Sutarciu teise
5 (100%) 1 vote

Sutarciu teise

11213141

Turinys:

ĮVADAS 2

BENDROJI DALIS 5

Bendrijos Veiklos pobūdis 5

Bendrijos teisės ir pareigos 5

Bendrijos kapitalas 6

Bendrijos registravimas 7

Bendrosios jungtinės veiklos sutartis 8

BENDRIJOS KAPITALAS, PAJAMŲ IR NUOSTOLIŲ PASKIRSTYMAS 13

PASKIRSTYMAS 13

IŠVADOS 22

Naudota literatūra 23

ĮVADAS

Klasikinė sutarčių teisė susiformavo 18-19 amžiuje, kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę. Pagrindinė sutarties paskirtis yra reguliuoti žmonių tarpusavio santykius, nurodant galimą ir leistiną elgesį, o taip pat pasekmes, pažeidus elgesio normas.

Sutartys daugiausiai paplitusi sandorių rūšis. Ja įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizinių asmenų, tarp ūkio subjektų ( įmonių) bei tarp fizinių asmenų ir juridinių organizacijų.

Dažniausiai sutartys sudaromos civilinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, rečiau joms pakeisti arba nutraukti. Dauguma sutarčių, sudaromų tarp ūkio subjektų ir fizinių asmenų, skirtos fizinių asmenų materialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.

Sutartys- tai dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Sutarties sąvoka daugiareikšmė. Ji įstatymuose, mokslinėje literatūroje suprantama kaip:

1. rašytinis dokumentas, kuris nustato šalių teises ir pareigas;

2. teisinis santykis, kuris atsiranda iš šalių susitarimo;

3. juridinis faktas, kuris yra šalių susitarimas.

Tema pasirinkta neatsitiktinai, mat “ Jungtinės veiklos sutartys” yra labai mažai nagrinėta tema.

Pavadinimas “ Jungtinės veiklos sutartys, Partnerių tarpusavio santykių teisinis kvalifikavimas” iš esmės apibūdina tyrimo objektą. Darbe nagrinėjami klausimai, kuriais siekiama atskleisti sutarčių raida bei samprata, subjektus kurie dalyvauja sutartyse, jų teises bei pareigas.

Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti kas tai yra “ Jungtinės veiklos sutartys”.

Darbo tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:

● atskleisti sutarčių samprata ir istorinį vystymąsi;

● apibrėžti sutarčių dalyvių teises ir pareigas;

● suformuoti ir pateikti pasiūlymus nustatytoms problemoms spręsti.

Tyrimo šaltiniai. Vadovaujantis darbo tikslais ir siekiant nustatytų uždavinių panaudoti ne tik oficialūs šaltiniai – galiojantys teisės aktai, bet ir teoriniai darbai. Pagrindinis tyrimo šaltinis- sutartis reglamentuojanti teisinė bazė, Lietuvos autorių vadovėliai, bei teoriniai darbai.

Tiriant pasirinktą objektą labai svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo metodiką, tai leidžia kiek įmanoma preciziškiau įgyvendinti nustatytus uždavinius ir pasiekti darbo tikslą.

BENDROJI DALIS

Bendrija yra dviejų fizinių ir vieno juridinio asmens bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru – tikrosios ūkinės bendrijos Marytės firmos „KRIENAS“ – vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Bendrijos nariai:

(vardas, pavardė, adresas)

Bendrijos nariu negali būti valstybiniai valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės-akcinės įmonės, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra konsorciumų, steigiamų kaip tikrosios ūkinės bendrijos, nariai.

Bendrija nėra juridinis asmuo.

Stebėtojų taryba nesudaroma.

Valdyba sudaroma.

TŪB yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskiriamas nuo jos narių turto.

Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

BENDRIJOS VEIKLOS POBŪDIS

( Bendrijos veiklos pobūdis)

BENDRIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

Bendrija turi teisę:

užsiimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose bankų įstaigose, taip pat savo antspaudą;

turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas nustatomas sutartimi;

nustatyti savo produkcijos, reikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias , šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

Komercinėje-ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrosios jungtinės veiklos sutarties nuostatų.

Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima
iš tikriesiems nariams priklausančio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidarių prievolių įvykdymą.

Ieškiniai bendrijai arba jos nariams gali būti pareiškiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Bendrijos veiklą nutraukus, taip pat nariui išstojus (jį pašalinus) iš bendrijos, ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 metus nuo bendrijos likvidavimo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.

BENDRIJOS KAPITALAS

Bendrijos kapitalo sudėtis:

bendrijos kapitalą sudaro (įrašoma suma skaičiais ir žodžiais);

bendrijos minimalus nuosavas kapitalas įstatymu nereglamentuojamas;

bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse.

BENDROSIOS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIS

Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai.

Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo dienos.

Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija perregistruota.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso.

Pripažinus bendrosios jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, sandėriai su trečiaisiais asmenimis tebegalioja, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą laikomi negaliojančiais.

BENDRIJOS REGISTRAVIMAS

Bendrijos registravimo tvarką be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių rejestro įstatymai.6.2. Bendrija savo komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik nuo jos įregistravimo.

TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS

(PAVADINIMAS)

BENDROSIOS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Tikroji ūkinė bendrija (pavadinimas) įsteigta ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, ūkinių bendrijų įstatymą, Vyriausybės norminius aktus ir šią sutartį.

1.2. Bendrijos pavadinimas: (pavadinimas).

1.3. Bendrijos buveinė (adresas).

Bendrijos buveinė narių nutarimu gali būti perkelta į kitą vietą.

1.4. Bendrijos veiklos trukmė neribojama.

1.5. Bendrija savo komercinę – ūkinę veiklą pradeda tik nuo jos įregistravimo datos.

1.6. Bendrija turi antspaudą, kurį naudoja savo nuožiūra, atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas Lietuvos bankuose, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

2. BENDRIJOS VEIKLOS POBŪDIS

2.1. Bendrija užsiima šia veikla:

2.1.1. (bendrijos veiklos pobūdis)

2.2. Bendrija, vykdydama savo veiklą, gali:

2.2.1. užsiimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

2.2.2. turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

2.2.3. pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

2.2.4. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi, būti ieškovu ir atsakovu teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme;

2.2.5. nustatyti savo produkcijos, reikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

2.2.6. bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

2.2.7. turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

2.3. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

2.4. Bendrija veda operatyvinę, buhalterinę ir statistinę apskaitą, laikydamasi Lietuvos Respublikoje galiojančios tvarkos.

3. BENDRIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.

DARBAS BENDRIJOJE IR DARBO APMOKĖJIMAS

3.1. Dalyvavimas bendrijos veikloje grindžiamas naryste ir samdos sutartimi. Asmenims, dirbantiems bendrijoje samdos sutarties pagrindu, taikomi Lietuvos Respublikos darbo įstatymai ir samdos sutarties sąlygos.

3.2. Darbo dienos trukmę ir tvarką bendrijoje, poilsio dienų, atostogų suteikimo tvarką ir kitus darbinės veiklos klausimus reguliuoja bendrijos vidaus tvarkos taisyklės ir ši sutartis.

3.3. Bendrijos nariai:

(vardas, pavardė, adresas, pareigos ir kt.)

3.4. Priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos klausimus sprendžia valdyba.

3.5. Bendrijos narių darbo bendrijoje apimtį, pareigų paskirstymą, atlyginimo už darbą dydį ir išmokėjimo tvarką nustato bendrijos valdybos susirinkimas.

3.6. Bendrijos narys turi teisę:

3.6.1. gauti bendrijos pajamų dalį priklausomai nuo jo įnašo į bendrijos kapitalą;

3.6.2. susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais. Laikydami balanso
duomenis neatitinkančiais tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams patikrinti;

3.6.3. spręsti su kitais nariais bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydžio. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Bendrijos narys neturi tesės balsuoti, jeigu priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo arba išstojimo iš bendrijos;

3.6.4. reikalauti grąžinti jo dalį išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos ar bendrijos likvidavimo atveju pinigais ar natūra;

3.6.5. turėti pirmenybę naudotis bendrijos tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis;

3.6.6. apskųsti teismui bendrijos susirinkimo nutarimus, jei jie priimti pažeidžiant įstatymus ar šią sutartį;

3.6.7. pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdyti. Tokie ieškiniai gali būti pareiškiami ir patenkinami tik pasibaigus ūkiniams metams. Patenkinus ieškinį, bendrijos nariui padarytus nuostolius atlygina tie nariai, kurie ignoravo savo pareigas arba nesugebėjo jų vykdyti;

3.6.8.reikalauti bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ar papildymo;

3.7. Tikrieji nariai neturi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra.

3.8. Be visų tikrųjų narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę arba būti kitos tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys.

3.9. Jeigu stodamas į bendriją tikruoju nariu asmuo nuslėpė, kad jis turi individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę ar yra kitos tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys, arba, būdamas šios bendrijos nariu, be jos sutikimo įsigijo individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę, ar įstojo į kitą tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančią bendriją, tai bendrija per 3 mėnesius po to, kai sužinojo apie šį pažeidimą, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba kad to nario sudaryti sandoriai, atstovaujant kitą bendriją, būtų pripažinti šios bendrijos sandoriais, o gautos pajamos būtų pervestos į šios bendrijos sąskaitą.

3.10. Bendrijos narys privalo:

3.10.1. laikytis bendrosios jungtinės veiklos sutarties ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, bendrijos susirinkimo nutarimų;

3.10.2. teikti pagalbą bendrijos veikloje;

3.10.3. saugoti bendrijos komercines ir kitas paslaptis.

3.11. Narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindai:

3.11.1. nario mirtis;

3.11.2. nario pripažinimas neveiksniu;

3.11.3. nario išstojimas iš bendrijos;

3.11.4. nario pašalinimas iš bendrijos.

3.12. Tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti jos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu tam neprieštarauja nei vienas iš tikrųjų narių.

3.13. Per 3 mėnesius nuo subankrutavusio nario, pripažinto neveiksniu asmens globėjo pareiškimo dėl išstojimo (dalies išskyrimo) gavimo dienos bendrija turi išskirti iš bendrosios nuosavybės turto dalį, tenkančią nariui pareiškimo padavimo dieną.

3.14. Išstojantysis, pripažinto neveiksniu asmens globėjas arba mirusiojo įpėdinis privalo informuoti kitus bendrijos narius apie ketinimus dėl savo dalies

panaudojimo, o bendrija – supažindinti išstojantįjį (globėją, įpėdinį) su galimais nuostoliais, jeigu jis tuojau pat pasiimtų savo dalį, ir pranešti terminą, po kurio būtų išvengta nuostolių. Jeigu išstojantysis (globėjas, įpėdinis) savo turto dalį sutinka atsiimti bendrijos nurodytu laiku, jam už tą laiką priskaičiuojama priklausanti pajamų dalis. Išstojančiajam (globėjui, įpėdiniui) nesutikus su pastaruoju pasiūlymu, dėl to atsiradę bendrijos nuostoliai padengiami iš išstojusiojo dalies.

3.15. Pagal sandorius, kurie buvo sudaryti iki nario išstojimo (pripažinimo neveiksniu, mirties) ir dar yra vykdomi su išstojusiuoju (globėju, įpėdiniu) atsiskaitoma tik visiškai juos įvykdžius. Buvusiam bendrijos nariui (globėjui, įpėdiniui) reikalavimus dėl bendrijos prievolių, atsiradusių jam esant bendrijoje, galima pareikšti per 3 metus po išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos.

3.16. Su išstojusiu nariu (globėju, įpėdiniu) bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą (dalies išskyrimą) gavimo dienos, jei nebuvo susitarta dėl kitokio termino.

3.17. Tikrasis narys, piktybiškai nevykdantis savo pareigų, kitų tikrųjų narių vienbalsiu nutarimu gali būti šalinamas iš bendrijos. Jeigu šalinamasis su šiuo nutarimu nesutinka, jis turi teisę kreiptis į teismą.

3.18. Subankrutavęs tikrasis narys gali būti šalinamas iš bendrijos.

3.19. Pašalintajam nariui turtas grąžinamas ta pačia tvarka ir terminais kaip ir išstojusiam iš bendrijos.

3.20. Mirusio bendrijos nario įpėdinio teisės:

3.20.1. Mirusio bendrijos nario įpėdiniai turi teisę paveldėti mirusiojo nario turto dalį bendrijoje. Paveldėtas turtas perduodamas įpėdiniams tokia pačia tvarka ir
terminais kaip ir išstojusiam iš bendrijos.

3.20.2. Mirus tikrajam nariui, vienas iš jo įpėdinių gali tapti bendrijos nariu. Įstojęs į bendriją įpėdinis perima visas mirusiojo teises ir pareigas.

3.20.3. Mirusio tikrojo nario įpėdiniui raštu atsisakius įstoti į bendriją tikruoju nariu, bendrijos veikla nutraukiama, ir įpėdiniui perduodamas paveldimas turtas, atskaičius bendrijos likvidavimo nuostolius.

3.21. Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija perregistruota.

3.22. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti (perįgalioti kitam tikrajam nariui). Atstovauti bendrijai gali samdomas asmuo, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgalinimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame įgaliojime.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2304 žodžiai iš 4569 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.