeninėm is pažiūromis, interesu, skoniu.

5. Reliatyvizmas – ( lot. Relativus – santykinis) : metodologinis principas, absoliutinantis

pažinimo, vertybių, tikrovės kintamumą, sąlygiškumą ir neigiantis daiktų, reiškinių

pastovumą, žinių perimamumą.

Kalbant apie mokslo ir moralės žygiavimą greta, reiktia pažymėti, kad ši idėja nėra labai patikima vien jau todėl, kad mokslas tik suteikia mums galių, bet be moralinio ingrediento. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad socialiniai teoretikai yra žmonės. Manoma, jog žmonių santykių sritis yra išskirtinė, o vertybės kurias jie pripažysta yra pagrindinis jų veiklos komponentas2. Jei socialinis mokslas būtų pateikiamas tik kaip natūralistinis (iš vidaus), tai faktų ir vertybių atskyrimas būtų mažai įtikinamas vien jau dėlto, kad faktai ir vertybės šiuo aspektu yra lyg dvi priešpriešos, kurios nors visuotinai pripažintos, yra aiškinamos skirtingais argumentais.

M.Condorcet optimistiškas teiginys, kad “tiesa, dora ir laimė yra susieti neišardomo ryšio” , nors ir atrodo naivokai, tačiau jo požiūrio laikymasis, kad “mokslo pažangos kelias yra ir dorovinės pažangos kelias” grindžiamas pakankamai racionaliais argumentais etikos atžvilgiu, o tai adekvačiai atitinka ir ankstesnes racionalizmo ambicijas ir naują empirizmą.

“Racionalus pasirinkimas yra instrumentinis : vadovaujamasi veiksmo rezultatais. Veiksmai vertinami bei pasirenkami ne tik kaip veiksmai, bet ir kaip daugiau ar mažiau veiksminga priemonė tolesniam tikslui pasiekti”.(J.Elster 2000: 25).

Tradicinis empirizmo principas yra indukcija, kuri mums leidžia daryti išvadas apie tai, kas galioja visais kitais atvejais, kurių sąlygos nesikeičia.

“Empirikai buvo linkę pasitikėti empirinėmis tiesomis apie žmogaus prigimtį ir laimę ir grindė kelią instrumentiniam mokslui apie laimę ir priemones jai pasiekti”.(Hollis 2000:247).

1. Ingredentas – (lot. Ingrediens; kilm. Ingredientis –įeinantis) – kurio nors junginio ar mišinio sudedamoji dalis.

2. Komponentas – ( lot. Componens, kil. Componentis – sudarantis):

1) sudedamoji sistemos dalis 2) komp. programų komplekso sudetinė dalis.

3. Racionalus – (lot. Rationalis –protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas.

4. Adekvatus – ( lot. Adaequatus – prilygintas, prilygęs) – tolygus, tapatus, visiškai atitinkantis.

5. Empirizmas – (*empirija) – filos. Gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą. Gnoseologinė (gr. Gnosis – pažinimas).

Pabandykime išsiaiškinti faktus ir vertybes, kaip po tokių, priešpriešos esmę. Autoritetingai, socialiniai mokslai remiasi klasikine Weberio vertybinio
nepriklausomumo ir vertybinio propogavimo priešprieša, kaip aktualia ir įtaigia koncepcija, kuri mokslinio tyrimo procesą skirsto į tris fazes: pradinę, galutinę ir tarpinę. Pradinėje fazėje yra atrenkamos tyrimų temos, kurios gali būti pačios įvairiausios, kur lemiami atrankos veiksniai visuomet vertybiniai, nes būtent jie ir išreiškia pačio socialinio teoretiko arba žmogaus, užsakiusio tokį tyrimą – įsitikinimus.

Nuo vertybių priklauso ir tyrimų rezultatai, o tai kas su jais bus daroma, priklausys nuo kieno nors vertybinio sprendimo, bet ne būtinai nuo paties socealinio teoretiko.

Tarpinėje fazėje, kuri gali būti vertybiškai neutrali, mokslininkui, kaip mokslininkui, pasak Weberio, rūpi tik faktai ir aiškinimai ir visai nesvarbu prie ko jie vestų… Šiuo atžvilgiu, mokslininkui labai sunku išlikti neutraliu atliekant tokius tyrimus. Pats mokslas nenurodo mokslininkams jokių moralinių apribojimų, išskyrus tik vieną – iškreipti tiesą. Etinėms dilemoms negalima daryti įtakos mokslo metodų ir rezultatų objektyvumui.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 857 žodžiai iš 1596 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.