Suomių verslo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Suomių verslo ypatumai

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONIMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Dalykinio bendravimo savarankiškas darbas

DALYKINIO SUOMIŲ VIZITO PROGRAMOS SUDARYMAS

SUOMIŲ VERSLO YPATUMAI

Parengė: Giedrė Tamošiūnaitė

Konsultavimo vadyba

I kurso magistrantė

Įvertino: doc. Violeta Šilinginė

Akademija, 2004

Įvadas

Seniai, labai seniai toli prie pat speigračio plytėjo tuščias šaltas miškų ir ežerų kraštas, kur laisvai klajojo meškos, vilkai, elniai ir lūšys ir kur Kalėdos visada būdavo baltos. Į tą kraštą iš toli atsibastė gentis, ji užsibrėžė patogiai įsikurti ten, kur kiti žmonės nenorėjo gyventi. Kirto miškus ir statėsi namus, atviruose plotuose sėjo javus, žvejojo upėse ir ežeruose.

Tie žmonės buvo nepaprasti, nepriklausomi iš prigimties, nebijantys sunkaus darbo, tačiau kuklūs ir saugantys savo gerą vardą. Buityje švarūs, fiziškai tvirti ir mėgo darbuotis atvirame ore. Jie labai mažai kalbėjo, nes plepumas ir ypač gyrimasis jiems buvo tabu. Nuošalumoje saugiausia, ir jiems patiko tie dideli tušti plotai, kurios rado naujajame krašte.

Kaip ir kitoms tautoms, jiems pavydėjo kaimynai, tad jie turėjo daug kariauti gindami savo teritorijas. Ne visada pavykdavo laimėti, todėl ilgai buvo pavergti. Nepaisydami kančių ir apžeminimo, jie nepasidavė ir galiausiai išsilaisvinę laimingai gyvena iki šių dienų,

Tai panašu į pasaką, tačiau mes kalbame apie šiuolaikinę realiai egzistuojančią tautą. Ši tauta, laikydamasi senųjų pasakos vertybių, nugalėjo 200 mln.žmonių turinčią milžinišką valstybę ir išlaikė tai, ką mes šiandien vadiname demokratija. Sąžiningoji gentis toliau moka savo skolas, saugo aplinką ir mažina nusikalstamumą, neteisybes bei skurdą. Tie tylūs žmonės ramiai sprendžia aktualias problemas, tokias kaip sugyvenimas su tautinėmis mažumomis, pabėgėlių integravimas (400 000 karelų) ir kova su aplinkos tarša.

Gentis vis dar nelabai žinoma kraštuose, esančiuose toliau į pietus, nes nemėgsta apie save garsiai trimituoti. Iš Altajaus atsinešta jų kalba sunkiai dera su kitomis pasaulio kalbomis, įgimtas drovumas ir nepakanta ekshibicionizmui tik dar labiau užtraukia tą storą uždangą, susidariusią dėl savito kultūrinio savitumo, savanoriško atsiskyrimo ir geografinio nuotolio. Jie jaučiasi kitokie, negu visi kiti žmonės.

Tačiau šios genties žmonių širdis šilta, jie nori būti mylimi ir gyventi kartu su visais. Jie energingi, išradingi ir turi daug ką kitiems pasiūlyti .

Neregėtai aukštas tautinės savimonės lygis Suomijoje rodo, kad suomiai žino esą ypatingi, tačiau svetimšaliui lengviau spręsti ir vertinti jų ypatingumą. Pavyzdžiui, viena keistesnių suomių savybių tai, kad jie nepakenčia daugžodžiavimo, arba kita – karštas troškimas neturėti skolų. Patiems suomiams jos yra natūralios, tačiau lyginamosios kultūros tyrinėtojui atrodo retos.

Didvyrių tauta

Suomių charakteris pašaliečiui yra mįslingas. Suomiai yra ryškus pavyzdys didvyrių tautos, nesusitepusios savo reputacijos nei vidaus, nei tarptautiniuose reikaluose. Nesunku išvardinti suomių dorybes. Po ilgų ir, reikia manyti, sunkių klajonių suomiai apsigyveno prie Baltijos jūros maždaug prieš du ar tris tūkstančius metų. Pirmasis jų stiprybės įrodymas, kad jie vieninteliai gebėjo sukurti pasiturinčią visuomenę teritorijoje, kuri visa yra aukščiau 60 laipsnių šiaurės platumos. (Islandija irgi panašiai, tik ji mažesnė ir žmonės tenai ne laisva valia atvykę, kaip rodo jos kruvina istorija.) ne vieną šimtą metų suomiai buvo valdomi svetimųjų, tačiau nei kadaise galinga Švedija, nei monolitinė Rusija neįstengė sunaikinti suomių papročių, kalbos ar kultūros, o istoriniuose abiejų šių didžiųjų valstybių šaltiniuose nuolat minima suomių drąsa, patikimumas ir darbštumas.

Kai pasitaikė proga atgauti nepriklausomybę, suomiai sumaniai ir greitai ją atsikovojo. Jie pasinaudojo istoriniu momentu; laimė, turėjo tuo metu ir gerus vadus. Kraujo buvo pralieta nedaug, neskaudūs ir atsakomieji smūgiai. Nė sekundės negaišdami suomiai ant lygybės ir laisvės pamatų ėmė kurti šiuolaikinę valstybę. Tautinis pakilimas buvo didelis, tačiau arogantiško šovinizmo nebuvo pastebėta per visą Suomijos istoriją. Jie skrupulingai teisingi švedų (dabar apie 6 proc.) tautinei mažumai. Švedų kalba kartu su suomių kalba iki šiol yra valstybinė, ir Suomijos švedai (kurie yra labiau suomiai negu švedai) turi savo politinę partiją, laikraščius ir lygias teises.

Per dvidešimt nepriklausomybės metų (1919-1939) Suomija padarė didelę, net, sakytume, įspūdingą pažangą. Iškovota ir daug sportinių pergalių, ypač per 1939 m. olimpiadą; moterys gavo balsavimo teisę, šalyje klestėjo tikra demokratija. Sibielius, Kajanusas, Saarineras, Järnefeltas, Gallen-Kallela ir Alvaras Aaltas atstovavo savo valstybei kaip aukščiausio lygio menininkai; protingai valdomi ir naudojami Suomijos miškai ir kiti turtai sudarė galimybę labai greitai kilti pragyvenimo lygiui.

Antrasis pasaulinis karas jaunai valstybei sudavė skaudų smūgį ir nubloškė tolokai atgal, tačiau netgi pralaimėdama Suomija laimėjo, nes išlaikė nepriklausomybę, ir dešimties
Rytų Europos šalių vėlesnis likimas tik pabrėžė Suomijos sėkmę, pelnytą pasiryžimu iki galo kovoti už tai, kuo tikėjo.

Po karo graži pasaka tęsėsi. Pasaulis nepastebėjo Suomijos sugebėjimo per labai trumpą laiką – kelis mėnesius – apgyvendinti 400 000 pabėgėlių iš Karelijos. Karo nuniokotas kraštas nedelsdamas ėmė mokėti Sovietų Sąjungos neteisingai primestą karo nuostolių atlyginimą ir išmokėjo iki nustatytos datos. Šeštas ir septintas dešimtmečiai buvo ekonomiškai sunkūs, ką tik įstojus į šiaurės tautų šeimą Suomija jautėsi neturtinga giminaite. Tačiau žmonių darbštumas nugalėjo: Suomija pirmąsyk pralenkė Švediją kryžminėmis investicijomis ir dešimt metų (nuo 1978m.) jos ekonomika ypač klestėjo. Devintojo dešimtmečio pradžioje ši švari, mažai nusikaltėlių ir skurdžių turinti visuomenė įsijungė į dešimties turingiausių pasaulio šalių gretą. Ir neniokodama savo gamtos.

Pesimizmas ir paradoksai

Suomius periodiškai ištinka pesimizmo ir savęs menkinimo priepuoliai. Užsieniečiai gudresni už mus, sako jie tada. Mes kaimiečiai, lengvatikiai ir lengvai apgaunami. Mes negalime išmokti kalbų, esame šiurkštūs ir nerangūs. Britams ir prancūzams sunku ir įsivaizduoti , kad taip sėkmingai daug sunkumų nugalėjusi tauta galėtų jaustis nevisavertė. Tokių prieštaringumų esti visa virtinė. Suomiai yra geros širdies, tačiau linksta į vienatvę. Jie sunkiai dirbantys ir protingi, bet išbridę iš ekonominio nuosmukio sielvartauja. Myli laisvę, bet prisigalvoja visokių suvaržymų – anksti uždaro parduotuves, riboja alkoholio vartojimą, negali maudytis vėliau kaip iki 22 val., apsikrauna nepakeliamais mokesčiais. Garbina sportą ir gerą sportinę formą, bet maitinasi taip, kad dažniau nei bet kas kitas Europoje serga širdies ligomis. Gerbia žvalumą ir sveiką protą, bet smarkiai girtauja. Trokšta bendrauti, bet užsiskleidžia savyje. Jie malonūs pašnekovai, bet verčiau sėdi vieni ant ežero kranto. Yra atlaidūs, tačiau širdyje smerkia melodramatiškus pernelyg jausmingus žmones. Iš esmės suomiai nepriklausomi, bet dažnai nesiryžta pasakyti savo nuomonės tarptautinėse arenose. Yra tikrai demokratiški, bet neretai leidžiasi “tironiškos daugumos” valdomi. Vakarietiškos pasaulėžiūros, bet kaip rytiečiai saugo savo orumą. Yra turtingi, tik nuolatos apsimeta skurdžiais. Pajėgūs veikti po vieną, bet dažnai spiečiasi į grupes. Norėtų būti mėgstami, tačiau nesistengia sužavėti. Myli savo kraštą, bet retai gerai apie jį atsiliepia.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1221 žodžiai iš 3900 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.