UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose
1949m. siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.
UNESCO priklauso daugiau nei 180 valstybių. Būstinė įsikūrusi Paryžiuje, o mokslines, mokymo, kultūros programas bei mainus vykdo 60 vietinių burių visame pasaulyje. Tarp UNESCO remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos: raštingumo didinimo, techninės pagalbos ir mokytojų tobulinimo programos; regioninės ir kultūros projektai; tarptautininiai bendradarbiavimo susitarimai, siekiant išsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį palikimą, išsaugoti žmogaus teises.
Svarbi UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šiame sąraše įtrauktos svarbios istorinės ar gamtinės vietos, kurių išsaugojimas yra svarbus visam pasauliui.
Pagrindinis UNESCO globojamas veiklos tikslas – visuotinės pagarbos teisingumui,įstatymams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, bei bendravimo tarp įvairių pasaulio rasių, lyties, religijų ir skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių tobulinimas, kaip ir numatyta Jungtinių Tautų Chartijoje.
Pagrindinės 5 UNESCO funkcijos:
– Ateities švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų studijos;
– Tyrimai ir mokymai skirti žmonijos žinių tobulinimui ir sklaidai;
– Paveldo išsaugojimas ateities kartoms;
– Tarptautinių įgyvendinimo būdų ir rekomendacijų bei ekspertinių žinių parengimas;
– Specializuotos informacijos mainai.‘
UNESCO veikla savo laiku buvo vertinama prieštaringai. 1970m. ir 1980m. kai kurios Vakarų valstybės, ypatingai JAV ir Jungtinė Karalystė, manė, kad komunistinės ir Trečiojo Pasaulio šalys naudoja organizacija išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka“, kuris buvo skirtas sustandyti sąmoningą melą ir klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktaturų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984m., o Jungtinė Karalystė 1985m. .
Lietuvos Respublika į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO buvo priimta 1991 spalio 7 ir 1992 spalio 20 įsteigė Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją, bei Lietuvos Respublikos nuolatinę atstovybę prie UNESCO.
Nacionalinė UNESCO komisija Lietuvoje teikia informaciją apie UNESCO veiklą, siekia telkti inteligentiją ir mokslo darbuotojus UNESCO programoms rengti, bei įgyvendinti, rūpintis darniu UNESCO ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, kultūros, informacijos institucijų bendradarbiavimu, bei aktyviu Lietuvos dalyvavimu rengiant, planuojant, vykdant ir vertinant UNESCO programas.
Taigi tarp UNESCO prioritetų įvairialypėje veiklos kultūros, švietimo, gamtos mokslų, informacijos, bei komunikacijos, bei socialinių ir humonitarinių mokslų srityje – materialaus ir nematerialaus paveldo išsaugojimas; suaugusiųjų švietimas ir pilietinis ugdymas; gamtos išteklių apsauga ir nuoseklus naudojimas; mokslo etika; mokslo integravimas į viešąją sferą; informacinė visuomenė ir spaudos laisvė; bioetikos problemos; žmogaus teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo socialiniuose tyrimuose skatinimas.
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) yra tarptautinė organizacija, įsteigta radijo ryšio ir telekomunikacijų standartizavimui ir reguliavimui pasauliniu mastu. Ji įkurta Paryžiuje 1865m.kaip Tarptautinė telegrafų sąjunga. Pagrindiniai organizacijos tikslai yra radijo dažnių spektro paskirstymas, standartizavimas, tarptautinio bendradarbiavimo telekomunikacijų srityje skatinimas. Tai viena iš specializuotų Jungtinių Tautų organizacijų, kurios būstinė yra Ženevoje.
Dėl pastebimai didėjančio tinklų ir informacijos saugumo incidentų skaičiaus elektroninių ryšių tinkluose ITU imasi priemonių skatinti bendradarbiavimą kovoje su nusikaltimais elektroninėje erdvėje.
Tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis vykstant globalizacijos procesams. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla dinamiškoje, pilnoje iššūkių Europos ir tarptautinėje aplinkoje reikalauja harmonizuoto ir lankstaus požiūrio reguliuojant elektoninius ryšius. Lietuvai įstojus į ES, NATO bei bendros rinkos kūrimo sąlygomis vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, praktikos suderinimų poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje. Aktyvus bendradarbiavimas sudaro sąlygas spartesnei ryšių sektoriaus plėtrai Lietuvoje.
Nuo pat nepriklausomybės ir narystės ITU atkurimo 1992 metais Lietuva aktyviai dalyvauja ITU veikloje: vykdoma tarptautinė radijo stočių apsauga, registruojamos radijo ryšio stotys ITU registre, harmonizuojami radijo dažniai pasauliniu mastu, derinamas radijo ryšio tarnybų darbas, sudaromos regioninės dažnių panaudojimo lentelės. ITU tarptautiniu mastu paskirstomas radijo dažnių spektras ir geostacionariųjų palydovų pozicijos – riboti ištekliai, be kutių neįmanoma telekomunikacijų veikla, reniami elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros planai, todėl dalyvavimas ITU veikloje yra būtinas šaliai, aktyviai vystančiai telekomunikacijas, sparčiai einančiai į informacinę visuomenę.