Svv ypatumai vidurio eropos šalims
5 (100%) 1 vote

Svv ypatumai vidurio eropos šalims

ĮVADAS

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, užimti netradiciniais verslais, aptarnaujanti didžiąsias įmones, taip pat esanti jų užuomazga.

Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ir nišų užpildymas, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnių produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys SVĮ efektyvumą ir svarbą.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo ypatumus Vidurio Europos šalyse. Apžvelgti svarbiausius smulkaus ir vidutinio verslo plėtros finansavimo programas šalyse kandidatėse, įvertinti jų vykdomą smulkaus ir vidutinio verslo politiką.

Taip pat aptarti ir palyginti Vidurio Europos ir ES narės Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo politiką, panašumus ir trūkumus.

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA VIDURIO EUROPOS ŠALIŲ SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI

Skatindama smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą Vidurio Europos šalyse, Europos Sąjunga (ES) parengė Trečiąją programą šalims kandidatėms bei padeda gauti finansavimą iš rizikos kapitalo fondų (PHARE JOP programa, nauja PHARE SME finansavimo programa bendradarbiaujant su Europos rekonstrukcijų ir plėtros banku (ERPB) bei Europos plėtros banko taryba).

Trečioji ilgalaikė programa smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti Vidurio Europos šalyse. Ši programa pradėta įgyvendinti šalyse kandidatėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje nuo 1998 12 01, Rumunijoje nuo 1999 01 01, Slovėnijoje nuo 1998 12 01 ir Lietuvoje nuo 2000 03 01, Latvijoje nuo 2000m. Šalys kandidatės, priimtos dalyvauti programoje, moka metinį mokestį (kontribuciją). Šis mokestis iš dalies finansuojamas iš nacionalinių biudžetų ir PHARE skirstomų lėšų. Veikla, susijusi su programų pasirašymu:

1. Programa Europos informacijos centrams (EIC), kurie numatyti steigti kiekvienoje valstybėje – sostinėje ir regionuose.

2. Aštuoniose šalyse kandidatėse buvo įkurti 47 EIC (8 Bulgarijoje; 7 Čekijoje; 2 Estijoje; 7 Vengrijoje; 12 Lenkijoje; 6 Rumunijoje; 2 Slovakijoje; 3 Slovėnijoje).

Rizikos kapitalo programa JOP. Tai speciali programa, PHARE programos dalis, padedanti pritraukti rizikos kapitalą į Vidurio bei Rytų Europos šalis. 1995m. JOP buvo išplėsta apimant ir naujas nepriklausomas valstybes bei Mongoliją. Bendrasis programos biudžetas – 164,5 mln. eurų. JOP remiasi finansinio tarpininkavimo tinklu. Skatindama rizikos kapitalo fondų kūrimą Vidurio Europos šalyse, ši programa plėtoja bendradarbiavimą tarp ES bei Vidurio Europos SVĮ, pritraukia užsienio investicijas į VRE SVĮ. 2000m. birželio mėn. buvo pateikti 2773 projektai, iš kurių 1765 patvirtinti. Jų bendras finansinis įsipareigojimas 156,1 mln. eurų. Iki 2000m. birželio mėn. Įkurta arba egzistavo 350 technologiškai inovatyvių SVĮ.

PHARE – techninės paramos nacionaliniu lygiu programa. PHARE padėjo įkurti verslo organizaciją, išplėtė tiesioginę paramą SVĮ. PHARE nacionalinės programos parėmė SVV plėtrą, privatizaciją, bankų bei finansinių paslaugų įmonių restruktūrizaciją, perdavė pažangiąją patirtį. Nacionalinės PHARE programos padarė reikšmingą įtaką kuriant vietinius verslo konsultavimo centrus. Vidurio Europos SVV gavo netiesioginės naudos ir iš kitų PHARE programų, kas turėjo įtakos verslui, jo aplinkai, darbuotojų lavinimui ir mokymui, tyrimams, infrastruktūrai, regionų plėtrai, užimtumui bei teisinei sistemai.

Finansinė parama SVV. 1999m. balandžio mėn. Europos komisija, bendradarbiaudama su ERPB, pradėjo SVV finansinės paramos 1 – ąjį etapą, kurio bendrasis teikiamas biudžetas – 200 mln. eurų ( 50 mln. eurų iš PHARE, 150 mln. eurų iš ERPB). Ši parama skatina terminuotas paskolas, teikiamas siekiant palengvinti SVV finansavimą ir plėtrą bei įgyti naują verslo finansavimo praktiką finansiniams tarpininkams. Finansinė parama SVV gali būti teikiama per pasirinktus finansinius tarpininkus:

• Investicijų fondus;

• Finansines paskolas (paskolų fondus, garantijas, techninę/valdymo paramą).

Finansavimas per tarpininkus vykdomas dešimtyje šalių kandidačių, kurios parodė pakankamą finansinės būklės lygį bei pasiėmė įsipareigojimus savo skolinimo / investavimo politikoje.

2 – ajame etapui vykdyti Europos Komisija išplėtė dalyvių sąrašą: NEFCO, Šiaurės investicijų bankas, Europos plėtros banko taryba, ERPB bei Tarptautinė finansų korporacija. Šios finansinės institucijos pasirašė „Memorandumą dėl abipusio bendradarbiavimo ir pagalbos VRE šalims kandidatėms“. Kitas susitarimas buvo pasiektas Europos plėtros banko tarybai bendradarbiaujant su Kreditanstalt fur Wiederaufbau dėl dalyvavimo teikiant paskolas ir garantijas.

Bendrasis SVV finansinės
paramos biudžetas:

• 293 mln. eurų skirta paskoloms ir garantijoms;

• 50 mln. eurų skirta investicijų fondams bei techninei paramai.

Verslo paramos programa. 1998m. Europos Komisija priėmė naują daugiašalę SVĮ šalyse programą. Verslo paramos programa remia verslui atstovaujančias organizacijas, kad šios galėtų efektyviai remti įmones bei atstovauti jų interesams. Programa siekia stiprinti paramą įmonėms, kad šios pasirengtų plėtrai bei ES asquis communantaire priėmimui.

1 lentelėje pateiktos pagrindinės šalių kandidačių smulkaus ir vidutinio verslo ES finansavimo programos.

Šalių kandidačių SVV ES finansavimo programos (1 lentelė)

Vengrija ES finansavimo programos

Vengrijos plėtros bankas nuo pat susikūrimo dalyvavo PHARE programose ir tikisi išplėsti dalyvavimo galimybes ateityje. Bankas, kaip finansinis tarpininkas, dalyvauja PHARE programoje, remiamoje PHARE. HYFERP skirta finansuoti reorganizuojamomis bei privatizuojamomis valstybinėms įmonėms. ISPA ir SAPARD programos finansuoja sritis, kurios yra svarbios šalies ekonomikai: valstybės infrastruktūrai, aplinkai bei regionų plėtrai. Dalyvaujama ir JVP programoje, kuri remiama PHARE, taip pat Penktojoje programoje (FP5).

Vietinės finansavimo programos: vartotojų aptarnavimo centrai; svarbiosios IT paslaugos; informavimo bei mokymo paslaugos; verslo inkubatoriai; SVV integraciniai modeliai; parodos; profesiniai susirinkimai ir t.t.

Bulgarija ES finansavimo programos bei ES šalių narių parama

SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. Pagal PHARE programą SVV turi kredito liniją. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) lėšos. Vokietijos kredito institucijos KfW programa SVV finansuoti.

Vietinės finansavimo programos: Mikrofinansavimo programa – nuolatinis prekybos, paslaugų bei mažųjų gamybos įmonių rėmimas. Nacionalinis mikrofinansavimo tinklas.

CARESBACK – BULGARIA programa SVV remti. FAEL programa, kurią inicijuoja „United Bulgarian Bank“.

Čekija ES finansavimo programa

SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. PHARE finansavimas. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

2000 m. gruodžio mėn. veikė apie 15 vietinių SVV finansavimo programų. Programas administravo „Czech – oravian“ garantijų bei plėtros bankas (CMZRB).

Slovakija ES finansavimo programos

SAPARD programa smulkiems žemės ūkio produktų gamintojams finansuoti. Pagal PHARE programą SVV turi kredito liniją. ISPA programos lėšos. Tyrimų ir technologinės plėtros programos. Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).

Nacionalinė agentūra valdo finansines programas, kurios palankesnėmis sąlygomis užtikrina finansavimą.

Vietinės finansavimo programos

Paskolų teikimo programos tikslas yra teikti paskolas SVV; lėšos, gaunamos iš grąžinamų paskolų, vėl teikiamos kitiems verslo subjektams; 2. mikropaskolų programas – pagalba mažoms įmonėms laikinam fondų trūkumui padengti; 3. Pradinio kapitalo kompanija – viena iš konkrečių SVV rėmimo formų, kuomet suteikiamas pradinis kapitalas įmonei įkurti bei pradėti dirbti.

Slovėnija ES finansavimo programos

Nacionalinė PHARE 2000 programa. PHARE bendradarbiavimo abipus sienos programa. Mažųjų projektų fondas. Speciali pasirengimo programa (SPP) (Olandų ekonomikos institutas; Dvynių programa; SPP – „Pilot projects“; Paramos pasiruošimui projektas). Abipusiai projektai. Transregioniniai projektai. „Pilot project Karst“.

Estija ES finansavimo programos

ISPA. SAPARD. PHARE. CBC 2000 mažųjų projektų fondas. Parama mažiesiems projektams Baltijos jūros regione. Vietinės reikšmės projektai regioninėms problemoms spręsti bei regionų plėtrai skatinti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1240 žodžiai iš 4032 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.