Sutarčių teisė
5 (100%) 1 vote

Sutarčių teisė

1121

Turinys

1. Įvadas – 3 psl.

2. Sutarties samprata – 4 psl.

3. Sutarčių rūšys – 4 psl.

4. Sutarties sudarymas – 5 psl.

5. Sutarties turinys – 6 psl.

6. Sutarties negaliojimas – 7 psl.

7. Sutartis ir tretieji asmenys – 8 psl.

8. Išvados – 9 psl.

9. Naudota literatūra – 10 psl.

Įvadas

Ypač svrbūs yra priimti sutarčių teisės šaltiniai po Nepriklausomybės atkūrimo: Ūkinių bendrijų, Akcinių bendrovių, Darbo sutarties, Draudimo, Hipotekos, Konkurencijos, Notariato, Prekybos, Vartotojų teisių gynimo, Žemės, Žemės nuomos ir kt. Normų aktų gausa, sutarčių teisės normų išmėtymas įvairiuose, dažnai vienas kitam prieštaraujančiuose teisės aktuose todo, kad kol kas Lietuvoje bendros sutarčių teisės nėra.

Tai gana plati tema, kuri apima sutarčių teisės principus, įtvirtina sutarties sąvoką, sutarčių rūšis, detaliai reguliuoja sutarties sudarymo procedūrą, sutarties negaliojimo pagrindus, negaliojančių sutarčių rūšis ir kt.

Sutarties samprata

CK 549str. pabrėžia, kad “Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti prievolinius teisinius santykius, kuriuo veinas ar keli asmenys įsipareigoja kito asmens ar asmenų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus ar sulaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę”. Susitarimo esminis požymis – sukurti tarpusaviio teise ir pareigas.

Sutartis yra sandoris, kuriam taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reguliuojančios normos. O neteisėta sutartimi laikoma, kai šalys sudarydamos sutartį, siekia išvengti, kad veiktų ir būtų taikomos imperatyvios teisės normos. Sutarties pagrindą, kaip būtinas sutarties elementas, padėtų kontroliuoti, ar sutarties šalių elgesys atitinka imperatyvios įstatymo normas, viešosios tvarkos ir geros moralės principus.

569str. kiekviena šalis įsipareigoja duoti, padaryti ar ko nedaryti.

Naujas ir ypač svarbus CK bruožas yra sutarties laisvės principo įtvirtinimas. Šis principas reiškia, kad šalys:

 gali laisvai apsispręsti, sudaryti sutartį ar nesudaryti;

 gali sudaryti ir CK nenumatytas sutartis ar mišrias sutartis;

 negali priversti viena kitos sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustatyta įstatymo ar pati šalis yra įsipareigojusi ją sudaryti ir kt.

Sutarčių rūšys

Be tradicinių sutarties rūšių – vienašalių ir dvišalių, atlygintinių ir neatlygintinių, realinių ir konsensualinių yra ekivalentinės ir rizikos (draudimo, rentos ir kt.).

Sutartys skirstomos į sudaromas abipusių derybų būdu ir sudaromas prisijungimo būdu (geriau gina vartotojų teises, silpnosios šalies interesus ir t.t.).

Taip pat skiriamos vartojimo viešosios ir premiliariosios sutartys. Šios sutartys yra tokios, kurių viena šalis yra vartotojas – asmuo, įsigyjantis prekes ar paslaugas savo paties ar šeimos poreikiams tenkinti.

Viešoji sutartis – kai viena šalis, įmonė kuri teikia viešas paslaugas viešojo transporto, dujų, vandens, elektros ir kt, įmonės.

Preliminarine sutartimi laikomas šalių susitarimas, dėl kitos sutarties sudarymo ateityje.

Sutarties sudarymas

Sutartis laikoma sudaryta, kai yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teise ir pareigas, t.y. vienos šalies siūlymas sudaryti sutartį ir kitos šalies pritarimas jam.

Siūlymas sudaryti sutartį turi visuotinai pripažintą pavadinimą – oferta, o susitikimas sudaryti sutartį – akceptu. Atitinkamai asmuo, siūlęs sudaryti sutartį vadinamas ofrentu. Asmuo priėmęs ofertą ir sutikęs sudaryti sutartį – akceptantu.

Oferta. CK 168 str. nustato, kad sutartis laikoma sudaryta, kai šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma (preidai 1,2,3), susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Oferta laikomas tik toks siūlymas sudaryti sutartį, kuris:

 išreikštas įstatymo nustatyta forma;

 numato visas esmines sutarties sąlygas.

Pagal CK 170 str., oferta gali būti terminuota arba neterminuota. Terminuotos ofertos atšaukti negalima. Naujasis kodeksas įteisina viešą ofertą, kuria laikomi skelbimai, žadant atlyginimą už tam tikrų veiksmų atlikimą. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Oferta netenka galios, kai:

 oferentas gauna pranešimą ją esant atmestą;

 oferentas miršta ar netenka veiksnumo iki ofertos akcentavimo, jeigu akceptantui apie tai pranešama, išskyrus atvejus, kai oferta susijusi tik su oferento asmeniu;

 per joje nustatytą terminą nėra akceptuojama.

Akceptas. Sutartis pripažįstama sudaryta, oferentui gavus akceptą (CK 170str.). Jeigu oferta yra neterminuota, akceptas turi būti gautas per normaliai tam reikalingą laiką.

Žodžiu sudaroma sutartis laikoma nedarytta tuo momentu, kai oferentas išgirsta apie akceptą (CK 171 str.). CK numato standartinių sutarčių sudarymo ypatumus.

Standartinės sutartys gali būti kitai šaliai netikėtos. Netikėtomis laikomos standartinių sutačių sąlygos, kurias būsiant įtrauktas į sutartį kita šalis negalėjo protingai tikėtis. Šių sutarčių sąlygos:

 panaikinančios ar ribojančios jas siūlančios šalies civilinę atsakomybę, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymas;

 nustatant taikytiną teisę;

 nustatant
arbitražinę ginčų nagrinėjimo tvarką CK 598 str. CK 599 str. teikiama pirmenybė nestandartinėms sutartims.

CK 43 str. nurodo kokie sandoriai privalo būti sudaromi raštu:

 įmonių, įstaigų, organizacvijų tarpusavio ir jų su fiziniais asmenimis sudaromus sandorius;

 fizinių asmenų tarpusavio sandorius, kai sandorio sduma jį sudarant yra didesnė kaip 500 litų;

 kitus sandorius, kuriuos įstatymai reikalauja sudaryti rašytine forma.

Nesilaikant paprsatos privalomos rašytionės sutarties formos, kyla dvejopų teisinių padarinių – materialinių ir procesinių. Sutartis, sudaryta neislaikant įstatymų įsakmiai nustatytų reikalavimų yra negaliojanti CK 58 str. 1d.

Sutarties turinys

Šalys sudarydamos sutartį, susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų, jų vykdymo būdo, terminų, ginčų sprendimo būdų, sutartiniams santykiams taikytinos teisės ir daugelio kitų dalykų. Galima būtų teigti, kad sutartis susideda iš daygybės susitarimų pačiais įvairiausiais j klausimais: sutarties vykdymo termino ir vietos, atsiskaitymų būdo, valiutos, kuria bus vykdomi atsiskaitymai ir t.t. Kiekvienas susitarimas dėl šalių tarpusavio teisių, pareigų, kitais su sutartimi ir jos vykdymu susijusiais klausimais yra vadinamas sutarties sąlyga. Sutarties sąlygų visuma sudaro sutarties turinį. Sudaryta sutartis šalims tampa privalomu elgesio etalonu ir praktiškai turi tokią pat galią kaip ir teisės norma. Jeigu viena sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartiesa sąlygas,l kita šalis gali kreiptis į teismą ar panaudoti kitas teisines savo teisių ir interesų gynimo priemones, realizuojamas padedant valstybei. Pažeistos sutarties sąlygos ginamos tokiais pačiaiss būdais, kokiais gali būti ginamos pažeistos teisės normos: teismas galiu įpareigoti sutarties sąlygas pažeidusią šalį įvykdyti sutartį natūra, priteisti iš jos atlyginti nuostolius kitai šaliai, išieškoti baudą ir t.t. (CK 6str.1d.).

Kitas svarbus su sutarties turiniu susijęs klausimas yra sutarties spragos. Dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neaptaria kai kurių sutarties sąlygų. Sąlygos savo ruožtu nelygiavertės. Vienos jų yra esminės t.y. tokios dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma apskritai nesudaryta CK 168 str. Tokiu atveju nei teismas, nei kas kitas negali už šalis tų sąlygų nustatyti, t.y. negali šalims sudaryti sutarties, nes tai prieštarautų ir sutartiess laisvės, ir konsensualizmo principams. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios išreikšdamos savo suderintą valią.

Pagal įstatymą, esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga yra sutarties dalykas ir kaina CK 253str. Tačiau bet kuri šalis gali pareikšti suatrį laikysianti sudaryta tik susitarus dėl prekės kokybės. Tokiu avjeju ir prekės kokybė tampa esmine sutarties sąlyga.

Įprastinėmis laikomos sąlygos, esančios sudedamąja sutarties dalimi šalims dėl jų net nesusitarus. Pavyzdžiui, įprastinė sutarties sąlyga yra jos įvykdymo vieta. Šalių neaptarta sutarties , įvykdymo vieta bus nustatyta pagal CK 183str.

Pagrinidinis sutarties turinio reikalavimas – jo atitikimas įstatymui.m CK 47str. nustato, kad negalioja sandoris, neatitinakantis įstatymo reikalavimų.

601str. numato visiškai naują vartojimo sutarties institutą. Vartojimo sutartimi laikoma sutartis, pagal kurią viena sutarties šalis –vartotojas – perka prekę ar gauna paslaugas asmeniams ar savo šeimos poreikiams tenkinti.

Nesąžiningomis laikomas vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartojojo teises ir interesus.

Esant standarttinės ir nestandartinės sutarties sąlygų prieštaravimui, pirmenybė teikiama nestandartinei t.y. individualiai šalių aptartai sutarties sąlygai 599str.

Galiausiai labai svarbi yra 597str.201., nustatanti, kad standartinės sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su jomis susipažinti.

Grįžtant prie galiojančių įstatymų analizės, tenka koinstatuoti, kad daugelis įstatymų pernelyg smulkiai reguliuoja sutarties turinį. Pvz.: 1994m. balandžio 26d. žemės įstatymo 16 str.nustato šešias privalomas sąlygas, kurios turi būti nurodytos žemės perleidimo sutartyse, 1993m. gruodžio 23d. Žemės nuomos įstatyme 4 str. nurodyta dvylika įvairių sąlygų, kurios privalo bųti nurodytos žemės nuomos sutartyje. Kaip teigiama V.Mikelėno knygoje “Sutarčių teisėį”, jog būtina Lietuvoje iš esmės pertvarkyti sutarties turinio kontrolės sitemą. Pirmiausia tai pasakyta apie vartojimo sutartis. Ne tik teismas, bet ir vartotojų teisių gynimo institucijos turi realių galimybių kontroliuoti vartojimo sutarčių sąlygas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1430 žodžiai iš 2775 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.