TURINYS
ĮVADAS 3
1 KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 4
1.1 Kvalifikacijos kėlimo strategija 4
2 VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO LAVINIMO ASOCIACIJA 6
2.1 Savivaldos mokymo centras (SMC) 7
2.2 Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras 8
2.3 Finansų ministerijos mokymo centras 8
2.4 Lietuvos viešojo administravimo institutas 9
2.5 Socialinių darbuotojų rengimo centras 10
2.6 Socialinio draudimo fondo valdybos mokymo ir tyrimo centras 11
2.7 Užsienio kalbų mokymo centras 12
2.8 Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ 13
2.9 Muitinės mokymo centras 13
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Investicijos į ūkį – tai ne tik investicijos į modernius įrengimus ir statybas – tai ir investicijos į žmogų. Žmonės turi būti pasirengę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus.
Sėkmingai pertvarkyti įmones įmanoma tik tuo atveju, jei įmonėje dirba deramai motyvuoti, susipažinę su naujausiais laimėjimais, smalsūs, energingi, atsakingi darbuotojai. Visa tai pasiekiama atitinkamai ugdant įmonės darbuotojus, sukūrus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo stimulų sistemą.
Mano darbo tikslas – atskleisti kvalifikacijos kėlimo svarbą, strategiją, bei paminėti institucijas, kurių paskirtis – profesionaliai mokyti specialistus ir tobulinti jų administracinius gebėjimus.
1 KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS
1.1 Kvalifikacijos kėlimo strategija
Kiekviena įmonė, atsižvelgdama į aplinkos sąlygas, įmonės vidinius veiksnius, suformuoja individualią kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kėlimo strategijas [1].
J. Bengtsson išskiria tris išsamias kvalifikacijos kėlimo strategijas.
1. Žmogaus išteklių – intensyvi strategija, kuria vadovaudamasi įmonė apsirūpina tinkamo išsilavinimo darbuotojais ir toliau rūpinasi jų intensyviu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu darbo vietose, kurios taip pat nuolat keičiamos, siekiant geriau panaudoti teikiamas darbo vietų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Būtina sąlyga – gerai išplėtota bazinio mokymo sistema ir darbo rinka, kuri aprūpina įmones reikiamu skaičiumi reikiamos kvalifikacijos darbuotojų [1].
2. Kita, dualinė, dažnai vadinama poliarizacijos, strategija teigia, kad darbo jėgos potencialas turi būti didinamas geriau panaudojant darbuotojų gabumus ir siekius. Čia prioritetas teikiamas darbuotojų atsakomybei už savo kvalifikacijos augimą. Ši strategija labai patraukli, bet paprastai visada yra grupė žmonių, kurie gali būti atleisti, nes „nesugeba“ kelti kvalifikacijos. Ši strategija sudaro galimybes darbuotojams tobulėti ir atitinka skurdžius šiems uždaviniams skiriamus finansinius išteklius [1].
3. Mobilumo strategija leidžia įmonei akcentuoti aukštojo išsilavinimo svarbą, nesvarbu, kiek tokių žmonių iš tikrųjų reikia. Mokymasis ir uždarbis – tarpusavyje susiję parametrai. Daug dėmesio mokymuisi skiriama ir pačioje įmonėje. Toks požiūris užtikrina labai didelį turimo personalo mobilumą, atsiradus naujiems poreikiams. Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų galimybės persikvalifikuoti, prisitaikyti prie naujų darbo reikalavimų yra daug didesnės nei menkesnio išsilavinimo darbuotojų. Tokia strategija rekomenduojama aukštos technologijos įmonėse, kur techninės pažangos raida yra pagrindinis įmonės bruožas, sukeliantis spartų reikalavimų kvalifikacijai kitimą. Ji taip pat taikytina ir mobiliose įmonėse, kuriose dažnai keičiasi padėtis, todėl reikia operatyviai keisti darbuotojų darbo profilį ir pasirengimą [1].
Lietuvoje šią strategiją taikyti yra geros prielaidos, nes yra darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu perteklius. Šią strategiją taikančios įmonės sukuria deramas savo ateities plėtotės prielaidas [1].
Atsižvelgiant į tai, kaip suprantamas kvalifikacijos kėlimas, finansinius išteklius, darbuotojų pasirengimo lygį ir kitas priežastis, kiekviena įmonė kuria vieną arba kelias individualias mokymo strategijas [1].
Pavyzdžiui, AB „Volkswagen“ taikoma projektinio mokymo sistema parodyta 1.1 paveiksle. Diegiant kiekviena projektą, lygiagrečiai nagrinėjama, ar būtina kelti kvalifikaciją, nustatoma, ar yra galimybė skirti lėšų ir numatomos kvalifikacijos kėlimo priemonės. Įvertinus kvalifikacijos kėlimo rezultatus, galutinai nusprendžiama, kaip geriausia panaudoti personalą [1].
2 VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO LAVINIMO ASOCIACIJA
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų bei vidurio Europos šalių, vyksta viešojo administravimo reforma. Viena reformos sričių – valstybės tarnautojų mokymas bei jų kvalifikacijos tobulinimas. Nors šalyje daug išsilavinusių bei kvalifikuotų specialistų, nepakankama įstatyminė bazė bei egzistuojanti mokymo tvarka stabdo ne tik mokymo, bet ir viešojo administravimo plėtrą [2]
Šiuo metu daugelio valstybių viešajam administravimui būdingos reformos, pokyčiai bei inovacijos. Siekiant spręsti sudėtingas šalies problemas, svarbiausias dėmesys skiriamas valstybės struktūrų efektyvumo didinimui, valdymo aparato stabilumo, darbuotojų profesionalumo ir atsakingumo didinimui [2].
Valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojų mokymas glaudžiausiai siejasi su naujos kokybės kūrimu, nes jos tikslas: viena vertus
– sukurti integruotą ir gerai valdomą centrinės ir vietinės valdžios tarnautojų mokymo sistemą, antra vertus – įtvirtinti šios sistemos plėtrą ir su tuo susijusios veiklos programas [2].
Siekiant profesionaliai parengti Europos dimensijas atitinkančius valstybės ir savivaldos tarnautojus, Lietuvoje buvo įsteigtos institucijos – mokymo centrai, kurių paskirtis – profesionaliai mokyti šios srities specialistus ir tobulinti jų administracinius gebėjimus. Parengus viešojo administravimo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, iškilo jų praktinio įgyvendinimo problema. Tai lavinimo proceso horizontalaus koordinavimo, pasikeitimo informacija ir jos pateikimo klausytojams, lavinimo kokybės užtikrinimo bei valstybės ir savivaldos tarnautojų motyvacijos įsigyti aukštesnę kvalifikaciją skatinimo problemos [2].
Siekiant sėkmingai išspręsti iškilusius sunkumus, buvo įkurta Viešojo administravimo lavinimo asociacija. Ji yra savanoriška Lietuvos valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų lavinimo institucijų sąjunga. Viešojo administravimo lavinimo asociacija oficialiai įregistruota 1998 m. lapkričio 9 dieną [2].
Asociacijos kolegialus valdymo organas yra Taryba, kurią sudaro visų institucijų-steigėjų atstovai. Asociacijos Prezidentas – doc.dr.E.Chlivickas [2].
Asociacijos tikslai:
• koordinuoti Asociacijos narių veiklą lavinimo, mokslinių tyrimų ir konsultavimo srityse;
• užtikrinti sukauptos patirties ir esamų lavinimo išteklių racionalų panaudojimą;
• dalyvauti formuojant bei įgyvendinant valstybės politiką valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje;
• užtikrinti Asociacijos narių teikiamų paslaugų kokybę;
• koordinuoti ir vykdyti valstybės bei savivaldybių politikų, tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus, įvertinti lavinimo poveikį valdininkų veiklos efektyvumui;
• inicijuoti bei vykdyti projektus viešojo administravimo srityje;
• bendradarbiauti su Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis, asociacijomis ir kitomis šalies bei užsienio organizacijomis;
• skleisti informaciją apie Asociaciją ir jos narius tarptautinėse organizacijose [2].