Suomių verslo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Suomių verslo ypatumai

112131

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONIMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Dalykinio bendravimo savarankiškas darbas

DALYKINIO SUOMIŲ VIZITO PROGRAMOS SUDARYMAS

SUOMIŲ VERSLO YPATUMAI

Parengė: Giedrė Tamošiūnaitė

Konsultavimo vadyba

I kurso magistrantė

Įvertino: doc. Violeta Šilinginė

Akademija, 2004

Įvadas

Seniai, labai seniai toli prie pat speigračio plytėjo tuščias šaltas miškų ir ežerų kraštas, kur laisvai klajojo meškos, vilkai, elniai ir lūšys ir kur Kalėdos visada būdavo baltos. Į tą kraštą iš toli atsibastė gentis, ji užsibrėžė patogiai įsikurti ten, kur kiti žmonės nenorėjo gyventi. Kirto miškus ir statėsi namus, atviruose plotuose sėjo javus, žvejojo upėse ir ežeruose.

Tie žmonės buvo nepaprasti, nepriklausomi iš prigimties, nebijantys sunkaus darbo, tačiau kuklūs ir saugantys savo gerą vardą. Buityje švarūs, fiziškai tvirti ir mėgo darbuotis atvirame ore. Jie labai mažai kalbėjo, nes plepumas ir ypač gyrimasis jiems buvo tabu. Nuošalumoje saugiausia, ir jiems patiko tie dideli tušti plotai, kurios rado naujajame krašte.

Kaip ir kitoms tautoms, jiems pavydėjo kaimynai, tad jie turėjo daug kariauti gindami savo teritorijas. Ne visada pavykdavo laimėti, todėl ilgai buvo pavergti. Nepaisydami kančių ir apžeminimo, jie nepasidavė ir galiausiai išsilaisvinę laimingai gyvena iki šių dienų,

Tai panašu į pasaką, tačiau mes kalbame apie šiuolaikinę realiai egzistuojančią tautą. Ši tauta, laikydamasi senųjų pasakos vertybių, nugalėjo 200 mln.žmonių turinčią milžinišką valstybę ir išlaikė tai, ką mes šiandien vadiname demokratija. Sąžiningoji gentis toliau moka savo skolas, saugo aplinką ir mažina nusikalstamumą, neteisybes bei skurdą. Tie tylūs žmonės ramiai sprendžia aktualias problemas, tokias kaip sugyvenimas su tautinėmis mažumomis, pabėgėlių integravimas (400 000 karelų) ir kova su aplinkos tarša.

Gentis vis dar nelabai žinoma kraštuose, esančiuose toliau į pietus, nes nemėgsta apie save garsiai trimituoti. Iš Altajaus atsinešta jų kalba sunkiai dera su kitomis pasaulio kalbomis, įgimtas drovumas ir nepakanta ekshibicionizmui tik dar labiau užtraukia tą storą uždangą, susidariusią dėl savito kultūrinio savitumo, savanoriško atsiskyrimo ir geografinio nuotolio. Jie jaučiasi kitokie, negu visi kiti žmonės.

Tačiau šios genties žmonių širdis šilta, jie nori būti mylimi ir gyventi kartu su visais. Jie energingi, išradingi ir turi daug ką kitiems pasiūlyti .

Neregėtai aukštas tautinės savimonės lygis Suomijoje rodo, kad suomiai žino esą ypatingi, tačiau svetimšaliui lengviau spręsti ir vertinti jų ypatingumą. Pavyzdžiui, viena keistesnių suomių savybių tai, kad jie nepakenčia daugžodžiavimo, arba kita – karštas troškimas neturėti skolų. Patiems suomiams jos yra natūralios, tačiau lyginamosios kultūros tyrinėtojui atrodo retos.

Didvyrių tauta

Suomių charakteris pašaliečiui yra mįslingas. Suomiai yra ryškus pavyzdys didvyrių tautos, nesusitepusios savo reputacijos nei vidaus, nei tarptautiniuose reikaluose. Nesunku išvardinti suomių dorybes. Po ilgų ir, reikia manyti, sunkių klajonių suomiai apsigyveno prie Baltijos jūros maždaug prieš du ar tris tūkstančius metų. Pirmasis jų stiprybės įrodymas, kad jie vieninteliai gebėjo sukurti pasiturinčią visuomenę teritorijoje, kuri visa yra aukščiau 60 laipsnių šiaurės platumos. (Islandija irgi panašiai, tik ji mažesnė ir žmonės tenai ne laisva valia atvykę, kaip rodo jos kruvina istorija.) ne vieną šimtą metų suomiai buvo valdomi svetimųjų, tačiau nei kadaise galinga Švedija, nei monolitinė Rusija neįstengė sunaikinti suomių papročių, kalbos ar kultūros, o istoriniuose abiejų šių didžiųjų valstybių šaltiniuose nuolat minima suomių drąsa, patikimumas ir darbštumas.

Kai pasitaikė proga atgauti nepriklausomybę, suomiai sumaniai ir greitai ją atsikovojo. Jie pasinaudojo istoriniu momentu; laimė, turėjo tuo metu ir gerus vadus. Kraujo buvo pralieta nedaug, neskaudūs ir atsakomieji smūgiai. Nė sekundės negaišdami suomiai ant lygybės ir laisvės pamatų ėmė kurti šiuolaikinę valstybę. Tautinis pakilimas buvo didelis, tačiau arogantiško šovinizmo nebuvo pastebėta per visą Suomijos istoriją. Jie skrupulingai teisingi švedų (dabar apie 6 proc.) tautinei mažumai. Švedų kalba kartu su suomių kalba iki šiol yra valstybinė, ir Suomijos švedai (kurie yra labiau suomiai negu švedai) turi savo politinę partiją, laikraščius ir lygias teises.

Per dvidešimt nepriklausomybės metų (1919-1939) Suomija padarė didelę, net, sakytume, įspūdingą pažangą. Iškovota ir daug sportinių pergalių, ypač per 1939 m. olimpiadą; moterys gavo balsavimo teisę, šalyje klestėjo tikra demokratija. Sibielius, Kajanusas, Saarineras, Järnefeltas, Gallen-Kallela ir Alvaras Aaltas atstovavo savo valstybei kaip aukščiausio lygio menininkai; protingai valdomi ir naudojami Suomijos miškai ir kiti turtai sudarė galimybę labai greitai kilti pragyvenimo lygiui.

Antrasis pasaulinis karas jaunai valstybei sudavė skaudų smūgį ir nubloškė tolokai atgal, tačiau netgi pralaimėdama Suomija laimėjo, nes išlaikė nepriklausomybę, ir dešimties
Rytų Europos šalių vėlesnis likimas tik pabrėžė Suomijos sėkmę, pelnytą pasiryžimu iki galo kovoti už tai, kuo tikėjo.

Po karo graži pasaka tęsėsi. Pasaulis nepastebėjo Suomijos sugebėjimo per labai trumpą laiką – kelis mėnesius – apgyvendinti 400 000 pabėgėlių iš Karelijos. Karo nuniokotas kraštas nedelsdamas ėmė mokėti Sovietų Sąjungos neteisingai primestą karo nuostolių atlyginimą ir išmokėjo iki nustatytos datos. Šeštas ir septintas dešimtmečiai buvo ekonomiškai sunkūs, ką tik įstojus į šiaurės tautų šeimą Suomija jautėsi neturtinga giminaite. Tačiau žmonių darbštumas nugalėjo: Suomija pirmąsyk pralenkė Švediją kryžminėmis investicijomis ir dešimt metų (nuo 1978m.) jos ekonomika ypač klestėjo. Devintojo dešimtmečio pradžioje ši švari, mažai nusikaltėlių ir skurdžių turinti visuomenė įsijungė į dešimties turingiausių pasaulio šalių gretą. Ir neniokodama savo gamtos.

Pesimizmas ir paradoksai

Suomius periodiškai ištinka pesimizmo ir savęs menkinimo priepuoliai. Užsieniečiai gudresni už mus, sako jie tada. Mes kaimiečiai, lengvatikiai ir lengvai apgaunami. Mes negalime išmokti kalbų, esame šiurkštūs ir nerangūs. Britams ir prancūzams sunku ir įsivaizduoti , kad taip sėkmingai daug sunkumų nugalėjusi tauta galėtų jaustis nevisavertė. Tokių prieštaringumų esti visa virtinė. Suomiai yra geros širdies, tačiau linksta į vienatvę. Jie sunkiai dirbantys ir protingi, bet išbridę iš ekonominio nuosmukio sielvartauja. Myli laisvę, bet prisigalvoja visokių suvaržymų – anksti uždaro parduotuves, riboja alkoholio vartojimą, negali maudytis vėliau kaip iki 22 val., apsikrauna nepakeliamais mokesčiais. Garbina sportą ir gerą sportinę formą, bet maitinasi taip, kad dažniau nei bet kas kitas Europoje serga širdies ligomis. Gerbia žvalumą ir sveiką protą, bet smarkiai girtauja. Trokšta bendrauti, bet užsiskleidžia savyje. Jie malonūs pašnekovai, bet verčiau sėdi vieni ant ežero kranto. Yra atlaidūs, tačiau širdyje smerkia melodramatiškus pernelyg jausmingus žmones. Iš esmės suomiai nepriklausomi, bet dažnai nesiryžta pasakyti savo nuomonės tarptautinėse arenose. Yra tikrai demokratiški, bet neretai leidžiasi “tironiškos daugumos” valdomi. Vakarietiškos pasaulėžiūros, bet kaip rytiečiai saugo savo orumą. Yra turtingi, tik nuolatos apsimeta skurdžiais. Pajėgūs veikti po vieną, bet dažnai spiečiasi į grupes. Norėtų būti mėgstami, tačiau nesistengia sužavėti. Myli savo kraštą, bet retai gerai apie jį atsiliepia.

Tikriausiai dėl istorinių ir geografinių aplinkybių suomių tautinė savimonė yra aukštesnė negu daugumos kitų žmonių. Tą savybę turi ir japonai, kinai bei prancūzai, tik suomiai ne tokie šovinistai.

Jie aiškiai jaučia savo kultūros ypatingumą ir labai tuo domisi. Taip pat domisi ir kultūriniu reliatyvizmu, t.y. kuo jie skiriasi nuo kitų tautų. Jie išsamiai svarsto savo išskirtinumą ir linkę išsiugdyti ne visuomet tikrovę atitinkančius kompleksus. “Suomių skirtingumo” tema kadaise pirmavo mene, literatūroje ir įtvirtino politinės nepriklausomybės siekį. Šiuo metu ji vėl atgyja plėtojant ir vykdant tarptautinį verslą.

Suomių savybės

Kokios yra žinomiausios suomių vadovų savybės, ar jos padeda jiems, ar trukdo?

Pirmiausia suomio verslininko įvaizdis susijęs su bendru Suomi-kuva (“suomio įvaizdžiu”), kurį kuria patys suomiai ir kuriuo šimtu procentu tiki užsieniečiai, mažai pažystantys Suomiją. Pagal Suomi-kuva tikras suomis yra šviesiaplaukis ir mėlynakis; jis lėtas, sąžiningas, patikimas ir lengvai apgaunamas. Suomis stiprus, tylus, kaimiškų įpročių ir puikiai jaučiasi aplinkoje, kur daug miškų, ežerų ir sniego, žvejodamas ant ledo ir retai persimesdamas žodžiu su kaimynu, gyvenančiu už 5 km. Mėgsta bėgioti, slidinėti ir kartkartėmis gerti stiprius gėrimus. Jis gyvena demokratinėje valstybėje, kuri turi rašytinę konstituciją, yra labai nepriklausomas, ištikimas draugas, geras karys ir piktas priešas. Suomiai negabūs kalboms ir nesaugiai jaučiasi su užsieniečiais, tačiau vaišina juos stipria kava ir vedasi juos į sauną. Jie liuteronai, sunkiai dirba, kai gerai atlyginama, ir sąžiningai moka skolas. Šis mitas (turintis realų pagrindą) tinka ir suomiui verslininkui. Užsieniečiai tikisi, kad suomių derybininkai elgsis kaip tikri suomiai. Tačiau dėl teisybės įvaizdį reikia papildyti. Taigi suomiai verslininkai nenori mokytis svetimų kalbų, bet prisiverčia jų išmokti. Jiems labiau patinka tylėti, tačiau kartkartėmis prabyla ir pasako, ką iš tikrųjų mano (tai gali būti ir jų sprendimas). Jie sąžiningai moka skolas, bet išnaudoja 90 dienų kreditą. Jie sudaro sutartis su Vidurinių Rytų žmonėmis, ir su pietiečiais, tačiau saugosi ir nepamiršta atsargumo. Jie prekiauja su Vakarais, taip pat su Rytais, be kitų, ir su rusais, kuriuos supranta geriau nei kiti europiečiai. Suomiai žino, kad jų šalis negali konkuruoti su didelėmis valstybėmis, bet susiranda pramonėje savo nišą, kur gali praversti savitas jų mąstymas. Suomiai verslininkai būtinai siekia pažangiausių technologijų, stato moderniausius fabrikus ir įstaigas, iš pagrindų moko visą personalą. Pelnas skubiai investuojamas į modernias įstaigas, mokymo centrus, sporto įrenginius ir bet ką, kas gali
padidinti darbo našumą.

Suomių stiprybės

Šaltas klimatas išugdo šaltakraujus, sveikus ir atsparius žmones, turinčius nepaprastą gebėjimą pasikliauti savimi ir stiprų išlikimo instinktą. Arkties gyventojui reikia ištvermės, drąsos, savikliovos ir išradingumo, vadovui – atkaklumo, valios, savitumo ir originalaus mąstymo. Skirtingai nuo savo kaimynų skandinavų, suomiai yra kilę iš rytų, tačiau jie ne slavai. Kalbos savitumas ir pakraščio gyventojų mentalitetas nulemia savarankišką požiūrį į netradicinį mąstymą, kuris savitai pasireiškia ne tik literatūroje, muzikoje, dailėje, bet ir iki tobulumo pakylėja pramoninį dizainą ir suteikia įžvalgos kuriant įvairias technologijas. Neatsitiktinai Suomija pastaruoju metu yra tarp pirmaujančių valstybių stiklo, tekstilės, baldų ir pramonės, ištaikingų laivų statybos ir elektroninės technologijos srityse. Įkūrę įmonės filialą užsienyje suomių valdininkai ateina ne sunkiu vokiečio žingsniu ar su savim patenkinto prancūzo logika. Galima pamanyti, kad jie nenuovokūs, lengvatikiai, tačiau sugeba prisitaikyti, yra pasirengę mokytis ir siekti sutarimo.

Neturėdami stiprios tautinio verslo kultūros, jie mielai linksta į narystę prekybos “klubuose”, ir sėkmingas Suomijos patyrimas su ELPA, be abejonės padės jai taip pat vaisingai bendrauti su Europos Sąjunga. Suomija klestėtų kaip labai svarbi ES narė,- tiltas tarp Rytų ir Vakarų,- ypač jeigu tenai įstotų tokios valstybės,kaip Vengrija, Lenkija ir Rusija.

Suomijos verslo istorija trumpa, tačiau joje daugybė savo jėgomis prasimušusių versininkų ir “kampuotų” individų, sukūrusių kompanijas, kurių pavadinimai šiandien jau net vaikui žinomi. Įeinant į madą “verslui pagal susitarimą”, tokie žmonės mažiau pastebimi, bet jų tradicijos gyvos, nes suomiai gerbia stiprius lyderius, veržliai žengiančius pirmyn. Dauguma suomių vadybininkų sprendžia savarankiškai, nesikonsultuodami nuolat su centru, ir toks lankstus bei mobilus valdymas teikia privalumų mažam Dovydui grumiantis su galijotais – užsienio korporacijomis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1973 žodžiai iš 3900 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.