Svv samprata ir reglamentavimas europos sąjungoje
5 (100%) 1 vote

Svv samprata ir reglamentavimas europos sąjungoje

1121

Turinys

Įvadas 2

1. SVV samprata ir reglamentavimas Europos Sąjungoje 3

2.SVV rėmimo ir finansavimo formos 7

3. Lietuvos SVV sektorius ES kontekste 6

Išvados 11

Literatūros šaltiniai 12

Įvadas

Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina. Tie, kurie visai nesusiję su smulkiu ir vidutiniu verslu, pastarojo kategorijai priskiria tik kioskininkus ir turgaus prekeivius – mažiau organizuotus ir labiausiai pažeidžiamus tiek viešosios administracijos, tiek ir kitų institucijų, kurios gali laisvai ir nekontroliuojamai primesti savo valią.

Daug diskutuojama apie verslo situaciją bei perspektyvą, labiausiai diskusijos liečia smulkaus ir vidutinio verslo steigimą ir plėtrą.

Ši tema buvo pasirinkta todėl, kad yra labai aktuali tiek verslininkams, tiek eiliniams gyventojams. Smulkus ir vidutinis verslas labai priklauso nuo valdžios ekonominės politikos. Antra vertus smulkus ir vidutinis verslas gali daug prisidėti prie šalies socialinių, ekonominių problemų sprendimo. Taigi jei valstybė sugebės priimti tinkamus sprendimus, padėsiančius SVV kurtis ir vystytis, laimės pati valstybė.

Yra išleista įvairios literatūros apie SVV , bet temos aktualumas verčia ją panagrinėti smulkiau, paieškoti kuo skiriasi SVV apibrėžimas Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Darbo objektas – smulkus ir vidutinis verslas Europos Sąjungoje.

Darbo tikslas : Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo kūrimo ir tolesnio jo plėtojimo galimybes ES.

Darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo sampratą ir reglamentavimą ES.

2. Apžvelgti SVV vystymosi tendencijas ES.

Darbo metodas – literatūros analizė. Buvo atlikta įvairių Lietuvos autorių (Z. Gineitienės, D. Korsakaitės, M. Kučinskienės, J. Tamulevičiaus, V. Sūdžiaus) literatūros analizė smulkaus ir vidutinio verslo klausimais.

1. SVV samprata ir reglamentavimas Europos Sąjungoje

Smulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XX a. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Per visą industrinę epochą, XVII a. prasidėjusią pramonės revoliucija, ir nusitęsusia iki naujosios mokslinės techninės revoliucijos XX a. septintame dešimtmetyje, didžiausią įtaką ekonominiam pakilimui turėjo kapitalo (materialinių veiklos priemonių) susikaupimas. XX a. aštuntame dešimtmetyje į gana plačiai paplitusį smulkų verslą Vakarų Europoje buvo žiūrima kaip į pereinamąją būsimo ūkio raidos stadiją ir jį buvo planuojama modernizuoti, t.y. reorganizuoti į didesnes ūkines struktūras. [1, 22 psl.]

Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas. Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja daugelį ekonominių permainų regione.

Iki 1997 m. Europos Sąjungoje nebuvo vieningo standarto, kuris griežtai ir aiškiai nusakytų, kokia įmonė yra didelė, kokia vidutinė ir kokia labai maža. Europos Sąjungos valstybės narės kiekviena savaip apibrėžia smulkias ir vidutines įmones. Tačiau ES institucijos naudojo gana vienodus jų apibūdinimo kriterijus bei apibrėžimus. Populiariausi kriterijai – dirbančiųjų skaičius, metinė apyvarta, kapitalo dydis. Dažnai naudojamos kriterijų kombinacijos, atsižvelgiama į priklausomybę konkrečiai ūkio šakai ar į kitus bruožus. Šiuo metu vienu populiariausių kriterijų, apibrėžiant smulkų verslą, yra dirbančiųjų įmonėje skaičius. Šio kriterijaus privalumas yra tas, kad jį galima nesunkiai nustatyti ir patikrinti. Tačiau šis rodiklis nesuteikia informacijos apie darbo ar kapitalo panaudojimo intensyvumą.

Lietuvoje iki 1999 m. pradžios Mažųjų įmonių įstatymas buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis apibrėžiamas mažos įmonės statusas. Pagal įstatymą nuo 1995m. balandžio 20 d. „mažoms įmonėms priskiriamos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių ir bendros pajamos (įplaukos) per metus ne didesnės kaip 500 tūkst. Litų:. Tačiau pagal šį įstatymą mažos įmonės statuso negavo valstybinės įmonės, užsiimančios neskatintina veikla (Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi neskatintinos veiklos rūšiū sąrašą, į kurį įeina tarpininkavimas, komercinių bankų, biržų veikla ir t.t. 2002 m. spalio 22 d. Buvo pakeistas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.[2, 2 str.]

Galima sakyti, kad pirmasis mažųjų įmonių apibrėžime naudojamas kriterijus – darbuotojų skaičius , lyginant su anksčiau patvirtintu (darbuotojų skaičius neturėjo viršyti 100 žmonių), Lietuvos Respublikos sąlygomis buvo pasirinktas gana neblogai. Įvedus įstatymo pataisą, mažos įmonės ststusą turėjo prarasti tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršijo 50 žmonių, tačiau mažų įmonių skaičius rejestre beveik nepasikeitė. Daugumoje Lietuvoje veikiančių įmonių, turėjusių mažosios įmonės statusą, dirba iki 50 žmonių.

Kitas Lietuvoje naudotas įmonės dydžio kriterijus – metinės įplaukos už realizuojamą produkciją, kaip ir darbuotojų skaičiaus kriterijus – buvo vienodas visų
veiklos sričių įmonems. Be to šis kriterijus nebuvo apsaugotas nuo infliacijos. Pagal Mažųjų įmonių įstatymą šis apibrėžimas buvo taikomas tik prioritetinėms šakoms, o ne visam smulkiam verslui apskritai.[1,115psl.]

Europos šalyse smulkia įmone laikoma ta, kuri turi palyginti nedidelę rinkos dalį, valdoma paties savininko, o ne formalios struktūros, ir nėra stambios korporacijos dalis.[1,112psl.]

2003 m. gegužės mėn. Europos Komisija patvirtino naują mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą Europos Sąjungoje. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – tai socialinio bei ekonominio gerbūvio pagrindas. Tačiau būtent jos susiduria su daugybe problemų. Siekiant palengvinti jų naštą, tiek nacionaliniai, tiek ES teisės aktai suteikia joms tam tikrų lengvatų. Tačiau bet kokios lengvatos ar privilegijos kelia pavojų vidaus rinkai bei sąžiningai konkurencijai. Štai čia ir iškyla būtinybė apibrėžti kas yra MVĮ ir šį apibrėžimą naudoti vieningai visose ES šalyse. Pirmasis ir iki šiol galiojantis ES apibrėžimas buvo priimtas 1996 m. (96/280/ES). 2003 m. gegužės mėnesį, po ilgų ir išsamių viešų konsultacijų, vykusių 2001 – 2002 metais, Europos komisija priėmė naują ES mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą, kuriame atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei aktualijas padaryti ženklūs pakeitimai. Apibrėžime lieka nepakitęs darbuotojų skaičius, kuris buvo naudojamas apibrėžti mikro, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) nuo 1996 m., bet įvertinus infliaciją ir produktyvumo augimą, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatytos padidintos metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribos. Papildomai šis kriterijus pritaikytas ir mikro įmonėms. MVĮ kriterijai pavaizduoti 1 lentelėje.

MVĮ kriterijai

Įmonės kategorija Darbuotojų skaičius Metinės pajamos (mln. eur.) Arba Turto balansinė vertė (mln. eur.)

Vidutinė <250 <=50

(1996 m. buvo <=40) <=43

(1996 m. buvo <=27)

Maža <50 <=10

(1996 m. buvo <=7 ) <=10

(1996 m. buvo <=5)

Mikro <10 <=2

(anksčiau nebuvo apibrėžta) <=2

(anksčiau nebuvo apibrėžta)

1 lentelė

Šiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai – įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo.Taip pat įmonė turi būti nepriklausoma, t.y., ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms MVĮ kriterijų.

Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996) pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis Europos Komisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant išvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. EK reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri šią Rekomendaciją, ypatingai nustatytas MVĮ metinės apyvartos bei balansinės turto vertės ribas, ir, esant reikalui, siūlo pakeitimus. Todėl 2003 m. gegužės 6 d. EK patikslino 1996 m. balandžio 6 d. rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC). Nauja rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (2003/361/EC) įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.

Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną iš svarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:

• 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti;

• 2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;

• 2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001-2005m.).

• 2005 m. išleido MVĮ apibrėžimą aiškinantį vadovą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1387 žodžiai iš 2756 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.