Teisė ir jos pažeidimų rūšys
5 (100%) 1 vote

Teisė ir jos pažeidimų rūšys

112131

Turinys

1. Įvadas

2. teisės samprata

3. tesėtas elgesys

4. teisės pažeidimų priežastys

5. teisės pažeidimų sudėtis

6. teisės pažeidimai ir kiti nukrypimai nuo teisėtvarkos

7. teisės pažeidimo rūšys

8. išvada

9. literatūra

Įvadas

Teisės kūrimosi ir raidos kelias – sudėtingas ir ilgas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominėmis ir socialinėmis permainomis, įvykusiomis paskutiniuoju giminininės-gentinės santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teisė, kaip ir valstybė, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje. Ji formavosi tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu. Todėl ir teisės pažeidimų atsiradimo eiga irgi priklauso nuo pačios teisės formavimosi ir jos išsivystymo.

Pasirinkau šią temą , nes mūsų laikais vis dažniau tenka susidurti su teisės pažeidimo atvejais, šių pažeidimų žalingumų ir pavojingumų . Daug kalbama, rašoma apie prevencines programas, siekiant sumažinti šių nusižengimų teisėtvarkai atvejų , apsaugoti visuomenę nuo daromo žalingumo ir gresiamo pavojaus. Svarbu aiškiai nustatyti ribas tarp teisėtų veiksmų ir neteisėto elgesio.

Kad suprastume, kokie faktoriai ir veiksmai lemia šių pažeidimų atsiradimą , reikėtų išsiaiškinti :

 kas yra teisė;

 kokie jos požymiai;

 kas yra teisėtas elgesys.

Žinodami, koks elgesys laikomas teisėtu, galėsime suvokti , koks teisėtvarkos pažeidimas laikomas žalingu ir pavojingu. Išnagrinėjus teisės pažeidimų priežastis, galėsime tinkamai atskirt pažeidimų rūšis, išskirt šių rūšių ypatumus.

Taigi, teisės paskirtis – užtikrinti socialinę gerovę, palaikyti visuomeninių santykių tvarką. Teisės pažeidimai – veikla, nukrypstanti nuo teisėtvarkos esmės, ji trukdo normaliam teisėsaugos institucijų funkcionavimui. Tobulindama įstatymus, atlikdama auklėjamąjį darbą ir naudodama kitas teisėtumą bei teisėtvarką stiprinančias priemones, valstybė turi ryžtingai ir nuosekliai kovoti su nusikalstamumu. Neišaiškinus ir nenubaudus nusikaltėlių, silpnėja teisėtumas, ardoma teisėtvarka. Lietuvos įstatymai, kodeksai ,nuostatai atspindi reikalavimus, kurie reglamentuoja :

 teisėto elgesio reikalavimus ir normas;

 leistino elgesio ribas;

 teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus ir kitus nusikaltimus.

Darbo tikslas – susipažinti su teisės normų aktais, vadovėliais ar monografijomis, kurių pagalba galėčiau išsamiai išdėstyti pasirinktą temą.

I.Teisės samprata

Visa žmonijos raidos istorija parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių (socialinių normų ), reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomenėje santvarkoje buvo daug įvairių papročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms , tapo teisės normomis. Todėl dar Senovės Romoje visiškai pagristai buvo teigiama : ubi sovietas ibi jus ; t.y. “ kur visuomenė, ten ir teisė.”

Šiais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenėje , jos narių susiklausimas ir drausmė palaikoma, reguliuojama ir užtikrinama taip pat daugybės įvairaus pobūdžio elgesio taisyklių : teisės ir moralės normų, visuomeninių susivienijimų taisyklių, papročių, tradicijų ir kt. Be šių priemonių , kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių vertybių gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialinių ir kultūrinių žmonių poreikių, apsaugoti kitų jų teisių ir teisėtų interesų. Ir apskritai jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, chaosas.

Minėtų socialinių normų reikšmė reguliuojant visuomeninius santykius labai nevienoda. Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teisės normos ( t.y. privalomo elgesio taisyklės ). Jos šiais laikais reguliuoja visus svarbiausius visuomeninius santykius . teisiškai sureguliuoti visuomeniniai santykiai tampa stabilesni, o pačioje visuomenėje įsivyrauja didesnė tvarka ir drausmė.

Spaudoje ir kasdienėje kalboje sąvoka “ teisė” vartojama įvairiomis prasmėmis ( dažnai skaitome ir girdime sakant “ asmeninė teisė” , “moralinė teisė” ir kt. ) . Teisine prasme sąvoka “teisė” vartojama kaip asmens elgesio socialinio įvertinimo ( teisėto ar neteisėto ) matas (kriterijus). Remiantys teisės normomis, nustatoma, kurie asmens poelgiai yra leistini ( taigi ir teisėti) , kurie – draudžiami (neteisėti) ir kokie galimi neleistino elgesio ( teisės pažeidimo) padariniai (sankcijos). Moksliniuose darbuose , atsižvelgiant į teisės, kai socialinio fenomeno , savybes , teisė paprastai apibrėžiama kaip valstybės nustatytų ar sankcionuotų ir jos saugomu privalomu elgesio taisyklių ( normų) visuma.

II. Teisės požymiai

Nuo moralinės ir kitų visuomeninių santykius reguliuojančių priemonių teisė skiriasi jos normų ištakomis ( priėmimo tvarka ), veiksmingumu bei reikšmingumu reguliuojant santykius ir kai kuriais kitais požymiais.

 Pirma, teisę sudaro ne bet kokios visuomeninės santykius reguliuojančios taisyklės, o tik tos , kurias sukuria ( nustato) arba sankcionuoja ( patvirtina) pati valstybė per
jos įgalintas institucijas ar pareigūnus.

 Antra, teisė kuriama dviem būdais : valstybei tiesiogiai nustatant ir valstybei sankcionuojant ( tvirtinant) tam tikras kitų sukurtas elgesio taisykles. Daugumą teisės normų tiesiogiai nustato ( sukuria) pati valstybė per savo valdžios ar valdymo organus. Siekdama, kad privalomo elgesio taisyklės būtų žinomos ir kad jų būtų laikomasi, valstybė jas įformina ( įtvirtina) tam tikrame teisė akte ir paskelbia visuomenei. Pagrindiniai dokumentai, kuriuose įtvirtinamos svarbiausios teisės normos , vadinami Įstatymais. Privalomo elgesio taisyklės ( teisės normas) valstybė įformina ne tik įstatymuose, bet ir kitose teisės aktuose: dekretuose, nutarimuose, sprendimuose, potvarkiuose, įsakymuose, instrukcijose bei kt.

 Trečia, taisyklių sankcionavimas ( tvirtinimas) kaip teisės kūrimo būdas, taikomas rečiau. Valstybė dažniausiai tvirtina įmonių ir visuomeninių organizacijų įstatus, statutus ar kitokio pavadinimo jų sukurtus aktus ir taip suteikia jiems teisinę galią. Pavyzdžiui, bet kurios įmonės ar visuomenės organizacijos įstatai tam juridiniu norminiu aktu, o juose įtvirtintos taisyklės tampa privalomos ( t.y. jos tampa teisės normomis) tik po to , kai jos nustatyta tvarka įregistruoja kompetentinga valstybės institucija.

 Ketvirta, teisė- tai privalomo elgesio taisyklių visuma (sistema). Jų laikytis būtina. Tai nustato valstybė. Fizinių ar juridinių asmenų veiksmus, kurie neatitinka teisės normose nustatytų reikalavimų, valstybė traktuoja kaip teisės pažeidimus arba nusikaltimus ir kaltiems asmenims numato atitinkamas bausmes (sankcijas).

 Penkta, nustatytų arba sankcionuotų elgesio taisyklių laikymąsi valstybė saugo ir užtikrina įvairiomis poveikio priemonėmis, kai reikia – ir prievarta. Teisės pažeidėjams taikydama nepalankias poveikio priemones, valstybė skatina juos elgtis taip, kaip to reikalauja teisės normos, įstatymai. To teisės normos skiriasi nuo moralės ir kitų visuomenėje veikiančių socialinių normų bei taisyklių, kurių laikymosi savo poveikio priemonėmis valstybė neužtikrina.

 Šešta, teisės normos yra specifinės, nes jose dažniausia nustatyti bendro pobūdžio paliepimai , t.y. jos yra privalomos arba visiems gyventojams, arba tam tikrai jų kategorijai ( pvz., pareigūnams, kariškiams ar kt.).Valstybė priima ir individualaus pobūdžio teisės aktus, kurie susiję su konkrečiais asmenimis ( pvz., teisiškai įforminamas tam tikro asmens apdovanojimas ordinu ar medaliu arba paskirimas užimti tam tikras pareigas). Tokiais individualiais valstybės aktais nesukuriamos bendro pobūdžio taisyklės, todėl jie nepriskiriami prie norminių aktų, o pratik teisės normų taikymo aktai .

 Septinta, galiojanti teisė tai ne pavienės, o tarpusavyje suderintos ir tam tikru būdu sugrupuotos veikiančios elgesio taisyklės. Dėl to jas gerokai lengviau taikyti praktikoje. Tuo teisės normos skiriasi nuo moralės ir kitų visuomenėje galiojančių nuostatų, kurios iš esmės veikia kaip atskiros, tarpusavyje nesuderintos ir nesusijusios su kokia nors sistema, taisyklės.

III. Teisėtas elgesys

Teisėtas yra toks elgesys, kuris visiškai atitinka teisės normose nustatytus reikalavimus. Visi žmonių poelgiai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės normoms, įstatymams. Be to , teisėti poelgiai yra ir tokie, kurių apskritai nereguliuoja teisės normos ir dėl to neuždrausti. Galioja principas, kad leidžiama daryti viską, ko nedraudžia įstatymas.

Teisėtas elgesys yra įprasta, natūrali laisvai (savo noru) daugumos piliečių ( tarnautojų, pareigūnų, jų atstovaujamų įstaigų ) atliekamos veiklos išraiška. Iš esmės Lietuvos piliečiai deramai naudojasi savo teisėmis ir tinkamai atlieka savo pereigas. Tai jie daro sąmoningai. Toki daugumos piliečių elgesio būdą lemia tai, kad teisės normų reikalavimai iš esmės atitinka dorovinius Lietuvos žmonių įsitikinimus, jų etinius poreikius ir interesus. Taip jiems elgtis diktuoja jų vidiniai ( moraliniai, psichologiniai ir kt.) poreikiai ir įsitikinimai, sąmoningumas, gilus visuomeninės pareigos supratimas.

Dalis piliečių, nors ir nėra labai sąmoningi, tačiau, žinodami ir suvokdami teisės pažeidimų padarinius, laikosi teisės reikalavimų, kad jiems nebūtų skirta bauda ar taikoma kitokia bausmė (teisinė atsakomybė).

Lietuvoje panaikintos kai kurios teisės pažeidimų ( ypač nusikalstamumo) prielaidos. Antai iš esmės užbaigus valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimą bei šalyje pasikeitus nuosavybės santykiams, kartu sumažėjo tų rūšių turto grobstymo galimybių, o įsitvirtinus demokratiniam valstybės valdymui, visiškai išniko politinio nusikalstamumo prielaidos. Tačiau tai, kad buvo atkurta nepriklausomybė, dar nereiškia, kad šalyje nebus teisės pažeidimų. Tokią išvadą paneigė pats gyvenimas, nes nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų mąstai mūsų visuomenėje kasmet didėja.

IV. Teisės pažeidimų priežastys

Teisės pažeidimu laikomas bet koks teisės normų reikalavimų neatitinkantis žmogaus poelgis. Dažniausiai tai teisės normų draudžiama veika arba, jeigu ir leidžiama, tai veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos. Teisės pažeidimų priežastys mūsų visuomenėje gali būti įvairios. Jos paprastai skirstamos į :

 Subjektyvias (t.y. priklausančias tik

nuo paties žmogaus valios);

 Objektyvias (priklausančios ir nuo žmogaus valios, ir nuo kitų, t.y. išorinių aplinkybių).

Subjektyvios teisės pažeidimų priežastys yra tokios:

1) Menkas kai kurių individų sąmoningumas ir savanaudiškumas. Dėl šios priežasties padaroma daug turtinio pobūdžio teisės pažeidimų ir nusikaltimų ( korupcija, kyšininkavimas, vagystės, plėšimai, sukčiavimas ir kt.);

2) Alkoholizmas ir narkomanija. Apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų daroma daug nusikaltimų žmogaus asmenybei, jo sveikatai ir orumui ( chuliganizmas, kūno sužalojimai, nužudymai, smurtas prieš moteris ir vaikus, dažni kelių eismo taisyklių pažeidimai ir kt.);

3) Kai kurių individų priešiškumas šalies teisėtvarkai. Dėl šios priežasties niokojamas visuomeninis turtas, teršiama aplinka, siekiama pakenkti Lietuvos autoritetui pasaulyje.

Teisinėje literatūroje nurodomos dar ir tokios subjektyvios teisės pažeidimų priežastys, kaip nedrausmingumas, budrumo stoka ir kt.

Objektyvios (išorinės) teisės pažeidimų priežastys yra tokios :

a. Nedarbas;

b. Skurdas;

c. Ryški socialinė nelygybė;

d. Netikrumas dėl ateities;

e. Išnaudojimo bei diskriminacijos apraiškos;

f. Biurokratizmas;

g. Prastas teisinis žmonių (ypač jaunimo) parengimas gyvenimui, ypač prastas jų auklėjimas ;

h. Daug kitų neigiamų reiškinių , išplitusiu mūsų visuomenėje.

Stiprinant teisėtumą svarbiausia yra žmogaus auklėjimo problema. Atkūrus nepriklausomybę staigiai pasikeitus socialinei ekonominei santvarkai, daugelio žmonių sąmonė nepakito. Žinoma, žmogaus sąmonė keičiasi kur kas liečiau nei ekonominiai ir politiniai santykiai visuomenėje. Todėl šiandien, kovojant su teisės pažeidimais, daugiausiai dėmesio turi būti skiriama žmogui, jo asmenybės formavimui, jo kultūriniam ir doroviniam ugdymui. Tai padaryti galima tik bendromis valstybės ir visuomenės pastangomis.

V. Teisės pažeidimų sudėtis

Teisės pažeidimo žalingumas visuomenei ir priešingumas teisei skiria neteisėtą elgesį nuo teisėto. Šito pakanka teisės pažeidimo sampratai, tačiau nepakanka teisės pažeidimui nuo kitų teisėtvarkos nukrypimų atskirti. Šiam tikslui padeda objektyvus ir subjektyvus teisės pažeidimų sudėties elementai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1904 žodžiai iš 3763 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.