Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą asmens kodas
5 (100%) 1 vote

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą asmens kodas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. LYGINAMASIS METODAS – SPRENDŽIANT IDENTIFIKAVIMO ŽYMENŲ REGLAMENTAVIMO KLAUSIMUS……………………………………………………………………………..5

2. SIAURO TAIKYMO ŽYMENYS…………………………………………………………………………………….6

3. ASMENS KODO IŠGRYNINIMAS………………………………………………………………………………….8

4. DUOMENŲ PRIVATUMAS LIETUVOJE – ASMENS KODO NAUDOJIMO TRŪKUMAI……………………………………………………………………………………………………………………..12 5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI………………………………………………………………………………………….17 LITERATŪRA………………………………………………………………………………………19

ĮVADAS

Pagrindinės žmogaus teisės Lietuvoje yra nustatytos ir aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos beveik nesiskiria nuo kitų valstybių įtvirtintų žmogaus teisių, ir taip pat yra prigimtinės. Pagrindinės žmogaus teisės pagal LR Konstituciją yra šios:

Žmogaus teisė į gyvybę (19str.), žmogaus laisvės neliečiamumas (20str.), žmogaus asmuo neliečiamas (21str.), žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas (22str.), žmogaus nuosavybės neliečiamumas (23str.), žmogaus būsto neliečiamumas (24str.), žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti (25str.), minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės nevaržymo (26str.), laisvas žmogaus gyvenamosios vietos pasirinkimas ir migracija (32str.), žmogaus teisė dalyvauti tiesioginiame ir netiesioginiame (per išrinktus atstovus) valstybės valdyme (33str.), rinkimų teisė (34str.), teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir kita (35str.), be ginklo rinktis į taikius susirinkimus, mitingus ir kita (36str.), teisė į savo kalbą, kultūrą ir papročius (37str.). Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (31str.). Ir gerai peržiūrėjus visus šaltinius rastume dar daug kitų žmogaus teisių ir laisvių.

Šio darbo tema – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: asmens kodo naudojimas Lietuvoje.

Šio darbo tikslas – lyginamuoju aspektu apžvelgti asmens kodo naudojimą Lietuvoje, kaip tai pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą; padaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus .

Asmens kodo, galima sakyti, visa apimantis viešas naudojimas suponuoja nevaržomą galimybę prieiti prie daugelio asmenų asmens duomenų ir taip įsiterpti, pažeisti jų privatų gyvenimą. Teisės į privataus gyvenimą pažeidimas gali pasireikšti per tam tikrų teisių įgyvendinimą.

Rašant darbą naudota įvairi literatūra: norminiai aktai – Lietuvos Respublikos konstitucija // Valstybės žinios.1992, Nr. 33-1014; ES Direktyva 95/46/EC; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija; LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas// Valstybės žinios. 1996, NR. I – 1374; 1996 01 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 153 “Dėl Pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei jų asociacijos registravimo tvarkos patvirtinimo”; 2002 02 20 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 46 „Dėl hipotekos, įkeitimo, priverstinės hipotekos, priverstinio įkeitimo lakštų formų ir hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos patvirtinimo“; 2003 08 29 d. Vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-311 „Dėl tarnybinio paso išdavimo, keitimo, grąžinimo, paskelbimo negaliojančiu ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“.

Specialioji literatūra – Thomas Paine. Žmogaus teisės. Vilnius, 2003.

Interneto svetainės -www.google.lt – žmogaus teisių stebėjimo institutas….

LYGINAMASIS METODAS – SPRENDŽIANT IDENTIFIKAVIMO ŽYMENŲ REGLAMENTAVIMO KLAUSIMUS

Pagrindinės asmens duomenų perdavimą ES ribose reguliuojančios direktyvos (95/46/EC, 2002/58/EC) apie asmens kodus beveik nekalba, apsiribojama tik tokia Direktyvos 95/46/EC 8 str. 7 d. nuostata: “Šalys Narės nustatys sąlygas, kuriomis nacionalinis identifikavimo numeris ar bet koks kitoks bendro taikymo identifikavimo žymuo gali būti naudojamas.”2 2001 metais nedidelę šios taisyklės išimtį numatė tik Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001.3 Čia teigiama, kad nustatymas tvarkos, pagal kurią nacionaliniai identifikavimo žymenys naudojami ES institucijų, paliekama ES kompetencijai (10 str. 6 d.).

Tokį negausų asmens kodų srities reguliavimą ES teisėje sąlygojo gana dideli ES valstybių narių teisės šioje srityje skirtumai.
Būtent todėl sprendžiant identifikavimo žymenų reglamentavimo klausimus, lyginamasis metodas yra itin naudingas. Visų pirma, jis leidžia nusakyti pagrindinį visuotinai pripažįstamą, modernų standartą, skirtą saugoti privataus gyvenimo neliečiamumą identifikavimo žymenų naudojimo srityje. Tai – atskleidimo autentifikacijos ribose taisyklė. Jo esmė tokia: prireikus patvirtinti tam tikro asmens tapatumą, tam tikrų jo požymių buvimą (autentifikuoti), tai dera atlikti atskleidžiant minimalų būtiną kiekį privačių asmens duomenų. Kitaip sakant, privačių asmens duomenų atskleidimas turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Tarptautinė žmogaus teisių apsaugos organizacija Privacy International pateikia tokį pavyzdį: Alkoholio pardavimo vietose dažnai reikalaujama nustatyti, kad asmuo yra sulaukęs tam tikro įstatymuose numatyto amžiaus (pavyzdžiui, 21 metų). “Atskleidimo autentifikacijos ribose” taisyklė įpareigoja tai daryti sužinant minimalų kiekį duomenų apie atitinkamą privatų asmenį; šiuo atveju ir turi būti pasitenkinama tik amžiumi. Asmens vardo, pavardės, asmens kodo, kitų duomenų atskleidimas tokioje situacijoje yra nepageidautinas, valstybės institucijos turi ieškoti priemonių to išvengti.Galime išskirti dvi priemonių grupes, kurios skirtingose demokratinėse valstybėse naudojamos užtikrinti asmens kodų naudojimą nepažeidžiant privataus gyvenimo neliečiamumo: 1. Siauro taikymo žymenys.

2. Asmens kodo “išgryninimas”.

2http://europa.eu.int/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!CELEXnumdoc&lg=EN&numdoc=31995L0046&model=guichett

3http://europa.eu.int/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexapi!prod!CELEXnumdoc&lg=EN&numdoc=32001R0045&model=guichett

SIAURO TAIKYMO ŽYMENYS

Yra valstybių, kurios apskritai nenaudoja oficialių, privalomų, įvairios paskirties identifikavimo kortelių, kartu – asmens kodų, kaip jie suprantami Lietuvoje. Tarp tokių valstybių – Australija, Kanada, Indija, Airija, Naujoji Zelandija, JAV, Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė. Šiose šalyse vietoje vieno kodo, naudojamo nusakant asmens tapatybę bet kurioje situacijoje, naudojami įvairūs siaurai taikomi žymenys.

Manoma, kad atsisakius daugialypės paskirties, kiekvienam individui privalomai priskiriamų identifikavimo žymenų sistemos, sudaromos sąlygos tinkamiau įgyvendinti “atskleidimo autentifikacijos ribose” taisyklei. Vietoje vieningos kodų sistemos, kurios pagrindu

apie kiekvieną individą sukaupiama įvairi informacija, įdiegiama eilė žymenų, leidžiančių gauti informaciją apie siaurą individo privataus gyvenimo dalį. Tai gali būti šiek tiek nepatogu, bet efektyvu, ypač kai visuomenės įpročiai skatina nureikšminti privataus gyvenimo neliečiamybės svarbą.

JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės, kitų valstybių atsargumas nacionalinio identifikacinio žymens diegimo atžvilgiu ypač puikiai suprantamas. Kaip pastebi užsienio doktrina ir ekspertai, nacionalinių identifikacijos žymenų naudojimas istoriškai susiformavo plečiant valstybės kontrolę. Dažnai tai daryta individų religinės, politinės, seksualinio apsisprendimo laisvės, kitokių privataus gyvenimo elementų sąskaita. Kova su politiniais ekstremistais, rasių susimaišymo vengimas, religinė diskriminacija skatino plataus naudojimo asmens kodų sistemų kūrimą. Jos pasitarnavo ir, pavyzdžiui, nacių okupacijos Prancūzijoje metu naikinant žydus.4

Kitaip tariant, nacionalinių identifikacijos žymenų pirminė paskirtis savaime buvo ribojanti (daugeliu atvejų – nepagrįstai varžanti) privataus gyvenimo neliečiamumą. Bandymai įdiegti nacionalinių identifikavimo numerių sistemas jų neturinčiose demokratinėse valstybėse ir mūsų dienomis neretai sutinkami įtariai. Tokios sistemos a priori laikomos potencialia grėsme privataus gyvenimo neliečiamybei. Bandymas jas naujai sukurti šiandien paprastai susiduria su visuomenės nepritarimu bei galiausiai – su nesėkme. Taip jau ne kartą įvyko (pastarąjį kartą – 2003 metais). Australijoje prieš 20 metu toks bandymas nuvedė net prie Vyriausybės krizės ribos, kurios išvengta tik priėmus visiškai priešingas nuostatas įtvirtinantį Privatumo Aktą. JAV bandymai išplėsti vieno iš anksčiau siaurai naudotų identifikavimo žymenų – socialinės apsaugos numerio (ang. Social security number – SSN) – taikymą taip pat susiduria su visuomenės opozicija; vienas tokios plėtros priešininkų, JAV Švietimo ir socialinės apsaugos sekretorius Elliot Richardson 1971 metais teigė Senato komitete:5

“Be abejo, turėti vienintelį identifikantą kiekvienam individui būtų neapsakomai patogu <…> tai paverstų duomenų surinkimą, laikymą ir naudojimą efektyvesniu. <…> Tačiau kaip tik toks isponavimo išsamiais įrašais paprastumas išplečia invazijos į privatumą mastą.”

Formalus nacionalinio identifikacijos numerio atsisakymas savaime nereiškia tinkamo problemos sprendimo, nors yra žingsnis jo link. Autentifikacijos proporcingumo taisyklė turi likti svarbi taikant ir kuriant teisę net nacionalinio identifikacijos numerio neturinčiose valstybėse. Pavyzdžiui, kaip pastebima žmogaus teises prižiūrinčių institucijų, faktinis privatumo apsaugos lygis Australijoje yra neretai žemesnis nei ES narėse, turinčiose vieningą asmens tapatybės kodų sistemą.6


4 http://www.cpsr.org/cpsr/privacy/ssn/greidinger.brief.html

5 http://www.cpsr.org/cpsr/privacy/ssn/greidinger.brief.html

6http://www.privacyinternational.org/survey/phr2003/countries/australia.htm

ASMENS KODO „IŠGRYNINIMAS“

Asmens kodų sistemos atsisakymas nėra vienintelis žmogaus teisių aspektu priimtinas sprendimas šioje srityje. Alternatyvų ieškoti padeda taip pat lyginamieji tyrimai. Esama gausu valstybių, kuriose nacionalinė asmens kodų sistema efektyviai derinama su žmogaus teisių apsauga. Tarp jų: Belgija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Honkongas, Portugalija. Privalomus asmens kodus neretai išlaiko ir tos šalys, kuriose demokratizacija ir žmogaus teisių apsaugos kėlimas vienais svarbiausių politinės sistemos raidos prioritetų tampa tik šiais laikais: Egiptas, Pietų Afrikos Respublika, Malaizija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1400 žodžiai iš 4486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.