Tarptautininių santykių subjektai ir objektai
5 (100%) 1 vote

Tarptautininių santykių subjektai ir objektai

TURINYS

ĮVADAS 3

1.TARPTAUTINĖS POLITIKOS IR TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ

SAMPRATA 4

2. TARPTAUTINĖS POLITIKOS SUBJEKTAI 7

2.1. TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ PAGRINDINIAI BRUOŽAI 11

3.1. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TIPOLOGIJA 12

3.2. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ KONCEPCIJŲ PROBLEMATIŠKUMAS 13

4. GEOPOLITIKA – TARPTAUTINĖS POLITIKOS IR TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ SĄRYŠIO PAGRINDINĖ KRYPTIS 15

IŠVADOS 17

LITERATŪRA

ĮVADAS

Didėjantis susidomėjimas valstybių santykiais padėjo išsivystyti naują mokslo šaką, paprastai vadinama Jeremy Benthamo sukurtu terminu “tarptautiniai santykiai”. Šis dalykas, kaip ir visos mokslo šakos turi savo tyrimo metodus, objektus, subjektus bei plačią teorinę sritį, pagrįstą skirtingų mokslinių paradigmų. Tarptautiniai santykiai – tai ne vien įvairių šalių užsienio reikalų ir tarptautinės istorijos derinys, bet ir socialinis reiškinys apimantis tarptautinę visuomenę kaip visumą bei jos institucijas ir joje vykstančius procesus. Šie procesai vyksta tarp tarptautinės politikos subjektų ir objektų, kurių įvairovė ir sąryšiai pasiskirstė įvairiuose lygmenyse, sferose bei poliuose. Šių procesų sudėtingumas ir problematiškumas yra aktualus tiek šiuolaikiniams mokslininkams, tiek eiliniams pasaulio šalių piliečiams.

Apžvelgiant įvairių moklininkų darbus, galima pamatyti skirtingą tyrimų metodologiją nagrinėjant tarptautinių santykių procesus, tendencijas, priklausomybes bei šių procesų dalyvių įvairovę, hierarchiją bei tarpusavio priklausomybes.

Šito referato tema yra “Tarptautinės politikos subjektų ir objektų įvairovė ir sąryšiai”, del to, kad nagrinėti pagrindinę temos mintį, reikia apibrėžti pagrindines dalykines sąvokas remiantis moksline literatūra ir panaudojant įvairių autorių mintis ir idėjas mus dominančiais aspektais: kas tai yra tarptautinė politika ir tartautiniai santykiai, jų šiuolaikinis problematiškumas bei kokios jų sferos sudedamosios komponentės? Išnagrinėjus šituos aspektus sukonkretiname savo pažinimą į pagrindinį temos tyrimo objektą t.y. į tarptautinių santykių subjektus, nagrinėjant jų pagrindinius bruožus, tipologiją, įvairovę ir veiklos ar įtakos pagrindinius kriterijus. Siekiant tyrimo objekto detalesnio pažinimo, tikslinga analizuoti ir tarptautinės politikos objektų įvairovę procesiniu aspektu bei aprašant tarptautinių santykių tipologiją ir išryškinant realų tarptautinių santykių problematiškumą. Vystant pagrindinės temos nagrinėjimo tęstinumą, nagrinėjame tartautinės politikos subjektų ir objektų sąryšį t.y. sąryšio pagrindinę kryptį – geopolitiką, ir pabaigoje pateiksiu apibendrinančias išvadas.

1.TARPTAUTINĖS POLITIKOS IR TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ SAMPRATA

Istorija rodo, kad tarptautinė politika daro vis didesnį poveikį valstybėms ir jų piliečių gyvenimams. Tai sąlygoja didėjanti tarpusavio priklausomybė tarp šalių ir tautų, didėjantys ekonominiai, moksliniai – techniniai bendradarbiavimo ryšiai sukurti globalinių, nežinančių sienų pasaulinių informacinių sistemų. “Šitai lėmė daugybė veiksnių, nes tarptautinės realijos apima labai plačią, sunkiai pasiduodančią apibendrinimams reiškinių ir procesų sritį, tarptautinė sistema yra anarchiška, t.y. čia neegzistuoja “centro aparatas”, vyrauja policentrizmas (daug galios centrų) ir poliarchija (daug valdžios centrų), kurie palankūs stichiniams procesams bei subjektyviems veiksniams, tarptautinių santykių tyrėjui ne visada prieinama išsami informacija ir t.t. Trumpai tariant, visi rašantys apie tarptautinius santykius sutinka, jog tarptautinė visuomenė sudėtingėja, bet nesutaria, kaip tinkamai ją tirti.”1

Šiuolaikiniame pasaulyje skirtingi politikos lygmenys: makro-, mikro- ir megalygmenys yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir daro didelį poveikį vieni kitiems. Politiką, kuri peržengia valstybių nacionalines ribas, apibūdina tokie bruožai:

Išorinė politika – tai išorinis vienos nacijos ar valstybės veiksmas, rečiau ne veiksmas parodantis valstybės santykius kitoms šalims.

Tarptautinė politika – tai savanaudiška valstybės veikla tarptautinėje erdvėje.

Tarpvalstybinė politika – tai santykių sistema tarp valstybių ir jų institucijų, tarnybų, atstovų (prezidentas, vyriausybė, parlamentas, užsienio reikalų ministerija ir kt.).

Nacionalinė politika – tai politikos sfera, kurioje vykdoma politika atsiranda kai valstybės dalį savo suvereniteto teisių perduoda nacionaliniams organams, kurie priima sprendimus.

Multinacionalinė politika – tai daranti įtaką tarptautiniams santykiams bendra veikla susivienijusių politinių subjektų iš kelių ar daugelio valstybių. Šios politikos subjektai – nacionalinės valstybės.

Transnacionalinė politika – tai tarptautinės nevalstybinės veiklos sfera, kur subjektai: partijos, profsąjungos, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir transnacionalinės korporacijos.

1 Lopata R. Tarptautinių santykių studijų istorija, Arlila, Vilnius, 1995, 6psl.

Tarptautinė politika ir ją apibūdinantys bruožai galimi pavaizduoti taip:

Sferos pavadinimas: Aktoriai: Pavyzdžiai:

TP plačiąją prasme Visi TS subjektai

(žemiau
nurodyti) Veiksmai kuriuose

dalyvauja dvi ar

daugiau šalių

TP siaurąją prasme Įvairios valstybės ir tarpusavyje susijusios jų

organizacijos Santykiai tarp Lietuvos,

JAV, Vokietijos ir kt.,

JTO, saugumo taryba

Nacionalinė politika Organizacijos,

valstybinių sąjungų

atstovai, turintis

dalinę suvereniteto teisę ES struktūrų politika,

NATOMultinacionalinė politika Valstybiniai

susivienijimai ir ir organizacijos

sprendžiančios

klausimus susijusius su suverenitetu Jungtinių Amerikos

valstijų organizacijos

Transnacionalinė politika Tarptautinės

Nevalstybinės

organizacijos,

partijos, interesų

grupės,

religinės

organizacijos, koncernai Pasaulinis žaliųjų

judėjimas, tarptautinė

darbo

konfederacija, transnacionalinė

korporacija (IBM)

Išorinė politika Atskiros

valstybės, vyriausybės ir parlamentai,

jų organai LR, LR vyriausybė,

LR parlamentas, URM,

Paaiškinimai: TP – tarptautinė politika, TS – tarptautiniai santykiai.

Tarptautinė (pasaulinė) politika parodo tikslingą politinę veiklą tarptautinių subjektų (valstybių, tarpvalstybinių ir nevalstybinių organizacijų, įvairių sąjungų ir kt.), susijusių su interesų derinimu, karo ir taikos klausimų sprendimu, išlikimo ir visuotinio saugumo užtikrinimo bei nusiginklavimu, regioninių ir nacionalinių konfliktų sprendimu, gamtosaugos, globalinių žmonijos problemų sprendimu bei pasaulinės tvarkos užtikrinimu. “Tradicinė tarptautinė politika dabar virsta globalinę – tokia politika, kuri dėl modernių komunikacijų ir besiplėtojančių ekonominių ryšių tampa plačiu procesu, išdildančiu skirtumą tarp vidaus ir tarptautinių reikalų.”2

Tarptautinė politika – tai savanaudiška politinė veikla pagrindinių tarptautinių santykių subjektų, tai integralūs interesai išreikšti JTO veikloje bei visuotinai pripažintų pasaulinės bendrijos organizacijų. Pasaulinė politika – svarbus veiksnys, veikiantis tarptautinių santykių vystymąsi. Jos sfera apima visą politinių santykių spektrą, susiklosčiusi tarpvalstybiniame lygmenyje, kur prioritetas suteikiamas problemų sprendimui, nuo kurių priklauso žmonijos ateitis. Tai karo ir taikos, aplinkosaugos, atsilikimo ir skurdo problemos. Pasaulinė politika yra rezultatas gylių tarptautinių ryšių santykių transformacijos, iškilusių problemų sprendimų peržengiančių valstybės – nacionalines ribas, ko pasekmėje tarptautinė sistema įgauna globalini – pasaulinį charakterį. Globalinių problemų sprendimas tarptautinėje politikoje tolygiai dinamiškas ūkiniam vystymuisi, perspektyviems integraciniams procesams, kurie veda prie tarpusavio priklausomybės ūkinėje – ekonominėje plotmėje ir tarptautinių santykių proceso progresavimui. Pasaulinė (tarptautinė) politika nuo politikos skiriasi savo sudedamosiomis, ji yra netik savanaudiška, bet lygiavertė išorinei valstybių politikai bei kitiems tarptautinių santykių dalyviams. Taigi, pasaulinės (tarptautinės) politikos efektingumas priklauso nuo daugelio faktorių: politinių sprendimų veiksmingumo ir nuo išorinės valstybių politikos realios reakcijos.

Nuo vidinės politikos tarptautinė politika skiriasi tuo, kad joje nėra centralizuotos valdžios kuri prižiūrėtų įsipareigojimų vykdymą kiekvienam subjektui, dėl to tarptautinė politika yra padidėjusios rizikos zona, kur kiekvienas dalyvis sąveikaudamas persikerta su neprognozuojamu kitų dalyvių elgesiu. Kitaip nei išorinė politika, ji klostosi daugiau stichiškai nei organizuota valstybių veikla. Pagal savo charakteristiką ir tikslus tarptautinė politika parodo ypatingą politikos rūšį, kur pagrindas yra stabilumo palaikymas tarptautinėje aplinkoje ir visų dalyvių interesų realizavimas.”Tačiau akivaizdu ir tai, kad valstybė vienu metu vykdo ir išorinę, ir vidinę politiką, todėl jų tarpusavio atitikimo problema ir jos racionalus sprendimas rodo normalaus valstybės funkcionavimo poreikį. ”3

Kita vertus, klaidingai būtų suabsoliutinti tarptautinės politikos ypatumus. Kaip ir

2Brzezinski Z. Nebevaldomas pasaulis, Tvermė Vilnius, 1993, 14 psl.

3Šerpetis K. Tarptautinių santykių studijų įvadas, KU, Klaipėda, 1996, 8 psl

bet kokia politika, ji yra savotiška valdingų santykių sfera, kurioje vyksta varžybos ir vertybių suderinamumas įvairių tarptautinių subjektų. Kaip ir bet kokioje politikoje, jos objektai yra resursų paskirstymas ir visuomeninio gyvenimo organizavimas. Tai reiškia, kad tarptautinė politika pasireiškia ne tik kaip ypatinga sfera, bet ir kaip tarptautinių subjektų veiklos laukas, kaip procesas.

Tarptautinė politika turėtų tapti vis daugiau humaniškesnė strategija vienijanti žmones neatsižvelgiant į jų nacionalines, valstybines ar socialines – klasines priklausomybes. Tai jos tikslas ir paskirtis. Vienas iš pagrindinių tarptautinės politikos uždavinių yra sukurti tarptautinio saugumo sistemą, kuri būtų paremta tarpusavio pasitikėjimu ir egzistuotu pasaulyje be branduolinio ginklo.

Sekantis uždavinys – tai žmonijos saugumo užtikrinimas. Kalba eina apie tai, kad pagrindiniai tarptautinės teisės principai ir normos taptu tarptautinių santykių subjektų kryptimi. Siekiant tokių vertybių kaip socialinė gerovė ir saugumas, žmonių laisvės ir teisės, dauguma valstybių veda prie to, kad turi suteikti tam prioritetą, nei
tradicinėms savo išorinės politikos vertybėms.

Jėgos panaudojimas tarptautinėje politikoje ir valstybių varžymasis tarptautinėje arenoje kelią didžiulę grėsmę, žmonijos sunaikinimą. Šiuolaikinis pasaulis turtingas naujais elementais, galinčiais perskirstyti ekonominio ir politinio aktyvumo centrus. Tokiu būdu galimos didelės permainos tarptautinėje politikoje, jos struktūroje ir tarptautinių santykių turinyje.

2.TARPTAUTINĖS POLITIKOS SUBJEKTAI

Šiuolaikinėje pasaulinėje politikoje veikia daugybė skirtingų dalyvių. Lyg šiol pagrindiniais tarptautinės politikos subjektais yra valstybės ir valstybių grupės (sąjungos). Valstybės – tai galingi ir organizuoti subjektai, savo rankose sutelkę pagrindines poveikio priemones skirtas tarptautiniam gyvenimui. Būtent per valstybes tautos ir nacijos išreiškia savo interesus pasaulinėje arenoje. Nei viena išsivysčiusi visuomenė negali egzistuoti ne valstybėje, kuri reikalinga vidiniam ir tarptautiniam gyvenimui organizuoti. Valstybės kontroliuoja ir apibendrina kitų dalyvių tarptautinių ryšių veiklą (administracinių vienetų, apylinkių, rajonų, regionų, visuomeninių organizacijų, firmų, individų). Egzistuoja ir netipiniai valstybiniai tarptautinių santykių subjektai – Vatikanas, nepriklausomi miestai ir k.t.

Šiandien pastebima objektyvi tarptautinių santykių dalyvių plėtros tendencija, kur vis svarbesniais tarptautinių santykių subjektais tampa tarptautinės organizacijos. Tarptautinės organizacijos atsirado senovėje ir vystėsi tolygiai visuomenės vystymuisi. Šiuolaikiniame pasaulyje tarptautinės organizacijos yra pagrindinai valstybių bendravimo organizatoriai. Tarptautinė organizacija – tai valstybių sąjunga paremta tarptautine teisę ir tarptautine bendradarbiavimo sutartimi politinėje, ekonominėje, kultūros, mokslo – technikos, teisinėje srityse turint tam skirta sistemą organų ir valstybinių įsipareigojimų, kurių apimtis apsprendžiama šalių narių valia.

Tarptautinės organizacijos skiriamos i šiuos du tipus:

1. Tarpvalstybinės arba tarpvyriausybinės;

2. Nevyriausybinės organizacijos.

Šitie du tipai turi tokius skiriamuosius veiklos bruožus:

– Politiniai;

– ekonominiai;

– kariniai, strateginiai;

– kultūriniai;

– visuomeniniai;

– ideologiniai;

– moksliniai.

Skirtingi tipai ir jų veikla pasireiškia skirtinguose tarptautinio gyvenimo lygiuose:

– Globalinis (pvz. JTO);

– Regioninis (pvz. EEB);

– Neregioninis;

– Dvipusis (pvz. Lietuva – Ukraina).

Verta pažymėti, kad lygmenų gausa – tai vienas iš esminių bruožų šiuolaikiniu tarptautinių santykių, paremtų naujo politinio mąstymo.

Tarpvalstybinės organizacijos yra stabilus valstybiniai susivienijimai, sukurti remiantys sutartimis ir suderintomis kompetencijomis bei savo pastoviais organais.

Tarptautinių santykių sudėtingumas ir siekis juos reguliuoti politinėje sferoje sukūrė aplinką kurtis nevalstybinėms organizacijoms. Nevalstybinės organizacijos turi sudėtingesnę struktūrą nei valstybinės, gali būti grynai nevalstybinės ir mišrios, apjungiančios net individualius narius.

Tarptautinės organizacijos kaip tarptautinių santykių subjektai gali dalyvauti tarpvalstybiniuose santykiuose savo vardu bei atstovauti valstybes nares įeinančias į jas. Tarptautinių organizacijų skaičius pastoviai auga. Tarptautinės organizacijos nagrinėja įvairius tarptautinių santykių aspektus: ekonominius, politinius, kultūrinius ir nacionalinius. Tokius tarptautinių organizacijų pavyzdžius galima pateikti:

– regioninės organizacijos, tokios kaip Europos Ekonomikos Bendrija (EEB, bendra rinka), Pietų – Vakarų Azijos Valstybių Asociacija (PAVA), Arabijos Valstybių Lyga (AVL) ir kt.;

– ekonominio charakterio organizacijos, apimančios finansų, prekybos ir kitas sferas: Tarptautinės Prekybos Organizacija (TPO), Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), Tarptautinis Plėtros ir Rekonstrukcijos Bankas (TPRB);

– organizacijos atskirų pasaulio pramonės ūkio šakų: Tarptautinė Energetikos Agentūra (TEA), Tarptautinė Atominės Energijos Agentūra (TAEA), Organizacija Šalių Eksportuojančių Naftą (OPEK) ir kt.;

– politinės-ekonominės organizacijos: Afrikos Vienybės Organizacija (AVO);

– profesinės organizacijos: Tarptautinė Žurnalistų Organizacija (TŽS), Tarptautinė Kriminalinės policijos Organizacija (INTERPOL);

– demografinės organizacijos: Tarptautinė Demokratinė Moterų Federacija (TDMF), Tarptautinė Jaunimo Organizacija (TJO):

– tarptautinės kultūros ir sporto organizacijos: Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK), Jungtinių Tautų Organizacija Švietimo Klausimams, Mokslo ir Kultūros (JUNESCO);

– karinės organizacijos: Šiaurės-Atlanto Šalių Organizacija (NATO);

– profsąjungų organizacijos: Tarptautinė Laisvųjų Profsąjungų Konfederacija (TLPF), Tarptautinė Darbo Konfederacija (TDK);

– organizacijos pasaulinės taikos ir solidarumo palaikymui: Pasaulinės Taikos Taryba (PTT), Tarptautinės Taikos Institutas (TTI);

– religinės organizacijos: Krikščionių Taikos Konfederacija (KTK), Pasaulinė Bažnyčių Taryba (PBT);

– Tarptautinis Raudonasis Kryžius – organizacija, kurios tikslas yra pagalba karo belaisviams, karo ir stichinių nelaimių aukoms;

– ekologinės organizacijos: GREENPEAS ir kt.

Didžiausią vaidmenį tarptautiniuose santykiuose atlieka JTO, ji tapo pirma plataus
ir tarpusavio santykių mechanizmu reguliuojančiu pasaulinės taikos ir saugumo palaikymą bei visų tautų ekonominės – socialinės gerovės siekimą. JTO sukurta 1945m. ir tapo esminė tarptautinių santykių dalimi tarptautinėje arenoje. Jos narių yra 185 šalys, o tai liudija, kad tokia organizacija yra praktiška ir universali. Kiekvienas didelis ir reikšmingas pasaulinis įvykis papuola į JTO įtakos ir dėmesio lauką. JTO ribose susikūrė eilė organizacijų, kurios papildė tarptautinių santykių sistemą ir tapo JTO struktūros savarankiškomis dalimis. Tokios organizacijos yra:

– PSO (Pasaulinė Sveikatingumo Organizacija);

– TDA (Tarptautinė Darbo Asociacija);

– TVF (Tarptautinis Valiutos Fondas);

– JUNESCO (Organizacija kultūros ir mokslo klausimams);

– AETO (Atominės Energijos Tarptautinė Organizacija);

– Tarptautinis Teismas.

Tarptautinės valstybinės organizacijos turi daugiau poveikio svertų veikiančių tarptautinę politiką, nei visuomeninės organizacijos, kurios daugiau įtakos turi formuojant visuomeninę nuomonę. Didelią įtaką tarptautinei arenai daro ir tarptautinės monopolijos arba transnacionalinės korporacijos (TK). Joms priklauso įstaigos, gamyklos ir organizacijos veikančios skirtingose šalyse, kurių tikslas yra pelno siekimas. Didžiosios korporacijos valdo didelius ekonominius resursus, suteikiančius prioritetą ne tik prieš mažas valstybes. Pagal JTO apibūdinimą TK yra tokia organizacija kuri veikia keliose šalyse, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies ir nuosavybės formos (privati, valsrybinė ar mišri) ir veikianti pagal vieninga sprendimų priėmimo sistemą, bendra politika ir strategija.

Svarbų vaidmenį pasaulinėje politikoje vaidina ir religinės organizacijos. Galima teigti, kad labiausiai įtakingu subjektu tarptautinės politikos formavimo ir funkcionavimo yra patys žmonės, kuriems priklauso sprendimų priėmimo vaidmuo , kuriant pagrindinius išorinės politikos principus tiek savo šalies, tiek viso pasaulio bendrai paėmus.

Bet visi anksčiau išvardyti subjektai lieka neprilygstantys valstybėms, kurios turi įgaliojimus atstovauti visą visuomenę tarptautinėje politikoje, o ne atskiras socialines grupes ar politines organizacijas. Valstybės kompetencijoje yra tokie bendranacionalinai klausimai, kaip: suveriniteto, saugumo ir teritorinio vientisumo užtikrinimas. Politologai pabrėžia, kad valstybė yra vienintelis bendranacionalinis institutas, turintis legitimius įgaliojimus bendrauti su kitomis valstybėmis t.y. sudarinėti sutartis, skelbti karą. Valstybės išlieka pagrindiniais tarptautinės politikos ir tarptautinių santykių subjektais.

Valstybės jėgą tarptautinėje arenoje galima išmatuoti jos gebėjimu ginti savo interesus, daryti poveikį kitoms valstybėms ir įvykiams pasaulyje. Valstybės jėgą ir padėtį tarptautinių santykių sistemoje sąlygoja daug veiksnių ir faktorių. “Jungtinių Tautų sistemoje atskiros valstybės išsaugo savo jėgą.”4 Seniau buvo manoma, kad svarbiausia yra karinė galia, bet šiuolaikiniame pasaulyje valstybės padėtį pasaulyje nulemia žymiai įvairesnės vertybės. Joms priklauso teritorijos dydis, gamtos ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2436 žodžiai iš 8025 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.